„Visko iš bičių neatimkime“, - pataria Metų bitininkas Pranciškus Karosas

Neseniai Aleksandro Stulginskio universitete vyko šalies bitininkų sueiga, kurioje aptartos praėjusio sezono pamokos ir numatyti ateities darbai. Bičiuliai kalbėjosi apie bičių produktų populiarinimą, informacijos sklaidą ir ypač literatūros pradedantiesiems bitininkams mėgėjams trūkumą. Receptą pasiūlė Metų bitininkas Pranciškus Karosas, kurio parašyta ir „Ūkininko patarėjo“ išleista „Bitininko mokykla“ seniai tapo bibliografine retenybe. P. Karosas vadinamas šalies bitininkų mokytoju, oficialiai teigiama, jog jo mokiniais save laiko daugiau nei 700 bičiulių. Šią savaitę gamtos augaliją pažadino nugrumėjęs griaustinis. Nors vėsus oras dar stabdo bičių skrydžius, bet darbštuolėms nė motais. Žiedais nusėti kalvų šlaitai, pamiškėse geltonuoja kupstai „kačiukų“. Apie žiedadulkių kelią iš žiedų į bičių namus su Metų bitininku Pranciškumi KAROSU kalbasi „ŪP“ korespondentas Justinas ADOMAITIS.

- Kodėl bitės šiandien taip aktyviai puola rinkti žiedadulkių? - Bitėms žiedadulkės yra vienintelis natūralus baltymų, aminorūgščių, riebalų, mineralinių medžiagų ir vitaminų šaltinis. Perams ir bitėms tai svarbiausias maistas. Po žiemos bičių šeimoms tai ypač aktualu.

- Kokiu būdu žiedadulkės parkeliauja į avilį ir kaip jos „sandėliuojamos“? - Žiedadulkes bitės surenka iš augalų plaukuotu kūno paviršiumi ir kojų šepetėliais, sumaišo su nektaru, medumi ir seilių liaukų sekretu. Suformuoja 2–3 mm dydžio du kamuolėlius ir parsineša į avilius ant užpakalinių kojų. Aviliuose bitės žiedadulkes papildomai tvarko ir konservuoja paversdamos bičių duona: sudeda į tuščias bitines akutes prie perų ir į dengiamuosius korius (kai gamtoje daug žiedadulkių, jų pripildo ir viduriniuosius korius), vilgo medumi bei ryklės liaukų sekretu ir smūgiuodamos galva suspaudžia, kad neliktų oro, užpila medumi ir užakiuoja dangteliu. Šiomis sąlygomis, veikiant pieno rūgšties bakterijoms ir fermentams, žiedadulkės virsta duonele.

- Žiedų įvairovė stebina gamtos lankytojo akį, o kaip atrodo bičių surinktos žiedadulkės? - Kiekvieno augalo žiedadulkės skiriasi forma, paviršiaus raštu, dydžiu, spalva ir chemine sudėtimi. Jos būna 0,02–0,03 mm dydžio, įvairių spalvų ir atspalvių – nuo šviesiai geltonos iki tamsiai violetinės.

- Žemės ūkio parodose, mugėse bitininkai pirkėjams siūlo ne tik įvairiarūšio medaus, bet ir žiedadulkių. Kuo jos naudingos žmogui? - Vartotojams aiškiname, kad žiedadulkės – ne tik bičių maistas. Bičių šeimose perai pradedami intensyviai auginti, kai tik į avilį bitės atneša naujų žiedadulkių. Tai svarbiausias bičių energijos šaltinis. Žiedadulkėse yra 17 rūšių vitaminų, gausu hormonų ir kitų biologiškai aktyvių medžiagų, skatinančių augimą ir gerinančių medžiagų apykaitą. Žmonėms žiedadulkės taip pat yra nepakeičiamas aukščiausios kokybės maisto papildas su pačios gamtos subalansuotais vitaminais ir mikroelementais. Jos ypač naudingos vaikams, ligoniams ir norintiesiems atitolinti senatvę ar mažinti antsvorį. Medikai pataria: tiems, kurių skrandžio rūgštingumas yra padidėjęs ar normalus, geriau vartoti žiedadulkes, o kurių mažas – duonelę.

- Ar atimdami žiedadulkes nesusilpniname bičių šeimų? - Literatūroje nurodoma, kad bityne iš kiekvienos bičių šeimos, nepakenkiant jos vystymuisi ir produkcijai, vidutiniškai galima atimti 2–3 kg žiedadulkių.

- Kokiu būdu surenkamos bičių parneštos žiedadulkės? - Žiedadulkės surenkamos rinktuvais. Jie yra kelių tipų, tačiau patogiausi ir populiariausi – pakabinami avilio išorėje ties laka. Plokštelė į korpusą įstatoma statmenai arba gulsčiai taip, kad visos grįžtančios iš lauko bitės pralįstų pro 5 mm skersmens skylutes. Lįsdamos pro jas bitės nuo užpakalinių kojų nubraukia atneštus žiedadulkių kamuolėlius. Žiedadulkės pro nerūdijančio metalo ar plastmasės tinklą nukrinta į surinkimo dėžutę. Geriau, kai ši dėžutė padaryta iš tankaus nerūdijančio sietelio: susidaro sąlygos žiedadulkėms vėdintis, jos nekaista, jose mažiau lieka drėgmės. Žiedadulkių rinktuvai turi būti su stogeliais, kad lyjant į dėžutes nepatektų vandens. Užkabinus rinktuvus, 2–3 dienas plokšteles reikia palaikyti pakeltas, kad bitės priprastų.

- Kada sezono metu tikslinga prie avilio kabinti žiedadulkių rinktuvus? - Žiedadulkių rinktuvai prie lakų kabinami tik palaikomojo medunešio metu ir kai arti bityno (ne toliau kaip 1 km) gausiai žydi daug žiedadulkių turintys augalai. Žiedadulkes rinkti tikslinga iš ryto, kai bitės gausiai jas neša. Rinktuvai iš bičių atima apie 80 proc. parneštų žiedadulkių ir trukdo bitėms dirbti.

- Tik ką parneštos žiedadulkės turi drėgmės, avilyje jų konservavimu pasirūpina bitės. O ką daryti su „atimtomis“ iš bičių? - Žiedadulkes iš rinktuvų reikia išimti kasdien ir tuojau pat jas konservuoti. Jei jas tenka pervežti, tam reikia pasiruošti gerai vėdinamas dėžes, kuriose žaliavą galima būtų supilti ne storesniu kaip 5–8 cm storio sluoksniu. Šviežiai surinktose žiedadulkėse būna 15–60 proc. drėgmės. Kad negestų, jas būtina nedelsiant džiovinti. Žiedadulkių nepavyksta sudžiovinti kambario temperatūroje – jos pelija, apkarsta. Surinktą žaliavą patartina džiovinti ant kaproninio tinklelio, paskleidus ne storesniu kaip 0,5 cm sluoksniu, 40 laipsnių temperatūroje, esant intensyviam vėdinimui. Daugelio bičiulių ūkiuose teko matyti savadarbes džiovykles, tam panaudojus seną (neveikiantį) šaldytuvą ir karšto oro pūtiklį. Tinkamomis sąlygomis žiedadulkės išdžiūsta per 2–3 paras. Tuomet jos išvalomos, supilstomos į stiklainius ir hermetiškai uždaromos.

Peržiūrėti visą numerį galite ČIA.