Vilkai terorizuoja Pagramančio apylinkių ūkininkus

„Vilkai mus verčia atsisakyti savo gyvenimo. Turime apsitverti aukščiausiomis tvoromis, naktimis negalime miegoti, o dieną dirbti reikia“, – „ŪP“ skundėsi Šilalės r., Didkiemyje gyvenantis Vincas Petrošius. Praėjusio penktadienio naktį vilkas visai prie namų papjovė jo aštuonis mėnesius šertą veršį.

Sezono pradžia – gegužė Šilalės r. savivaldybės administracijos Žemės ūkio skyriaus darbuotojai informavo, kad ūkininkui bus išmokėta 220 Eur kompensacija už vilko padarytą žalą. Laimė, didelio gyvulio vilkas nesugebėjo nutempti į mišką, nuėdė tik užpakalinę dalį – liko veterinariniai numeriai. Antraip kompensaciją ūkininkas matytų kaip savo ausis be veidrodžio. Šiemet Šilalės rajone tai jau penktas atvejis. Tiek pat prašymų kompensuoti vilkų padarytą žalą gauta ir gretimos Tauragės savivaldybės Kaimo reikalų skyriuje. Tauragiškiai neteko keturių galvijų, tarp jų – dviejų dvimečių telyčių ir trijų avių. Išmokėta 700 Eur kompensacijų, bet suskaičiuota dar ne visa žala. Mėgstamiausias vilkų grobis – avys ir veršiukai, bet akivaizdu, kad pilkiai drąsiai šoka ir ant gerokai didesnių, net kelis šimtus kilogramų sveriančių gyvulių. „Šiemet vilkai pradėjo savo sezoną labai anksti – gegužės 16 d., nors visada pirmi nuostoliai būdavo fiksuojami rugpjūtį ar net rugsėjį. Specialistai pastebi, kad pasikeitė ir vilkų daromos žalos pobūdis. Anksčiau pilkiai dažniausiai kibdavo į gerklę avims, o dabar taikosi į veršelius, paaugusias telyčias, dvimečius bulius – užšoka gyvuliui ant nugaros ir paralyžiuoja užpakalinę stuburo dalį. Ūkininkai ganyklose randa iki pusės nuėstus galvijus“, – „ŪP“ sakė laikinai Tauragės savivaldybės administracijos Kaimo reikalų skyriaus vedėjos pareigas einanti žemės ūkio specialistė Daiva Jacikevičienė. Šilalės žemės ūkio skyriaus vedėjas Algimantas Olendra mano, kad tai dar tik pradžia. Žmonės mato vilkus ne tik prie didelių miškų, bet net ir tankiai apgyvendintose Pajūrio, Jucaičių apylinkėse. Pernai Šilalės r. ūkininkams buvo padaryta 16 tūkst. Eur žala – vilkai papjovė net 60 gyvulių. Didžiąją dalį – 13 tūkst. Eur kompensacijų savivaldybė ūkininkams išmokėjo tik šiemet, nes pernai specialiojoje Aplinkos apsaugos programoje neužteko pinigų. „Dabar už nieką kitą nemokame, visas lėšas laikome tik kompensacijoms už vilkų daromą žalą. Jaučiu – rugpjūtį pasipils prašymai. Pernai jų gaudavome kiekvieną rytą“, – „ŪP“ sakė Šilalės savivaldybės administracijos Žemės ūkio skyriaus vedėjas A. Olendra.

Prieš vilkus ūkininkai bejėgiai Didkiemio gyvenvietėje įsikūręs V. Petrošius praranda jau ne pirmą gyvulį – pernai šiose apylinkėse vilkai papjovė 18 galvijų. Pasak ūkininko, ne visi registravo savivaldybėje vilkų išpuolius, ir ne visi prašė kompensacijų. „Ir aš pernai už vieną veršį neprašiau kompensuoti. Ne toks lengvas tas dalykas, kai reikia sumaitotą gyvulį parvilkti prie kelio, o jei nelaimė savaitgalį – dar ir kelias dienas laukti komisijos, paskui vežti utilizuoti. Nusispjauni, ranka numoji, nuoskaudą nuryji – ir pamiršti tą baisią neteisybę, kad esame bejėgiai palikti su vilkais kovoti“, – neslepia ūkininkas. V. Petrošius vilkus matė ne kartą – ir ne tik medžioklėje, bet ir sėlinančius prie jo gyvulių. „Sako, patys turite savo turtą saugoti. O kaip saugoti, jei matai, kad žvėris ateina į aptvarus, bet šauti negali – vilkas pasidarė svarbesnis už žmogų“, – įsitikinęs V. Petrošius. Pasak jo, pernai per medžioklę prie Didkiemio iš vieno kvartalo šeši vilkai išbėgo. O medžiotojai mano, kad aplinkiniuose miškuose jų yra bent dvylika. Jei pernai vilkai dar ir vaikų užaugino – gauja gerokai padidėjo, todėl šiemet problemos ir prasidėjo taip anksti. „Nežinau, kaip reikės gyventi. Ūkininkai išnaikins karves, mėsinius galvijus vilkai puola – atokesnėse vietose ir jų neįmanoma bus laikyti“, – svarsto kone kasmet vilkų antpuolius patiriantis ūkininkas. Pasak jo, tie patys vilkai puldinėja ir Pagramančio krašto ūkininkų gyvulius – šiemet jau papjovė dvi avis, veršiuką, jautį. V. Petrošius pranašauja, kad netrukus ateis ir žmonių eilė.

Iš ganyklų dingsta gyvuliai Šilalės savivaldybės Žemės ūkio skyriaus vedėjas A. Olendra sako, kad ūkininkai ginasi nuo vilkų kaip išmano, taiko įvairiausias saugos priemones, tačiau žalos vis tiek neišvengia. „Ypač sunku tiems, kurie įsikūrę gyvenvietėse – gyvulių rytą vakarą į fermas kelis kilometrus nepavarinėsi ir pats naktimis prie jų nepasėdėsi, žmogui juk dar ir pailsėti po darbo reikia. Visokių istorijų girdime. Jaunas ūkininkas Tomas Vaičiulis, ūkininkaujantis tarp miškų, vakarais dujinę pušką užstato – kas keliolika minučių iššauna. Dauguma avis jau tik prie namų laiko, bet vilkai ir ten prasisuka. Dabar jie visai nebijo žmonių“, – pastebėjo A. Olendra. Panašiai kalba ir Tauragės savivaldybės kaimo reikalų skyriaus vedėją pavaduojanti D. Jacikevičienė. Praėjusį penktadienį Mažonų seniūnijoje vilkas papjovė prie pat sodybos besiganančią avį. Kitas ūkininkas neteko prie namų paliktos pusmetinės telyčaitės. „Kas gali, aptvarus visą naktį apšviečia, palieka visu garsu grojančią radiją, tveria tvoras. Bet kokia garantija, kad vilkas neprasikas arba tos tvoros neperšoks?“ – abejoja žemės ūkio specialistė. Ir D. Jacikevičienė, ir A. Olendra šiemet net keletą kartų girdėjo ūkininkus skundžiantis, kad iš ganyklų dingsta gyvuliai. Kadangi randa nutrauktus aptvarus, ūkininkai mano, jog išėjusius gyvulius sudraskė vilkai. „Deja, jei neranda gyvulio veterinarinių numerių ar bent mažo maitos gabalėlio, kompensuoti žalos negalime. Kas žino, gal buvo įsisukę dvikojai žvėrys?“ – svarsto A. Olendra.

Prašys leidimo medžioti Pernai ir Tauragės, ir Šilalės savivaldybės Aplinkos ministerijos prašė leidimo „išimti vilką iš bandos“, tačiau vasarą sumedžioti vilką prilygsta stebuklui. O jis taip ir neįvyko. Šiemet savivaldybės neskuba ministerijai pateikti raštų. D. Jacikevičienė abejoja, ar išvis verta tą daryti: „Laikas trumpas, dokumentų reikia sutvarkyti krūvas, o naudos jokios – sumedžioti vis tiek nepasiseka“. Šilališkis A. Olendra nusiteikęs atakuoti ministeriją raštais ir gauti leidimą vasarą medžioti vilkus – tik laukia, kol iš atostogų grįš savivaldybės administracijos direktorius. „Kai matai, kaip gyvuliai ganykloje išdarkyti, jokių simpatijų vilkui negali būti. Ūkininkų nuostata turėtų būti paprasta: pamatei vilką – šauk. Karai, marai praėjo, o vilkai neišnyko, dabar juos saugome, todėl per kelis metus tiek prisiveisė, jog patys tuoj negalėsime į laukus išeiti“, – „ŪP“ sakė Šilalės žemės ūkio skyriaus vedėjas. Pernai Šilalės rajone vilkai papjovė 26 avis ir 56 galvijus. Ūkininkams išmokėta 16150 eurų kompensacijų. 2014 m. už vilkų padarytą žalą Šilalės savivaldybė išmokėjo apie 10 tūkst. Eur (35 tūkst. Lt) kompensacijų – pilkiai patiesė 49 galvijus ir 7 avis. 2013 m., kai įsigaliojo įstatymas dėl medžiojamųjų gyvūnų padarytos žalos atlyginimo, spalio–sausio mėnesiais vilkai parėžė 26 gyvulius, savivaldybė už juos ūkininkams išmokėjo 15,3 tūkst. Lt. Ar ne laikas būtų susimąstyti, ką iš tiesų reikia ginti – vilką ar likimo valiai paliktą ūkininką?

Daiva BARTKIENĖ „ŪP“ korespondentė

Edgaro LAURINAVIČIAUS nuotrauka