Viešieji pirkimai – pro žalius akinius?

Kiek tiesos, o kiek – formalumo?

Dar 2022 m. Valstybės kontrolė (VK) atliko vertinimą ,,Ar esame pasirengę vykdyti žaliuosius pirkimus 100 proc.“ ir konstatavo, kad ambicingam įsipareigojimui, jog nuo 2023 m. visi viešieji pirkimai būtų 100 proc. žalieji, dar nėra pasirengta. Auditoriai pažymėjo, kad, siekiant sukurti 100 proc. žaliąją viešųjų pirkimų sistemą, nebuvo įvertinta įtaka šalies finansams ir tvarių produktų įsigijimo galimybės trumpuoju laikotarpiu. Mat žaliosios prekės yra ir iki 3,5 karto brangesnės už tokios charakteristikos neturinčius produktus, o jų pasirinkimas daug siauresnis.

„Norint pasiekti, kad visi viešieji pirkimai būtų 100 proc. žalieji, aplinkos apsaugos kriterijai turi būti taikomi net ir toms produktų grupėms, kurių žalumas tik formalus, o pirkimų vykdytojams kelia administracinę naštą. Kai kurių produktų žalinimas įmanomas tik per reikalavimus prekių pakuotėms, transportavimo sąlygoms, sutarčių sudarymui, o ne pačiam produktui, pavyzdžiui, perkant programinę įrangą ar ekspertų konsultacijas, šiukšlių rūšiavimo paslaugas, geoterminio šildymo sistemų įrengimo darbus, elektromobilius ar perdirbamus produktus“, – tąkart po vertinimo pabrėžė VK audito grupės vadovė Jolanta Indriulienė.

Auditoriai taip pat pastebėjo, kad regiono kaimynės tokių aukštų tikslų viešųjų pirkimų srityje nėra išsikėlusios. Pavyzdžiui, Estijos 2023 m. tikslas – 30 proc. žaliųjų pirkimų, Latvija kiekybinio tikslo nenustatė, Lenkija iki 2020 m. siekė 25 proc., o nuo 2022 m. žalieji pirkimai – prioritetiniai.

Nepaisant VK išvadų, kad viešųjų pirkimų sistema neturėtų būti orientuota tik į formalų bandymą pasiekti 100 proc. žaliųjų pirkimų rodiklį 2023 m., Vyriausybės kryptis nepasikeitė – 100 proc. žaliųjų viešųjų pirkimų ir – taškas. Valdžios ambicijos, galima sakyti, milžiniškos, nes dar 2020 m. žalieji viešieji pirkimai siekė vos apie 5 proc. Bet, panašu, kad įvyko stebuklingas virsmas – Viešųjų pirkimų tarnybos (VPT) duomenimis, bendra 2023 m. žaliųjų pirkimų vertė (7 345,4 mln. Eur) sudarė 89,3 proc. bendros pirkimų vertės (8 222,6 mln. Eur), o bendras pirkimų vykdytojų įvykdytų žaliųjų pirkimų skaičius (69 196) sudarė 65,2 proc. bendro pirkimų skaičiaus (106 157). 

Taigi 100 proc. žaliųjų pirkimų dar nėra, bet jau arti to. Tačiau čia toli gražu ne viskas taip sklandu. Yra nemažai abejojančiųjų, kad formalumu kvepiantys žalieji pirkimai gali diskredituoti visą žaliąją idėją.

Pavadino smegenų plovimu

Lietuvos paukštininkystės asociacijos (LPA) direktorius Gytis Kauzonas, „Ūkininko patarėjo“ paklaustas, ar kiaušinių ir paukštienos gamintojai aktyviai dalyvauja žaliuosiuose viešuosiuose pirkimuose, apgailestavo, kad paukštininkai į tai „neįsipiešia“: „Ten galima dalyvauti tik su ekologiškais ar nacionalinės maisto kokybės ženklu „Kokybė“ paženklintais produktais, o mes nelabai tokių turime.“

Tačiau ir ekologiškų produktų gamintojai lieka nuošalyje. Apie žemdirbių dalyvavimą viešuosiuose pirkimuose dažnai kalbantis Lietuvos ekologinių ūkių asociacijos (LEŪA) atstovas Saulius Daniulis neslėpė, kad Vyriausybės žalieji siekiai jam labiau panašūs į teoriją, o praktika rodo ką kita. Ūkininkas vis ragina į viešąjį sektorių įsileisti daugiau ekologiškų produktų, tačiau kaskart nusivilia. „Pasirodo, kad produkto kokybė nesvarbi, reikšmingesnis dalykas, jog tiekėjas turi elektrinį autobusiuką. Taigi mūsų valstybės galvos užsiima žaliuoju smegenų plovimu, nors Europos Sąjungos (ES) institucijos skelbia, kad viešajame sektoriuje ekologiškas maistas turi sudaryti ne mažiau kaip 30 proc., o Danijoje viešajame maitinime ekologiška produkcija sudaro 90 proc. Pas mus situacija kitokia – kooperatyvas „BIO LEUA“ viešuosiuose pirkimuose siūlė ekologišką mėsą, bet konkursą laimėjo įmonė, nes turėjo elektrinį autobusiuką. Tai, pasirodo, yra pliusas žaliuosiuose pirkimuose“, – stebėjosi ekologinio ūkio savininkas.

Žaliosios mįslės

Seimo Audito komiteto (AK), kur neseniai buvo pristatyta VPT 2023 m. veiklos ataskaita, narys Artūras Skardžius domėjosi, kuo skiriasi, pavyzdžiui, žaliasis informacinių technologijų (IT) paslaugų pirkimas nuo ne žaliojo. „Ar ten visi turi būti vegetarai, ar važinėti elektromobiliais, ar kas kita, kad pirkimai būtų žalieji?“ – klausė jis, tačiau aiškaus atsakymo neišgirdo.

„Tikrai niekas negalėjo to paaiškinti, o VK tik patvirtino, kad žaliuosiuose pirkimuose daug pritempimo, kadangi dažnai pačios įmonės susigalvoja kriterijus, jog aplenktų konkurentus ir parodytų, kad yra žalieji. Bet kur čia viešųjų pinigų panaudojimo efektyvumas? Juk tai yra didžiulė mokesčių mokėtojų pinigų suma. Juolab kad VK nustatė, jog žalieji pirkimai yra 2–3 kartus brangesni. Tokiu būdu per viešuosius pirkimus daugiau išleisime viešųjų pinigų tam pačiam rezultatui ir tai bus labai skaudu mokesčių mokėtojams“, – akcentavo parlamentaras.

Svarbiausia – poveikis aplinkai

VISAS STRAIPSNIS ČIA!

Galite prenumeruoti „Ūkininko patarėjo“ elektroninę leidinio versiją

arba popierinę: el. paštu: platinimas@up.lt,

tel. +370 603 75 963

https://ukininkopatarejas.lt//katalogas/popieriniu-leidiniu-prenumerata/, www.prenumerata.lt, www.prenumeruoti.lt, www.prenumeruok.lt

bei Perlo terminaluose.

Visa informacija, esanti portale, yra UAB „Ūkininko patarėjas“ nuosavybė. Griežtai draudžiama ją kopijuoti, keisti, perpublikuoti ar kitaip naudotis komerciniais tikslais be Bendrovės leidimo.