Vyriausybė pritarė Audrų paketui: elektros tinklas bus atnaujinamas iš esmės

Keliamas tikslas 2030 metams, kad įvykus tokio galingumo audrai, kokia Lietuvą paveikė šių metų rugpjūtį, be elektros likusių vartotojų skaičius sumažėtų daugiau negu keturis kartus: vietoj 270 tūkst. vartotojų – maždaug 60 tūkst., o atjungtiems vartotojams elektros tiekimas 2030 metais turėtų būti atstatytas per 72 valandas. Apie 75 proc. elektros netekusių vartotojų tiekimas būtų atkuriamas sutvarkius pažeistą tinklą, o likusiems 25 proc., gyvenantiems atokiose vietovėse, energija būtų užtikrinama generatoriais ir autonomiškai veikiančiomis gaminančių vartotojų sistemomis.

„Pernelyg ilgai užtrukęs audros padarinių šalinimas atskleidė, kad būtinas naujas impulsas stiprinant energetikos infrastruktūros pasirengimą krizėms. Tačiau negalime apsiriboti vien elektros sektoriaus parengties stiprinimu – būtini pokyčiai, užtikrinantys nepertraukiamą mobiliojo ryšio, geležinkelių infrastruktūros veikimą. Ankstesnių audrų pamokos parodė, kad neužtenka vien inicijuoti pokyčius – būtina ir nuolatinė sprendimų įgyvendinimo stebėsena. Asmeniškai stebėsiu, kaip įgyvendinamos sutartos priemonės, ir reikalausiu, kad atsakingos institucijos laiku pasiektų numatytus rezultatus“, – sako Ministras Pirmininkas Mindaugas Sinkevičius.

„Po praėjusios audros neužtenka atstatyti tai, kas buvo. Nes tai, kas buvo, audros neatlaikė. Todėl neapsiribosime tinklo lopymu – iš esmės didinsime jo atsparumą. Tai reiškia daugiau požeminių kabelių ten, kur jie efektyviausiai apsaugo žmones nuo elektros tiekimo sutrikimų, pakankamą generatorių rezervą ir galimybę atokiose vietovėse gyvenantiems žmonėms elektros tiekimą užsitikrinti autonomiškai. Kitai audrai turime ruoštis ne popieriniais planais, o atliktais darbais“, – sako energetikos ministras Lukas Savickas.

Skaičiuojama, kad visoms plano priemonėms įgyvendinti reikės papildomų maždaug pusės milijardo eurų. Tai yra esminė viso paketo įgyvendinimo prielaida, be kurios planas negalėtų būti įgyvendintas.

Plane numatyta pavesti Finansų ministerijai, bendradarbiaujant su Energetikos ministerija ir kitomis atsakingomis institucijomis, užtikrinti savalaikį plano finansavimą. Priemonėms nustatyti atsakingi vykdytojai, terminai ir rodikliai – nuo artimiausių organizacinių bei teisėkūros sprendimų iki infrastruktūros darbų 2030 metais.

Plano įgyvendinimo ataskaitą kas ketvirtį pavesta teikti Vyriausybės kanceliarijos Nacionaliniam krizių valdymo centrui.

Daugiau tinklo bus perkeliama po žeme

Viena pagrindinių plano priemonių – elektros tinklo kabeliavimas miškingose teritorijose, kur oro linijos yra labiausiai pažeidžiamos krentančių medžių.

Iki 2030 metų numatoma miškingose teritorijose požeminiais kabeliais pakeisti 5,9 tūkst. kilometrų elektros linijų: 4,8 tūkst. kilometrų 10 kV ir 1,1 tūkst. kilometrų 0,4 kV linijų. Kartu numatoma paprastinti projektavimo ir derinimo reikalavimus.

Tose vietose, kur požeminis kabeliavimas nėra efektyviausias sprendimas, tinklo atsparumas bus didinamas kitomis priemonėmis – tvarkant proskynas ir šalinant pavojingus medžius. Plane numatyti iš viso 1200 kilometrų ruožų iki 2028 m. 600 kilometrų 10 kV ir 600 kilometrų 35 kV linijų proskynose.

Generatoriai taps atsparaus tinklo dalimi

Plane taip pat numatoma sukurti didesnį generatorių rezervą, kuris leistų užtikrinti elektros tiekimą tais atvejais, kai fizinis tinklo atstatymas užtrunka.

Lietuvos mastu numatomas iki 40 tūkst. mažųjų generatorių ir jų priedų poreikis. Jų pristatymas gyventojams būtų organizuojamas decentralizuotai, per savivaldybes ir seniūnijas. Jie būtų skirti atokioms ir sunkiau pasiekiamoms vietovėms, kuriose po didelio masto stichijos elektros tinklo atkūrimas gali užtrukti ilgiausiai.

Plane taip pat numatyti rezerviniai elektros šaltiniai vandens tiekimo ir nuotekų infrastruktūroje bei pagrindinėse mobiliojo ryšio bazinėse stotyse, kad elektros sutrikimai neatimtų iš žmonių vandens, ryšio ir galimybės išsikviesti pagalbą.

Bus stiprinamas tinklo ir vartotojų atsparumas

Atokiose ir sunkiai pasiekiamose vietovėse gyvenantiems gaminantiems vartotojams numatoma teikti prioritetinę finansinę paramą saulės elektrinėms, energijos kaupikliams ir autonominio veikimo sprendimams, skiriant iki 100 proc. finansavimą. Šios sistemos leistų užtikrinti elektros tiekimą sutrikus tinklui. Planuojama, kad tokia parama pasieks apie 30 tūkst. vartotojų.

Taip pat planuojama didinti avarijų likvidavimo pajėgumus – iki 2030 metų suformuoti 200 papildomų brigadų, jų skaičių padidinant beveik dvigubai. Numatoma dvigubinti kritinių avarinių medžiagų rezervą, stiprinti brigadų ryšio priemones ir iš anksto pasirengti pasitelkti Lietuvos bei kaimyninių valstybių partnerių pagalbą.

Plane taip pat numatyta įvertinti ESO valdyseną ir pasirengimą krizėms, atlikti VERT tyrimą dėl ESO bei „Litgrid“ pasirengimo ir veiksmų audros metu, gerinti gyventojų informavimą ir klientų aptarnavimo pajėgumus.

Energetikos ministerijos informacija