Ashburn +9,4 °C Debesuota
Ketvirtadienis, 25 Bal 2024
Ashburn +9,4 °C Debesuota
Ketvirtadienis, 25 Bal 2024

Verslo partneriams iš Kinijos labūnaviškis padovanojo savo tapytą „Monos Lizos“ kopiją

2024/03/03


Kėdainiai („Rinkos aikštė“). Laikrodžiui išmušus 17 valandą verslininkas Audronius VAIDALAUSKAS užveria kabineto duris. Medžio granulių gamyba užsiimančios bendrovės „Eco standartas“ savininkas iš Pelėdnagių skuba namo į Labūnavą. Po ramios vakarienės jis pakyla laiptais į antrame aukšte įrengtą savo tapybos studiją. „Aš sekundei“, – žmonai Vilijai ištaria Audronius. „Dirbu dviem etatais: dieną aš verslininkas, o vakare – menininkas.

Audroniaus gyvenime įvyko ne viena metamorfozė. Savo profesinį kelią radviliškietis Labūnavoje pradėjo kaip medžio skulptorius, atėjus nepriklausomybei likimas iš tautodailininko nužiedė verslininką, o vėliau atviliojo dar ir prie drobės. Kone du dešimtmečius tapybos vainikavo vasario pradžioje Kėdainių M. Daukšos viešosios bibliotekos stiklinėje salėje pristatyta pirmoji personalinė kūrybos paroda „Gyvenimas menininko akimis“. Drąsi, šiuolaikiška, provokuojanti ir aštria ironija paskaninta ekspozicija, kurios viena parodų salė, bijodama šokiruoti žiūrovus, Kėdainiuose net nesutiko priimti po savo stogu. Kritikos nebijančio Audroniaus darbai primena tikrąją menininko misiją – ne tik kurti estetiką, bet ir kviesti diskusijai apie moderniojo pasaulio realijas.

Debiutas – Kaune

Su šia paroda gruodį Audronius debiutavo Kauno Vinco Kudirkos viešojoje bibliotekoje, o naujus metus menininkas pradėjo savo darbus įvertinti pakvietęs ir kėdainiečius. Panašu, jog pranašu labūnaviškiui pavyko tapti ir laikinojoje sostinėje, ir Kėdainiuose. Abiejų miestų publika neliko abejinga – tapytojo darbai sulaukė smalsuolių susidomėjimo.

„Pirmojoje personalinėje parodoje eksponuojami darbai atspindi šių dienų aktualijas su tam tikrais, tik mano akimis matomais, lyriniais nukrypimais, – žiūrovą nuteikia Audronius. – Darbų įvairiapusiškumas atskleidžia mano kaip menininko pasąmonės išgyvenimus ir atradimus. Bandau nutapyti tai, ką matau. Bandau išreikšti tai, ką jaučiu.“

Žiūrovo akis prikausto ne tik tapytojo kūrybinis braižas, bet ir įspūdingas paveikslų dydis. „Jei tapyčiau mažesnius, tai man nebūtų, kur įsibėgėti“, – šypteli Audronius, kiekvienam tapybos darbui itin išieškotai parinkęs ir rėmus.

Audroniaus Vaidalausko paroda
Labūnaviškio Audroniaus Vaidalausko personalinė kūrybos paroda. Kėdainių M. Daukšos viešosios bibliotekos nuotr.

Žmona nori grožio, vyras – iškalbingų darbų

„Mano mūza vis prašo: „Tapyk gėles, gamtą – taip gražu.“ Bet juk tokius paveikslus visi tapo. Neįdomu ir ne visai mano dūšiai, – paaiškina autorius. – Man patinka stebinti, pareikšti kažką savo ir dėl to nebijau būti pasmerktas.

Aš renkuosi paveiksluose užfiksuoti tokius momentus, kur kiti gal sakytų: „Turbūt per pilnatį tapė“, – juokiasi Audronius. – Man patinka, kai meno kūrinys skatina mąstyti, įvertinti visuomenės normas, aktualijas, netgi vertybes.“

Paveikslas įplieskė konfliktą

Parodoje eksponuojamas ir bene drąsiausias labūnaviškio darbas, kuriame dailininkas nutapė iki pusės apsinuoginusią savo sutuoktinę.

„Dėl šio paveikslo namie buvo kilęs konfliktas, – šyptelėjęs prasitaria Audronius. – Buvau net suplėšęs šį kūrinį, nes žmona prieštaravo, kad jis būtų eksponuojamas parodoje.“ „Taip, nes pozuoti sutikau tik tada, kai sutarėme, jog paveikslo į parodą nevešime“, – paaiškina Vilija. „Kai žmona neleido eksponuoti paveikslo, pasakiau jai, kad viską nutrinsiu ir nupiešiu kitą moterį. Tada ji atšovė: „Daryk, ką nori.“ Ir štai paveikslas čia“, – džiaugiasi autorius.

Tapydamas daug aistrų namie sukėlusį kūrinį, Audronius norėjo su humoru pažvelgti į prieš pusantrų metų Lietuvoje garsiai nuskambėjusį „sutikimo seksui“ įstatymą. Paveikslo idėjai autorių įkvėpė Eduardo Monė tapybos darbas „Olimpija“, kuriame dailininkas įamžino visiškai nuogą pozuojančią savo žmoną.

„Siužetas mano paveikslui gimė iš komišką visuomenės reakciją sukėlusių Lietuvos valdžios siūlymų kovai su seksualiniu smurtu ir priekabiavimu: neva vyras negali į moterį net pažiūrėti, jei neturi raštiško leidimo, kitaip bus apkaltintas seksualiniu priekabiavimu.

Nutapiau ant asilo pas savo damą atjojantį vyriškį. Jis rankose laiko gėles ir raštą – leidimą meilei, – šypteli autorius. – Virš vyro galvos šviečia aureolė, nes turėti leidimą yra šventas reikalas.

Man patinka savo darbuose fiksuoti visuomeninio gyvenimo keistenybes ir taip atkreipti į jas dėmesį.“

Savo mylimą žmoną bei mūzą Audronius įamžino dar dviejuose parodoje eksponuojamuose paveiksluose.

Audroniaus Vaidalausko tapyba
Vienas drąsiausių labūnaviškio darbų – paveikslas „Olimpija“, kuriam pozavo Audroniaus žmona Vilija. Akvilės Kupčinskaitės nuotr.

Paveikslą vežė į Didžiąją Britaniją

Į menininko akiratį pateko ir Didžiosios Britanijos aristokratija. Londone organizuotoje parodoje labūnaviškis pristatė tris mėnesius tapytą paveikslą „Liokajaus klaida“, kuriame, pasitelkiant karaliaus Čarlzo (Karolio III) karūnavimo tematiką, pašiepiamas anglams būdingas pernelyg skrupulingas protokolo laikymasis.

Parodos lankytojai turės galimybę apžiūrėti ir tapytojo sukurtą autoportretą. Tiesa, žmonos nuomone, Audronius save kiek pasendino.

„Dabar gal ir pasendinau, bet po 10 metų bus pats tas“, – nusijuokia menininkas ir pripažįsta, jog piešti patį save – sudėtingiausia.

„Man patinka savo darbuose fiksuoti visuomeninio gyvenimo keistenybes ir taip atkreipti į jas dėmesį.“

A. Vaidalauskas

Menininkas ir jo kritikė

Audroniaus žmonos Vilijos pasiteirauju, galbūt ir ją vyras įkvėpė paimti į rankas teptuką.

„Ne, mūsų namuose Audronius – kūrėjas, o aš – meno kritikė“, – šypsosi moteris. „Drąsiai vyrui išsakote savo nuomonę?“ – pasmalsauju. „Pakritikuoju, bet tada iš studijos būnu tuoj pat išprašyta į pirmą aukštą, – juokiasi Vilija. – Sako, kai pati pradėsi tapyti, tada galėsi ir kritikuoti. Nors pats ateina ir pakviečia pažiūrėti.“ „Taip, turi gerai parinkti žodžius“, – šyptelėjęs apsiginti bando Audronius. „Įdomu, kad vyras iš kitų kritiką priima labai šaltai, o iš manęs – jautriai, net įsižeidžia“, – stebisi Vilija.

Audronius džiaugiasi, kad jo kūrybinius užmojus itin palaiko abi dukros, tėčiui įteikusios ypatingą dovaną.

„Kad praplėsčiau savo akiratį, dukros man padovanojo tapybos užsiėmimus dailės studijoje Kaune pas dėstytoją Gintarą Zubrį. Čia važinėju jau antrus metus. Bendravimas su profesionalais labai padeda išsigryninti kūrybines idėjas ir rasti tinkamiausių būdų jas perteikti drobėje“, – sako labūnaviškis.

Viską metė paskutinę minutę

Ilgus metus Audronius meno pasaulyje buvo žinomas kaip nagingas tautodailininkas, sukūręs daugybę medžio skulptūrų ne tik Lietuvoje. Jo drožiniai keliavo į Armėniją, Vengriją bei kitas šalis. Tiesa, tapti skulptoriumi Audronius nusprendė spontaniškai – kone paskutinę minutę.

„Tapiau nuo vaikystės. Buvau įstojęs į Klaipėdos dailės mokyklą. Mane priėmė iškart į ketvirtą kursą, nes sėkmingai išlaikiau egzaminus. Mokėjau ir skulptūras lipdyti, ir tapyti, – pasakoja menininkas. – Iki diplominio darbo likus trims mėnesiams, nusprendžiau, jog būsiu medžio skulptorius – kam man ta tapyba.

Už tris rublius baldų fabrike nusipirkau lentą ir išdrožiau Vytį. Žiūriu, neblogai išeina, – jaunystėje lengva ranka pakeitęs profesinius planus prisimena Audronius. – Taip prasidėjo mano kaip skulptoriaus kelias.“

Menas padėjo kariuomenėje

Gebėjimas kurti medžio drožinius Audroniui padėjo išvengti tikrosios tarnybos sovietinėje kariuomenėje.

„Visus pusantrų tarnybos metų ten dariau skulptūras. O ko sovietinėje kariuomenėje išvengti nepavyko, tai tik košės, – juokiasi pašnekovas. – Grįžęs iš kariuomenės sukūriau keletą medžio darbų ir 1982 metais man buvo suteiktas medžio drožėjo, tautodailininko vardas.“

Ieškodamas vietos po saule radviliškietis Audronius su žmona Vilija atvyko į Labūnavą. Čia vyras įsidarbino „Rytų aušros“ kolūkyje skulptoriumi. Daug svarbių darbų jis sukūrė ir religine tematika.

„Mano kurtos medinės skulptūros puošia Labūnavos, Šeduvos bažnyčias. Šiaulių arkikatedroje stovi skulptūra Šventajam Kazimierui. Buvo didžiulė garbė kurti šį darbą, nes būtent mane, 27-erių piemenį, kai dabar pagalvoju, bažnyčia įvertino ir pakvietė sukurti skulptūrą.

Mano uošvis – Kazimieras, tai giminė juokaudama sako: „Va, koks geras žentas – uošviui arkikatedroje kryžių pastatė“, – šypteli į daugelį situacijų gyvenime su humoru žvelgiantis Audronius. – Šiauliuose taip pat stovi mano sukurtas trigubas kryžius, skirtas 600-osioms Lietuvos krikšto metinėms pažymėti.“

Aktyviai kūręs medžio drožėjas anuomet savo darbus drauge su kitais tautodailininkais dažnai eksponuodavo ir parodose.

Pradėjęs tapyti Audronius drobėje atkūrė daugybę garsiausių pasaulinių šedevrų – nuo Leonardo da Vinčio iki Vincento van Gogo darbų.

Aut. past.

Padėjęs kirvį pasuko į verslą

Atėjus nepriklausomybei Audroniaus kūrybinis kelias nutrūko. Vyras įkūrė savo verslą.

„Intensyviai medžio skulptūrų nebedarau jau 30 metų. Tik kartais vieną kitą išdrožiu, – pasakoja Audronius. – Vis tik menininko prigimtis manyje stipri. Nuolat jausdavau norą save išreikšti kūryboje.

Kadangi buvau patyręs stuburo traumą, grįžti prie medžio skulptūrų paprasta nebuvo. Teko save atrasti kitur.

Kartą su žmona poilsiaudamas Palangoje, ten susipažinau su viena kiečiausių Lietuvos dailininkių portretisčių Anna Lopucha. Mane sužavėjo jos darbai. Ši pažintis atgaivino jaunystės potraukį tapybai.“

Pavogtas laikas

Paskutinius keletą metų Audronius tapo kasdien. Vyras šypteli dėl to sulaukiantis priekaištų ne tik iš šeimos, bet ir iš bičiulių.

„Tapyba mane labai įtraukia. Tai pavogtas laikas nuo šeimos, draugų, kitų pomėgių. Po darbo vakarus dažniausiai leidžiu su teptuku rankose savo studijoje antrame namo aukšte.

Kartais ryte užlipu tik pažvelgti, kaip atrodo vakare tapytas darbas. Žiūriu, oi, reikia pataisyti. Pradedu taisyti ir nė nepastebiu, kad jau vėluoju į darbą!“ – pasakoja labūnaviškis, prie vieno tapybos darbo praleidžiantis po du ar tris mėnesius.

Namų palėpėje įrengta ir dar viena įdomi erdvė – pašnekovo šmaikščiai vadinama paveikslų reanimacija.

„Čia sudedu visus nepatinkančius darbus. Jie laukia, kada bus pataisyti, – paaiškina Audronius. – Kiekvienam savo paveikslui atiduodu daug energijos ir meilės. Mano tapybos darbai ne kartą taisyti ir pertaisyti. Atrodo, padarei ir jautiesi patenkintas, bet ryte atsikėlęs nusprendi, kad išėjo visiška nesąmonė, – pasakodamas apie ilgais ieškojimais grįstą kasdienę menininko dalią juokiasi autorius. – Jei dažai dar nebūna nudžiūvę, tada nutrinu, o jeigu nutrinti nebepavyksta – nušveičiu ir vis tiek taisau.“

Virtuvėje – V. van Gogas

Pradėjęs tapyti Audronius drobėje atkūrė daugybę garsiausių pasaulinių šedevrų – nuo Leonardo da Vinčio iki Vincento van Gogo darbų.

„Pamačiau dokumentinį filmą, kuriame pasakojo apie Sankt Peterburgo tapytoją, nupiešusį žymiausių paveikslų kopijas. Nusprendžiau ir aš pabandyti. Puikiai sekėsi. Į svečius atvažiavusiems draugams demonstruodavau pas kaimietį virtuvėje kabantį V. van Gogo paveikslą, – juokiasi labūnaviškis. – Tokiomis žymių darbų kopijomis buvau papuošęs ir įmonės administracines patalpas. O verslo partneriams iš Kinijos padovanojau savo tapytą „Monos Lizos“ paveikslą. Jie pasijuto labai įvertinti, džiaugėsi šia dovana ir netgi suteikė įvairių nuolaidų įrangai, kurią iš jų pirkau savo gamyklai.“

Malonūs tapybos vargai

Tapybą pamilęs skulptorius palygina abi meno šakas.

„Tapyboje mane žavi spalvos, bet čia taip pat reikia ir įkvėpimo. Nesuplanuosi, kada ir ką nutapyti. Gali būti „trinkt“ ir atėjo idėja. Tada negali sustoti – mintys rutuliojasi. O jei kas nepavyksta, prasideda ieškojimai, kartais net naktį užmigti nepavyksta – vis suki galvą, kaip kokią detalę perteikti, kaip sumaišyti reikiamą spalvą…

O su skulptūra paprasčiau – arba moki ją padaryti, arba ne. Drožiant iš medžio nereikia ypatingų nuotaikų: atėjai ir žinai, kaip daryti“, – sako kūrėjas.

Tapybos darbų parodoje Audronius eksponuoti pristatė ir dvi nedideles medžio skulptūras: „Žaldoką“, kadaise autoriui pelniusį medžio drožėjo, tautodailininko vardą, ir visai neseniai ilgesį skulptūrai įprasminusį naujausią kūrinį.

„Vasarą namie radau ąžuolinę kaladę. Galvoju, ką čia iš jos padarius. Seniai bedirbau su medžiu. Kadangi religinė tematika man prie širdies, nes daug teko tokių darbų kurti, nusprendžiau išdrožti „Palaimintojo ranką“.

Nutapyti ranką nėra lengva, o išdrožti iš medžio – ypač sunku, nes nepataikęs kirviu taip, kaip reikia, turi viską išmesti. Bet įgūdžiai nedingo ir man pavyko sukurti tokią skulptūrą, kokią įsivaizdavau“, – pasidžiaugia menininkas.

Pirkėjų neieško

Tapydamas paveikslus Audronius nepuoselėja tikslo šiuos darbus parduoti.

„Jei mano kūriniai būtų neutralūs – gamtos peizažai, gėlės, tada gal ir sulauktų pirkėjų, bet didžioji dalis darbų – asmeniški. Kas gi norės paveikslą su mano žmonos atvaizdu pasikabinti savo namuose? – šypteli labūnaviškis. – Tačiau piešdamas peizažus, negalėčiau išreikšti savęs. Taigi tapydamas nesiorientuoju į pardavimus – kuriu, nes norisi.

Jei iš meno norėčiau uždirbti, tada geriau būtų daryti skulptūras, nes užsakymų daugiau ir kaip menininkas galėtum išgyventi.“

Bendras vardiklis

Negaliu atsistebėti margaspalve, įvairiabriaune Audroniaus asmenybe. Vis spėlioju, kokį bendrą vardiklį tarp verslo ir meno atrado mano pašnekovas, gebantis vienodai sėkmingai save įprasminti dviejose, iš pažiūros, itin skirtingose srityse.

„Man tiesiog patinka iššūkiai. Esu užsispyręs, kai siekiu įgyvendinti savo idėjas, mėgstu dirbti ir nebijau kritikos“, – paslaptį atskleidžia po darbo kūryboje išnykstantis verslininkas.

 

Akvilė KUPČINSKAITĖ / RINKOS AIKŠTĖ

Titulinėje / Kėdainių Mikalojaus Daukšos viešosios bibliotekos nuotr. – personalinės parodos atidarymo diena. Audronius Vaidalauskas ir bibliotekos vadovė Virginija Grigorjeviene. 

Dalintis

Advertisement

Advertisement

2024/04/25

Buvęs miestietis žemės ūkyje – kaip žuvis vandenyje

Kėdainių r. Vermenos žemės ūkio bendrovės (ŽŪB) karvės – vienos produktyviausių šalyje. Per dieną duoda vidutiniškai po 34 litrus pieno. „Karvė gali suėsti daug kokybiško pašaro, tačiau neduos daug baltyming...
2024/04/25

Ligonių kasos: gydymo įstaigose nustatytų pažeidimų nemažėja

Pernai teritorinių ligonių kasų (TLK) ekspertų atliktų patikrinimų metu nustatyta, kad gydymo įstaigos iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) neteisėtai panaudojo daugiau nei 635 tūkst. eurų, rodo Valstybinės ligonių kasos prie Svei...
2024/04/25

IKMIS: pasėlių stebėjimas ir LŽŪKT konsultantų rekomendacijos

Pavasaris vis krečia išdaigas. Belieka tikėtis, kad, sniegui nutirpus, nebus didesnio šaltuko ir sulaukę šiltesnių dienų augalai vystysis visavertiškai. Ūkininkų laukia nemažas iššūkis – persiplanuot...
2024/04/25

Lietuvos parlamentas metams pratęsė sankcijas rusams ir baltarusiams

Rusijai tęsiant karą Ukrainoje, Lietuvos Seimas metams pratęsė nacionalines sankcijas Rusijos ir Baltarusijos piliečiams. Nors būta siūlymų baltarusiams nustatyti naujų ribojimų, parlamentarai jiems nepritarė.
2024/04/25

Investuoti į žemės ūkio valdas ūkininkai gali ir su projekto partneriais – iš viso paramai skirta beveik 100 mln. eurų

Ūkininkai, siekiantys modernizuoti savo ūkius, iki gegužės 31 d. kviečiami teikti paraiškas pagal Lietuvos žemės ūkio ir kaimo plėtros 2023–2027 metų strateginio plano intervencinę priemonę „Investicijos į žemės ūkio valdas&ldqu...
2024/04/25

Tarptautinės operacijos metu sulaikyti vertingas knygas iš Europos bibliotekų grobę asmenys

Šią savaitę Lietuvos, Prancūzijos, Latvijos, Lenkijos, Šveicarijos bei Sakartvelo teisėsaugos pareigūnai įvykdė tarptautinę operaciją, kurios metu sulaikyti, įtariama, organizuotos nusikalstamos grupuotės nariai, iš Europoje e...
2024/04/25

Aktualūs pakeitimai dalyvaujantiems agrarinės aplinkosaugos priemonėje

Žemės ūkio ministro balandžio 22 d. įsakymu pakeistos Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos priemonės „Agrarinė aplinkosauga ir klimatas“ įgyvendinimo taisyklės.
2024/04/25

Radviliškio rajone statys „Agrokoncerno“ fermų kompleksą – darbų vertė 52,6 mln. eurų

Tvarios miestų ir infrastruktūros plėtros bendrovė „YIT Lietuva“ Radviliškio rajone, Bebrujų kaime, statys modernų 52,6 mln. eurų vertės „Agrokoncerno grupės“ karvių fermų kompleksą. 53 ha ploto sklype plėtojamas kom...
2024/04/25

Vidmantas Janulevičius. Kad Rusija mūsų nepultų

Savaitgalį džiaugėmės, kad JAV Atstovų Rūmai pritarė milijardinei paramai Rusijos užpultai Ukrainai. Nepaprastai svarbus momentas Ukrainai. Ir nors skeptikai vis tiek kabinėjasi prie paramos teikimo formos, bet ne skeptikai galų gale priima pasaul...