Sąvoka „žiedinė ekonomika“ jau girdėta daugumai mūsų šalies gyventojų. Kaip gyventi tvariau, panaudoti tai, kas lieka gamybos cikluose, kur dėti maisto ar žemės ūkio atliekas, sprendimų ieško kiekviena civilizuota pasaulio šalis. Stanislavas Tracevičius vienintelis Baltijos šalyse investavo į skaidžiomis atliekomis mintančių juodųjų plokščiamusių Hermetia illucens lervų auginimą. Kol kas už Grigiškių esanti įmonė „Insectum“ dirba minimaliu pajėgumu. Vis dėlto jos vadovas neabejoja, kad ateis metas, kai insektoriume laisvos vietos neliks.
Unikalus gamtos tvarinys
Atvirai sakant, nedrąsiai pravėriau duris į UAB „Insectum“. Pirmiausia nustebino karamelę primenantis kvapas. Jis pasiliko ir einant su S. Tracevičiumi iš vienų gamybinių patalpų į kitas. Paniškai bijantiesiems vabzdžių būtų verta apsilankyti šioje įmonėje ir palaikyti delne saują šių musių lervų – gal įveiktų savo fobiją...
Tačiau pojūčius ir emocijas palikime nuošalėje. Iš vabzdžių išgaunamų produktų panaudojimas žemės ūkyje – štai, kas „Ūkininko patarėjo“ redakcijai svarbiausia.
„Ši Hermetia illucens musė yra ypatinga tuo, kad jos lervos minta tuo, kas yra sugedę, supuvę, supeliję ir ko jau negalima atiduoti šerti gyvuliams. Auginant kitus vabzdžius reikia kokybiško pašaro, kurį jie suvartoja, o mes jau tada iš jų gaminame baltyminį produktą. Tai ne itin racionalu. Ši musė atliekas paverčia vertingu produktu, – pasakojo ŪP pašnekovas. – Mūsų įmonė kaip žaliavas gamybos procesui gali priimti netinkamus pašarui grūdus, supuvusias, supelijusias daržoves, įvairias maisto atliekas. Išskyrus žuvį ir mėsą.“
Pasak S. Tracevičiaus, šios musės ypatingos tuo, kad, kol gyvena, gyvos būna tik vandeniu. Svarbiausias jų trumpo – 7–10 dienų, kol gyvybinės energijos yra iš lervos, gyvenimo tikslas susirasti partnerį ir padėti kuo daugiau kiaušinėlių. Būtent šie kiaušinėliai yra didžiausia vertybė. Tam, kad musės norėtų daugintis, joms reikia ypatingų sąlygų – apie 30 laipsnių šilumos. Ir drėgmės.
Iš insektoriumo ištrūkusios musės grėsmės vietiniams vabzdžiams nekelia. Jos žūsta esant 14 laipsnių šilumos, jas lengvai pagauna ir sulesa paukščiai, tad invazine rūšimi tapti negali.
Pašnekovas priminė, kad šios musės gyveno mūsų planetoje prieš 1 mlrd. metų. Išliko iki šių dienų dėl ypatingų savybių. „Kai sakau, kad lervos valgo – neklystu. Jos turi dantukus ir skrandį, kuriame mokslininkai rado net 29 bakterijas. Iš jų trys bakterijos gamina antibiotikus. Tai – išskirtinis bruožas. Šis vabzdys – unikalus gamtos kūrinys, – aiškino S. Tracevičius. Moksliškai ištirta, kad juodųjų plokščiamusių lervos pasižymi antimikrobinėmis savybėmis. Jos geba apsisaugoti nuo ligų. Net toksiški mikromicetai joms nekelia pavojaus. Išgyventi šios lervos gali net ekstremaliausiomis sąlygomis. Būtent dėl tų bakterijų lervų miltelių papildai pašaruose tiek paukščiams, tiek žuvims yra labai naudingi, nes teigiamai veikia žarnyno mikroflorą. Ne išimtis ir žmogus. Atkūrus žarnyno mikrobiotą galima išspręsti daug problemų. Aš pats ir platus mano draugų ratas vartojame šių lervų miltelius ir pastebime labai teigiamus rezultatus.“
Geriausias startuolis
Prieš porą metų prie šio projekto dirbo abu Tracevičiai – tėvas ir sūnus Domantas. „Jaunimui reikia greitų rezultatų, o čia būtina kantrybė“, – atviravo įmonės direktoriaus pareigas dabar einantis Stanislavas.
Akivaizdu, kad maisto atliekų tvarkymo būdas panaudojant muses Lietuvoje gali įsitvirtinti po 5–10 metų. Kitose pasaulio šalyse žengiama sparčiau. Lyderių gretose – olandai ir prancūzai. Kai 1989 metais S. Tracevičius nusprendė pramoniniu būdu imti auginti Kalifornijos sliekus, retas kuris apie juos buvo girdėjęs. Dabar sliekų biohumusą naudoja visi, kas tik supranta jo vertę. Žiedinės ekonomikos esmė – kai naudojama kuo daugiau bioskaidžių atliekų ir iš jų pagaminto komposto.
D. Tracevičius priminė, kad žiedinė ekonomika – tai procesas, priešingas dabartiniam vartojimo principui – pagaminimui, vartojimui ir išmetimui. „Geriausia ir tobuliausia būtų, jei tai būtų beribis mūsų dalyvavimas šioje ekonomikoje. Juodųjų plokščiamusių lervų gyvybinės veiklos produktai, vadinamas zoohumusas, irgi tinka dirvai pagerinti. Šį produktą naudoja ekologiniai ūkiai. Ištirta, kad zoohumusas naikina dirvoje esančius nematodus. Izraelyje į 1 kv. m dirvos įterpiama 200 g zoohumuso.“ S. Tracevičius patarė į kambarinėms gėlėms laistyti skirtą vandenį įdėti šio produkto – 1 litrui – 50 g. Palaikyti parą, kitą ir paskui patręšti augalus.
2018 metais Mokslo, inovacijų ir technologijų agentūra (MITA) konkurso „Idėjų bankas“ nugalėtoju paskelbė UAB „Insectum“. Šis startuolis pateikė inovatyvią idėją kurti kosmetinę bei gydomąją priemonę, pagamintą juodųjų plokščiamusių lervų riebalų pagrindu. Šie riebalai – išskirtiniai, nes pasižymi antimikrobinėmis, antigrybelinėmis ir antivirusinėmis savybėmis. „Sudomino galimybė dalyvauti šiame konkurse ir parodyti, kad inovatyvios idėjos gali būti komercinamos ir virsti perspektyviais produktais. Ateityje planuojame toliau vystyti bei įgyvendinti savo idėjas“, – tuomet kalbėjo UAB „Insectum“ vadovavęs D. Tracevičius.
Praėjus daugiau nei 2 metams naudojančiųjų juodųjų plokščiamusių lervų riebalų pagrindu pagamintą tepalą gretos išaugo. Šis tepalas puikiai gydo žaizdas, nudegimus, pūslelinę, galvos odos grybelį, apsaugo nuo virusų, tinka inhaliacijoms. Ypač geri rezultatai pastebėti naudojant jį inhaliacijose sirgusiesiems sunkia COVID-19 forma, atkuriant plaučių funkciją. „Profilaktiškai tepant nosies gleivinę šiuo tepalu galima išvengti labai daug virusinių ligų, tarp jų ir COVID-19, – tvirtino pašnekovas. – Tinka jis ir gydant vabzdžių įkandimus, atliekami bandymai ir dėl žvynelinės gydymo. Naudojimo spektras – labai platus. Viską sunku ir išvardyti.“ Vienas iš naujesnių produktų – muilas su juodųjų plokščiamusių lervų riebalais. Veikia kaip antibakterinis, tinka ir galvai trinkti.
Gali gaminti daugiau
Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba (VMVT) yra patvirtinusi dokumentą pavadinimu „Lietuvoje auginamų vabzdžių, skirtų žmonių maistui ir (ar) gyvūnų pašarams gairės“. Juodoji plokščiamusė jame pirmoji pažymėta kaip tinkanti žmonių maistui ir pašarams. Tad kodėl S. ir D. Tracevičių šeimos investicijos kol kas neduoda pelno? „Dirbam tik 1 proc. pajėgumu. Galėtume pagaminti iki 10 t lervų. Iš 1 t lervų būtų 200 kg džiovintų lervų. Iš jų gaminami milteliai ir riebalai. Iš 1 kg džiovintų lervų galim turėti apie 600 g kokybiškų baltymų, kurie gali būti itin vertinga pašarų dalimi paukščių, žuvų ar kitų ūkinių gyvūnų racione. Iš 1 t mitybinės organinės žaliavos galima užauginti 200 kg lervų ir gauti 100–150 kg substrato, iš kurio būtų 15 kg zoohumuso, – vardijo pašnekovas. – Svarbiausia turėti subalansuotos mitybinės masės lervoms auginti. Visi maisto produktai, makaronai, miltai, pieno produktai, grūdai, visa, kas netinkama naudoti dėl biologinės taršos, tinka lervoms maitinti. Cheminės taršos būti negali. Jokių pesticidų, jokių sunkiųjų metalų. Mums puikiai tiktų tai, ką ūkininkai atiduoda medžiotojams. Produktai, kuriuos gaminame, yra aukštos kokybės. Lervos džiovinamos +120 temperatūroje. Specialus įrenginys atskiria iš sumaltų lervų riebalus nuo baltymų ir chitino.“
Atlikti tyrimai rodo, kad vienai tonai vištų lesalų užtenka 0,5 proc. juodųjų plokščiamusių lervų miltų, o kiaulių pašarui – 0,3 proc., kad būtų galima apsieiti be antibiotikų. Užsienyje atliktų tyrimų sąrašas, kaip lervų miltai pagerina gyvulių, paukščių, žuvų sveikatą, būtų labai ilgas. Išbandytas teigiamas jų poveikis ir naminiams gyvūnams.
S. Tracevičius įmonės teritorijoje įrengė nedidelį paukštyną. Jame apie 40 vištų kasdien lesa tai, kas lieka gamybos metu, ir deda kiaušinius, kurie skoniu, pasak ragavusiųjų, skiriasi nuo parduodamų prekybos centruose. JAV ir kitų pasaulio šalių pramoniniai gyvulininkystės ūkiai galvijų pašarams papildomai naudoja vabzdžius. Beje, šaldytos juodųjų plokščiamusių lervos puikiai tinka driežams, vėžliams, varlėms, paukščiams, ežiams, voverėms, gekonams, chameleonams, žuvims, vorams, skorpionams, šimtakojams maitinti.
Nijolė BARONIENĖ
ŪP korespondentė
Autorės nuotraukos
2021-07-09
musė, lerva