Geriausia priemonė prieš karvių mastitus – importas?

Pirmenybę teikia pašarams

Maždaug 1 tūkst. melžiamų karvių ūkio savininkė Dalia Kairaitienė (Kazlų Rūdos sav.) „Ūkininko patarėjui“ teigė, kad, jos nuomone, svarbiausia prevencinė priemonė, kuri padeda apsisaugoti nuo mastito ir kitų karvių tešmens ligų, yra subalansuoti pašarai. „Mes tam skiriame patį didžiausią dėmesį. Žinoma, dar yra ir mirkalai po melžimo bei prieš melžimą. Taip pat įtarus problemą, galima atlikti tekstus ir ištirti pieną, ar jame nėra padaugėję somatinių ląstelių, o pasitvirtinus, pradėti gydymą, nelaukiant, kol prasidės mastitas. Tačiau mūsų ūkyje didelių problemų dėl mastito nekyla“, – pasakojo D. Kairaitienė.

Ji neslėpė, kad ūkis dalyvavo projekte, kurio metu jos ūkio karvės buvo sėklinamos specialiai atrinkta bulių sperma, jog gimusi telyčaitė genetiškai būtų atsparesnė susirgimui mastitu, nei buvo jos motina. „Didesnės įtakos mūsų ūkio karvių bandai dalyvavimas projekte nepadarė, nes mūsų karvės ir taip holšteinizuotos daugiau kaip 50 proc. Taip pat dalyvaujame programoje, kai nuolat yra sekami pieno rodikliai, o tai leidžia bet kokį nuokrypį pastebėti labai greitai“, – tikino ūkininkė. Ji dar kartą pabrėžė, kad jie didžiausią dėmesį vis tik skiria pašarams, jų priedams, o ne karvių genetikai. D. Kairaitienės pastebėjimu, piendavių genetikos pokyčiai daugiau įtakos turi karvių produktyvumui, o ne jų sveikatai. „Aš net sakyčiau, kad holšteinizuoti gyvuliai kaip tik yra labiau imlesni įvairioms ligoms“, – pridūrė ŪP pašnekovė.

Panašiai kaip ūkininkė D. Kairaitienė, redakcijai kalbėjo ir Padovinio žemės ūkio bendrovės (Marijampolės sav.) pirmininkas Gintautas Gumauskas. Per 1 tūkst. melžiamų karvių turinčio ūkio vadovas tvirtino, kad geriausia prevencinė priemonė prieš mastitus – geri pašarai ir geros karvių laikymo sąlygos. Tada nereikės nei genetinių tyrimų, nei dar ko nors. „Tvartas turi būti sausas, šiltas, nemėšlinas, jau nekalbu apie gerus ir tinkamai subalansuotus pašarus. Tai – sveikos bandos pagrindų pagrindas. Be to, nereikia daryti ir melžimo klaidų. Tada nereikės nei antibiotikų, nei kažkokių genetinių tyrimų ar dar kažko. Nereikės leisti ir tam pinigų“, – įsitikinęs G. Gumauskas, kuris minėjo, kad ūkio karvės yra holšteinizuotos per 80 proc.

Svarbu nepersistengti

Lietuvos galvijų gerintojų asociacijos (LGGA) pirmininkas Juozas Darbutas ŪP teigė, kad boliusai – pašarų priedai – yra labiau tinkami tuomet, kai karvės jau serga ir kai norima išlaikyti jau esamą bandą. Tačiau, žvelgiant į bandos ateitį, vis tik gal reikėtų pasirūpinti, kad būsimos karvės genetiškai būtų atsparesnės tešmens ligoms, ypač mastitui, mat genetinis paveldimumas susirgti mastitu siekia apie 15–20 proc. „Kai jau 20 metų tiriamas somatinių ląstelių kiekis visų karvių piene, tai pagal šiuos duomenis yra daroma karvių motinų ir bulių atranka. Genomas taip pat parodo gyvulio polinkį į šią ligą. Šiuos visus instrumentus jau turime ir galime jais naudotis atnaujinant bandas“, – tikino J. Darbutas. Daugiau kaip keturis dešimtmečius galvijų veislininkystei atidavęs Gediminas Valiulis ŪP taip pat teigė, jog visiškai nekreipti dėmesio į karvių bandos genetiką ir pasikliauti vien tik pašarais bei jų priedais, kad dėl jų karvės išvengs mastitų, nereikėtų, nes, genetikos tyrimams į priekį žengiant septynmyliais žingsniais, jau yra galimybių karvių ligų paveldimumą nustatyti labai anksti. Atliekant bulių vertinimą, yra nustatoma, kurių bulių dukros bus atsparios mastitams, o kurių – ne. „Bandos gerinimas per motiną yra kiek sudėtingesnis ir ilgiau trunka, per bulių, kurio sperma naudojama karvėms sėklinti, tai padaryti yra kur kas paprasčiau. Be to, palikuonių įvertintas bulius gali susilaukti kur kas daugiau – gal net tūkstančių. Tokia bulių atranka užsienyje vyksta jau gana seniai, ir Lietuvoje tai buvo daroma“, – pastebėjo G. Valiulis.

Tačiau, pasak jo, kai kurios šiuo metu Lietuvoje vykstančios tendencijos jau kelia nerimą – stengiantis kaip galima daugiau holšteinizuoti karvių bandas, kad karvės būtų kuo produktyvesnės, iš tiesų gali būti ir persistengta. „Kuo labiau galvijai holšteinizuoti, tuo jie tampa stambesni, produktyvesni, bet ir išrankesni. Be to, trumpėja jų produktyvumo laikotarpis, jų gyvenimo trukmė. O kur dar prisitaikymas prie konkrečių klimato sąlygų. Todėl paskaičiavus, kiek kainuoja vienos holšteinizuotos karvės išauginimas, jos išlaikymas ir kiek ji duoda pieno per visas laktacijas, kurios dažnai trunka tik 2–3 metus, ir kiek kainuoja, pavyzdžiui, karvės, sėklintos vietos bulių sperma, kai karvės produktyvumo laikotarpis trunka 5 metus, nors pieno duoda ir kiek mažiau, paaiškėja, kad galiausiai ši karvė pieno duoda daugiau. Tai jau seniai ne kartą įrodžiau. Bet nelabai kas nori mane girdėti. Ypač dabar, kai karvių bandų holšteinizacija tapo mados reikalu, kai tiesiog norima atsisakyti lietuviškų karvių veislių. Pavyzdžiui, Estijoje įvežama bulių sperma sudaro tik apie 20 proc. visos karvių sėklinimui reikalingos spermos. Visa kita – vietinė. Iš pradžių ir Lietuvoje bandėme sekti estų pavyzdžiu, tačiau priimti politiniai sprendimai buvo kitokie“, – teigė redakcijos pašnekovas.

Kas ir ko siekia?

VISAS STRAIPSNIS ČIA, 2025 m. vasario 11 d. numeryje!

Galite prenumeruoti „Ūkininko patarėjo“ elektroninę leidinio versiją

arba popierinę: ukininkopatarejas.lt,

arba susisiekus el. paštu: platinimas@ukininkopatarejas.lt, tel. +370 603 75 963.

Taip pat leidinio prenumerata priimama per www.prenumerata.lt, www.prenumeruoti.lt, www.prenumeruok.lt

bei Perlo terminaluose.

Visa informacija, esanti portale, yra UAB „Ūkininko patarėjas“ nuosavybė. Griežtai draudžiama ją kopijuoti, keisti, perpublikuoti, įgarsinti žodžiu ar kitaip naudotis komerciniais tikslais be Bendrovės leidimo.