Vabzdžių rinka ir jos perspektyvos Europoje

Speciali konferencija

Lenkijos sostinėje Varšuvoje šią savaitę įvyko renginio šeimininkų organizuota konferencija „Vabzdžių baltymų panaudojimo gyvūnų mityboje galimybės, atsižvelgiant į galiojančius teisės aktus“.

Renginyje susirinkę ES šalių ekspertai aptarė galiojančių ES teisės aktų nuostatas, taip pat praktinius vabzdžių auginimo ir apdorojimo aspektus. Konstatuota, jog vabzdžiai yra gausus baltymų, riebalų, vitaminų ir mineralų šaltinis, todėl jie gali tapti svarbia tvarios gyvūnų mitybos dalimi.

Pagrindinis renginio tikslas – pasidalinti ekspertų iš visos Europos žiniomis ir patirtimi apie vabzdžių baltymų naudojimą pašaruose, prisidėti prie ES reglamentų šioje srityje kūrimo.

„Didžioji dalis pramonės gamybos pajėgumų, investicijų ir produkcijos yra skirta tiekti aukštos kokybės vabzdžių baltymus (...) akvakultūrai, paukštininkystei, kiaulių auginimui ir naminių gyvūnėlių mitybai“, – sakė vabzdžių pramonei Europoje atstovaujančios organizacijos IPIFF (International Platform of Insects for Food and Feed - Tarptautinė maistui ir pašarams skirtų vabzdžių platforma), generalinis sekretorius Christophe'as Derrienas.

Perspektyvos ir skepticizmas

Kaip konstatuoja euractiv.com, tai buvo sunkūs metai vabzdžių pramonei, kuri daugiausia yra įsikūrusi Europoje, o pašarų verslui ne itin sekasi.

Prancūzijoje įsikūrusi šios pramonės šakos lyderė „Ÿnsect“ vasarį iškėlė bankroto bylą, tačiau neseniai iš neatskleidžiamos šalies investuotojų gavo 10 mln. eurų savo bandomajai gamyklai vystyti. Kaip praneša „AgFunderNews“, tokia suma „leis įmonei artimiausiais mėnesiais finansuoti vykdomą veiklą, įskaitant gamybą ir produkcijos pristatymą klientams, taip pat pradėti diskusijas su potencialiais investuotojais“. Naujasis generalinis direktorius Emmanuelis Pinto esą yra „patyręs profesionalas, padedantis nelaimės ištiktoms įmonėms“. Jis bus atsakingas už vadovavimą bendrovei per šį laikotarpį ir bendradarbiavimą su akcininkais, ieškant ilgalaikių sprendimų.

Antroji pagal dydį Prancūzijos įmonė „Agronutris“, kurios pagrindinė veikla yra žuvų miltai, naminių gyvūnėlių maistas ir trąšos, taip pat susiduria su finansiniais sunkumais.

Dustin‘as Crummett‘as, JAV įsikūrusio Vabzdžių instituto direktorius, abejoja, ar pašarų rinka gali išgelbėti šį sektorių. Jis sakė, kad pirminė idėja buvo šerti vabzdžius maisto atliekomis, kad jos virstų aukštos kokybės baltymais gyvūnams, tačiau vietoj to, vabzdžiai yra šeriami aukštos kokybės žaliavomis, tokiomis kaip „alaus grūdai, kukurūzų krakmolas ir kviečių sėlenos, kurios gali būti tiesiogiai šeriamos kiaulėms ir kitiems gyvūnams, todėl vabzdžiai yra nereikalinga papildoma grandis maisto grandinėje“.

„Suprantu, kodėl pramonė pajudėjo ta linkme, nes vabzdžiai žmonių maiste neprigijo“, – sakė jis. – „Tačiau žvelgiant iš aplinkos ir ekonominės perspektyvos, neatrodo, kad tai gali veikti“.

Net jei būtų leidžiama išmesti daugiau rūšių maisto atliekų, jų pagrindu auginami vabzdžiai paprastai auga „lėčiau ir mažesni, todėl rezultatas tampa mažiau patrauklus komerciškai“, – sakė „Eurogroup for Animals“ patarėjas vabzdžių politikos klausimais Francis Maugère'as.

IPIFF gina dabartinį modelį, pažymėdamas, kad papildomas grandis, apimanti vabzdžius, neleidžia deginti maisto atliekų.

Iškylančios abejonės

Tačiau naujausi tyrimai kelia abejonių dėl pašarų, kurių pagrindą sudaro įvairūs kenkėjai, klimato kaitos kontekste. Praėjusią savaitę paskelbtame Jungtinės Karalystės vyriausybės tyrime nustatyta, kad vabzdžių miltai sukuria bendrą 12,9–30,1 kg CO2 ekvivalento vienam baltymų kilogramui poveikį, priklausomai nuo žaliavos, kurioje auginamos lervos. Maisto atliekų pagrindu pagaminti vabzdžių miltai yra apatinėje šio intervalo dalyje, o tradiciniais pašarais paremti vabzdžių miltai – viršutinėje. Kitaip sakant, gaminant vabzdžių miltus gaunamas maždaug 5,7–13,5 karto didesnis nei sojų miltų poveikis klimato kaitai ir 1,8–4,2 karto didesnis nei žuvų miltų poveikis.

Kita vertus, vabzdžių auginimo išlaidos Europoje išlieka labai didelės, todėl jie yra mažiau konkurencingi nei tradiciniai pašarų produktai.

Juodosios kareivinės musės ir miltų kirmėlės – o tai yra dažniausiai auginamos rūšys – reikalauja šiltos, drėgnos aplinkos. „Šių sąlygų išlaikymas ištisus metus Europoje eikvoja energiją ir padidina gamybos sąnaudas, o tai gali paskatinti pramonę perkelti į tinkamiausią Pietryčių Azijos klimatą“, – sakė F. Maugère'as.

Prieštarauja skeptikams

IPIFF teigia, kad vabzdžių mitybos kaina neturėtų būti lyginama su tradiciniu pašaru, o tik kaip naudingas priedas. „Tobulėjant reguliavimo sistemoms gamybos sąnaudos sumažės“, – apeliavo Ch. Derrienas.

Pramonė ragina leisti daugiau rūšių vabzdžių pašarams gaminti, o IPIFF bendradarbiauja su Europos Komisija, kad išnaudotų šį potencialą, sakė jis: „Kadangi ES priklauso nuo amerikietiškų sojų pupelių, vabzdžių pramonė turėtų būti geriausias žemės ūkio draugas, siūlydama papildomą pašarų šaltinį Europos gyvulių augintojams“.

Netrukus gegužės 12-14 dienomis Cloppenburge (Vokietija) bus surengtas vabzdžių auginimo entuziastų pasaulinis kongresas „Insects Plus“, kuriame bus plačiau aptartos šio verslo perspektyvos ir bus mėginama ieškoti investuotojų į, rengėjų manymu, perspektyvią pramonės šaką.

Nišinės rinkos

Vis dėlto, gyvulių pašarų rinkai sustojus, vabzdžių augintojai dabar renkasi nišinius ir aukščiausios kokybės segmentus – naminių gyvūnų maistą ir specializuotą žmonių mitybą.

Jau minėta „Ÿnsect“ paskelbė apie perėjimą prie naminių gyvūnėlių ir žmonių mitybos dar 2023 m., didėjant finansiniam spaudimui, dėl kurio ji buvo priversta uždaryti gamyklą. Tuo metu buvęs generalinis direktorius Antoine'as Hubertas „Reuters“ sakė , kad pašarų rinka nebuvo pelninga dėl didelių gamybos sąnaudų, o kitos rinkos siūlo didesnę maržą ir didesnę paklausą.

IPIFF naminių gyvūnų ėdalą vadina augančia rinka ir nurodo, kad sportinė mityba, dietinis maistas ir papildai yra „daug žadantys“, nes nuo 2021 m. ES leido žmonėms vartoti septynių rūšių vabzdžius.

Tačiau „Eurogroup for Animals“ perspėja, kad naminių gyvūnų ėdalo sudedamosios dalys jau dabar turi mažesnį poveikį aplinkai nei vabzdžiai, nes jos dažniausiai gaminamos iš šalutinių gyvūninės kilmės produktų. Grupė teigia, kad tie patys produktai dabar nukreipiami į vabzdžių pašarą – tai daug išteklių reikalaujanti praktika, kuriai taip pat reikia nemažai energijos ir vandens.

D. Crummett‘as sutinka, kad nišinės rinkos galėtų pasiūlyti gelbėjimosi ratą vabzdžių pramonei, tačiau teigia, kad jos toli gražu neatitinka pradinio sektoriaus pažado – tvarumo ir aprūpinimo maistu.

„Jie uždirbs šiek tiek pinigų... bet neaišku, kokią problemą jie tuo metu sprendžia", –  sakė jis. – „Šio pramonės sektoriaus loginis pagrindas nepasiteisino“.

Lietuviška praktika

Kaip informuoja Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba, žmonių maistui Lietuvoje leidžiama auginti vabzdžių rūšis, kurios iki 2019 m. sausio 1 d. buvo pateiktos Europos maisto saugos tarnybos (EFSA) autorizavimui ir įtraukimui į Sąjungos naujų maisto produktų sąrašą.

Sąrašas yra skelbiamas 2017 m. gruodžio 20 d. Komisijos įgyvendinimo reglamente (ES) 2017/2470, tad auginti šiam tikslui leidžiama: juodąją plokščiamusę (Hermetia illucens), didįjį milčių (Tenebrio molitor), malūninį juodvabalį (Alphitobius diaperinus), naminį svirplį (Acheta domesticus) ir juostuotąjį svirplį (Gryllodes sigillatus).

Vartotojams įsigyjantiems gaminius su vabzdžiais ar grynus vabzdžių produktus svarbu žinoti, kad žmonėms alergiškiems vėžiagyviams ar dulkių erkėms, vabzdžiai gali sukelti tokias pačias alergines reakcijas.

Pirmoji įmonė, užsiimanti vabzdžių auginimu ar maisto produktų gamyba, Lietuvoje užsiregistravo 2019-aisiais. 2020 m. jų buvo jau 7, o 2021 m. – jau buvo 11 tokių įmonių, nurodo VMVT. Nuo to laiko šalyje atsirado dar dvi įmonės, dirbančios su vabzdžių žaliava.

„Ūkininko patarėjas“ rašė apie vabzdžių rinkos sunkumus bei auginimo ypatumus Lietuvoje. Kurį laiką pas mus veikė ir Vabzdžių augintojų asociacija, tačiau pernai ji savo veiklą nutraukė.

Parengė Ričardas Čekutis