Lino žaliava rekordiškai brangsta – gaminiai darosi vis sunkiau įperkami

Daugiau kaip 65 m. Panevėžyje gyvuojanti įmonė „Linas LT“ gamina ir eksportuoja lininius ir puslininius audinius bei namų tekstilės gaminius. Šie gaminiai skirti klientams, mėgstantiems natūralumą, ekologiją bei išskirtinumą, sako bendrovės direktorė Vilita Kubilienė. Įmonėje atliekami visi gamybos etapai – audimas, apdaila ir siuvimas.

Šiuo metu įmonėje aktyviai atnaujinama gamyba – investuojama į naujus įrengimus, metų gale planuojama paleisti naują plataus audinio gamybos liniją. Nepaisant sunkumų, UAB „Linas LT“ siekia rinkai ir toliau siūlyti tvarius gaminius.

Paklausta, kas šiuo metu kelia didžiausią nerimą, įmonės vadovė atsako, kad lininiai gaminiai darosi vis sunkiau įperkami klientams.

„Situacija ne per geriausia. Ne tik dėl krizės rinkoje, bet ir dėl to, kad labai brangsta linų pluoštas. Ne visi klientai įperka lininius gaminius, nes ši žaliava tampa tikra prabangos preke. Žinoma, siūlome įvairius mišinius – liną su medvilne, perdirbtais verpalais, be to, turime ir savo perdirbtą liną, kai iš mūsų atliekų įmonėje pagaminamas naujas verpalas. Tačiau pastebime tendenciją, kad visi labai daug šneka apie tvarumą, perdirbtus pluoštus, daug jais domisi, bet atėjus laikui juos užsakyti, klientai susilaiko ir perka savo standartinius „saugius“ gaminius“, – teigia V. Kubilienė.

Sunkiausią laikotarpį įmonė išgyveno. Visos priemonės – rinkos diversifikavimas, žaliavų sandėliavimas, gamybos pamainų perorganizavimas, investicinių projektų sustabdymas – pasiteisino ir leido suvaldyti kylančias grėsmes. Anot įmonės vadovės, šiuo metu situacija stabilizavosi ir darbai įsibėgėja.

Rekordiškai pabrangusi žaliava

Dar viena lino gamyba užsiimanti įmonė Lietuvoje – tai Jonavoje įsikūręs audimo fabrikas UAB „A grupė“, gyvuojantis nuo 1990 m. Pagrindinė veiklos kryptis ir stiprioji pusė – lininės produkcijos gamyba. Įmonės fabrike yra audimo, apdailos ir siuvimo cechai. „A grupė“ audžia lininius, puslinius, lygius bei kilpinius audinius. Didžiąją dalį, apie 75 proc., produkcijos įmonė eksportuoja į Europos zonos šalis.

„Stengiamės turėti kuo platesnę audinių paletę. Mūsų tikslas, kad iš pasirinktos spalvos užsakovas gautų maksimalų kiekį audinio variacijų – ir lygių, ir raštuotų ar margintų. Norime, kad užsakovai, teikdami net ir minimalų užsakymą, gautų maksimalų pasirinkimą“, – apie įmonės veiklą pasakoja jos vadovas Virginijus Vizbaras.

Kaip atskleidžia pašnekovas, keblumų pastaraisiais metais netrūko. Didžiausias iššūkis, su kuriuo susiduria lino pramonė – žymus žaliavos brangimas.

„Lino žaliava praktiškai pasidarė auksinė. Linas brangsta labai stipriai, dešimtimis procentų. Nuo praėjusių metų linas pabrango apie 30 proc. Šio reiškinio pasekmės labai paprastos – mes tapome nekonkurencingi. Kinijos rinkos sugebėjo paimti vyraujančią tekstilės dalį ir dabar kainas diktuoja Rytai. Be to, praėję metai buvo nederlingi, lino žaliavos trūksta. Jeigu energetikos kainos stabilizavosi, o tai lygiai taip pat buvo iššūkis, tai šiuo metu didžiausias sunkumas pabrangusi žaliava“, – atskleidžia V. Vizbaras.

Nuo praėjusių metų linas pabrango apie 30 proc. Šio reiškinio pasekmės labai paprastos – mes tapome nekonkurencingi. Kinijos rinkos sugebėjo paimti vyraujančią tekstilės dalį ir dabar kainas diktuoja Rytai.

„Lino produkcija visuomet turėjo paklausą ir ne tik Lietuvoje, šią produkciją itin vertina ne tik visoje Europoje, tačiau ir visame pasaulyje. Kokybė ir tvarumas tai vienas iš tinkamiausių apibūdinimų Lino gaminiams“, – Kalbėjo Lietuvos aprangos ir tekstilės įmonių asociacijos (LATIA) generalinė direktorė Gytė Bėkštienė. „Tačiau kaip ir minėjo pašnekovai, galiu tik paantrinti, žaliavos itin brangsta, logistika taip pat ne iš pigiausių šių dienų iššūkių. Daugeliu atvejų tai būtų tinkamiausia išeitis modernizuoti gamybos procesus, vystyti kiek įmanoma įmonėms plėtrą. Reikia neužmiršti, kad trečiosios šalys, kaip Kinija, Indija, ar kitos net ir su senais technologiniais procesais, geba užkariauti pasaulio rinkas visose tekstilės srityse. Tai didelis iššūkis. Tačiau modernizuojant gamybas – galima būtų tapti vienais didžiausių lyderių Lino pramonėje visame pasaulyje. Lietuviškąją produkciją itin vertina vakarų šalys.“ Taip pat LATIA generalinė direktorė G. Bėkštienė Lino pramonę ir tvarumo politiką laiko kaip neatsiejamus dalykus. Lino pluoštai tai viena iš atšakų tekstilės, kuri gali būti atraminė ir realiai žaliąja kryptimi einanti pramonės šaka. „Lietuvos įmonės geba lyderiauti neatsižvelgiant į susiklosčiusius sunkumus tiek ekonominius, tiek geopolitinius. Neabejoju, kad ši pramonės kryptis gali tapti kuo toliau, tuo labiau paklausesnė“.

Partnerio informacija

Viršelyje ŪP redakcijos archyvo nuotr.