Vieni negali įpirkti visaverčių produktų, o kiti nori juos paversti dar sunkiau įperkamais

2024/07/05

Remiantis Eurostato 2022 m. statistiniais duomenimis, aštuoni iš šimto žmonių ES negali sau leisti tinkamai pavalgyti. Apie 8,3 proc. žmonių visoje ES neįstengia bent kas antrą dieną pasitiekti mėsos, žuvies arba vegetariško ekvivalento, o tai yra vienu procentiniu punktu daugiau nei 2021 m. (7,3 proc.). O žmonių, kuriems gresia skurdas, dalis padidėjo nuo 17,5 proc. iki 19,7 proc.

Tai nerimą kelianti padėtis, kuri įvairiose ES šalyse gana skiriasi. Didžiausia žmonių, kuriems gresia skurdas ir kurie negali sau leisti tinkamai maitintis, dalis yra Bulgarijoje (44,6 proc.), Rumunijoje (43,0 proc.) ir Slovakijoje (40,5 proc.). Mažiausia – Airijoje (5,0 proc.), Liuksemburge (5,1 proc.) ir Kipre (5,6 proc.).

Eurostat duomenys — Kiek žmonių ES gali sau leisti tinkamai pavaldyti? Mėlynas stulpelis - į skurdo riziką patenkanti gyventojų dalis. Šaltinis: Eurostat

Gebėjimas kas antrą dieną įpirkti maisto su mėsa, vištiena, žuvimi ar vegetarišku ekvivalentu yra vienas iš rodiklių, pagal kuriuos vertinamas namų ūkių materialinio ir socialinio nepritekliaus lygis.

Atsižvelgiant į šią nerimą keliančią padėtį Europoje, regione, kuris laikomas vienu iš labiausiai išsivysčiusių, atrodo gana nelogiška idėja įvesti mokesčius mėsai ir pieno produktams (tokia idėja Europoje sklando jau kelerius metus, o Danija, gyvulininkystės ūkiams įvesdama CO2 ekv. mokestį, faktiškai įves mėsos mokestį vartotojams – ŪP portalo pastaba). Norima paskatinti vartotojus rinktis ne gyvūninės kilmės, o kitos rūšies maistą, pvz., ankštinius augalus ir daržoves. Siekiant spręsti aplinkosaugos problemas nereikėtų pamiršti, kad mėsa ir gyvūninės kilmės produktai yra nepakeičiami pagrindinių maistinių medžiagų šaltiniai, kurių dažnai trūksta arba kurių nėra augaliniuose maisto produktuose. Žinoma, svarbu užtikrinti tvarią gamybą, tačiau stumti tokius supaprastintus sprendimus, kurie dar labiau uždraustų tam tikroms gyventojų grupėms įpirkti tinkamą maistą, tiesiog nėra prasmės.

Mėsos mokestis keltų grėsmę pakankamam maistinių medžiagų suvartojimui ir pablogintų padėtį. Be to, didesnes pajamas gaunantys asmenys tikriausiai ir toliau vartotų tuos pačius mėsos kiekius, o mažiau pasiturintieji pajėgtų dar rečiau jos įpirkti arba rinktųsi prastesnės kokybės maisto produktus. Tai padidintų socialinę nelygybę. Labai svarbu užtikrinti nuolatinį geros kokybės raudonos mėsos, vištienos ir žuvies įperkamumą, kad žmonės galėtų pasirinkti sveikus ir visaverčius patiekalus.

ŪP portalas su platforma „European Livestock Voice“

Viršelyje 123rf nuotr.

Dalintis