Vietinė produkcija – nauda ir gamintojui, ir vartotojui

Produktai puikūs, bet juos reikia populiarinti

Būtina skatinti lietuviško maisto vartojimą ir populiarinti Lietuvos ūkininkų pagamintą maistą. Vartotojams tai suteikia galimybę mėgautis sveikesne ir aukštos kokybės produkcija, taip pat prisideda prie vietinių ūkininkų ekonominio augimo bei tautinės tapatybės puoselėjimo.

Populiarindami lietuvišką maistą išlaikome unikalias Lietuvos kulinarines tradicijas ir skonius. Tai yra puiki proga atkreipti dėmesį į vietinius produktus, kurie dažnai būna aukštos kokybės, natūralūs ir sukuriami su meile bei pagarba gamtai.

Savo užaugintą produkciją perdirbantys ūkininkai atlieka sunkų darbą tiesdami tiesioginę maisto grandinę nuo lauko iki vartotojo stalo. Sukūrę vieningą ženklinimo sistemą bei aiškią komunikacijos strategiją galėtume vartotojams parodyti, kad kiekvienas jų, pirkdamas lietuvišką produktą, tiesiogiai prisideda prie kaimo gyvybingumo išlaikymo, nišinės produkcijos gamintojų palaikymo ir išlikimo.

Lietuviško maisto populiarinimas taip pat skatina sveiką gyvenseną ir tvarų maisto vartojimą. Vietiniai produktai dažnai yra šviežesni, be cheminių priedų arba GMO ingredientų. Juo svarbiau, kad sveikų įpročių formavimas būtų ugdomas nuo vaikystės.

Maisto tiekimą suprantame kaip savaime suprantamą duotybę ir rūpinamės, kad mūsų maistas būtų ne vien pasotinantis. Kiekvienas žmogus turi įvairiausių individualių poreikių ir įsitikinimų dėl maisto tinkamumo būtent jam. Tradicinė mityba, religija, filosofija, gyvenimo būdas, gydytojai, dietologai, influenceriai ir įvairiausi keistenybių atradėjai suranda šimtus argumentų, kodėl reikėtų kažką būtinai valgyti, o kažko visiškai nevalgyti.

Todėl šiandien maisto gamintojai ir jiems atstovaujančios asociacijos turėtų ypač susirūpinti ir komunikacija: bendravimu, atvirumu, maisto kelio viešinimu „ nuo lauko iki stalo“, ūkininkų kasdienio darbo pristatymu.

Galima pradėti nuo pakuotės, prekės ženklinimo

Kiekvienas gamintojas suinteresuotas ne tik pagaminti kokybišką produktą, bet ir sukurti patrauklią, patogią ir tvarią pakuotę, pažymėti produkto išskirtines savybes. Prekės ženklinimas tai – bendravimas su vartotoju.

UAB „Kietaviškių gausa“ savo komunikacija, apgalvota reklamine kampanija ir produkcijos ženklinimu išmokė vartotojus į prekių krepšelius krauti nekondicines prekes. Iki tol visos nestandartinės išvaizdos daržovės buvo perdirbamos arba parduodamos kavinėms, restoranams. Pakuotę pradėjus specialiai ženklinti įsitikinta, kad galima pelningai parduoti ir nestandartinių formų daržoves.

„Šiandieną pirkėjai jau šio prekės ženklinimo yra išmokyti, kad skoniui forma nesvarbi. Tai lėmė, kad prekybos tinkluose nekondicinės daržovės išperkamos itin greitai. Taigi gauta dviguba nauda: vartotojas prisideda prie to, kad būtų švaistoma mažiau maisto, turi galimybę įsigyti pigesnes daržoves, o kartu augintojas gali daugiau uždirbti iš nekondicinių daržovių“, – pasakoja Lietuvos šiltnamių asociacijos (LŠA) valdybos narys Donatas Montvila, pridurdamas, kad šią strategiją ėmė kopijuoti ir kitose šalyse veikiantys šiltnamiai.

Išradingi Lietuvos daržovių augintojų asociacijos (LDAA) nariai ūkininkai Dalia ir Edvardas Abukauskai. Jie sėkmingai sukūrė prekės ženklą „Raugiam viską“.

Prekybos vietose, kuriose prekiaujama Abukauskų produkcija, visuomet nusidriekia eilė. Šie augintojai parodė, kad raugti galima ne tik kopūstus ir agurkus, bet pademonstravo itin platų produkcijos asortimentą. Be to, jų produkciją puošia ženklelis „rankų darbas“. Taigi vartotojai supranta, jog ūkininkai dirba patys, tai nėra masinės gamybos produkcija.

Savo produkciją ženklina ir tautinio paveldo gamintojai, tradiciniai amatininkai.

„Noriu atkreipti dėmesį, kad į produkcijos kilmę ir jos ženklinimą atkreipia dėmesį vis daugiau vartotojų. 2019 m. atlikta apklausa atskleidė, kad trečdaliui pirkėjų yra svarbu, kad jų perkama prekė būtų lietuviška, o ketvirtadalis apklaustųjų už Lietuvoje pagamintas prekes yra pasiruošę mokėti brangiau. Vartotojai, paprašyti nurodyti savybes, kurios lietuviškas prekes išskiria iš kitų, nurodė šviežumą (58 proc.), naudą šalies ekonomikai (56 proc.), natūralumą (40 proc.), geresnį skonį (30 proc.) ir kokybę (27 proc.). Tačiau mes galime žengti dar toliau ir vartotojus supažindinti su nišine produkcija“, – pažymi D. Montvila.

Partnerio turinys