Važiuojant per Šakių rajoną žalių lopinėlių nedaug tematyti – pavasaris į šį kraštą ateina lėtai ir žemdirbiams nežada nieko gero. Dar kovo pradžioje ūkininkai įsitikino, kad žuvo didžioji dauguma žieminių rapsų, nieko gero nežada ir visiškai rudi derlingesnių veislių žieminių kviečių laukai. Lietuvos žemės ūkio konsultavimo tarnybos Šakių rajono biuro augalininkystės konsultantas Egidijus Kudirka pripažįsta, kad žemdirbių rizika šiemet nepasiteisino.
Žuvo visi rapsai Naudžių kaime ūkininkaujantis Benius Mockeliūnas šią žiemą neteko 93 ha rapsų pasėlių. „Ruduo buvo labai nepalankus – rugpjūtį žemę uždžiovino sausra, todėl rapsai vėlai sudygo, nespėjo sustiprėti. O žiemą nebuvo sniego – spustelėjo šaltukas ir rapsų neliko. Nuolat važiuoju laukų apžiūrėti – dabar augalai merdėjimo stadijoje: jau pajuodę, bet dar neišsirauna. Žiūrėsime, kiek liks: jei kvadratiniame metre bent 15, ieškosime kompromiso, bet jei tik 5 – nudaigosime paskutinius ir viskas“, – nelinksmai pasakojo B. Mockeliūnas. Beveik juodi ir abu ūkininko kviečių laukai – 50 ha ir 70 ha `Agil` veislės pasėlis. „Rizikavau, nes derlinga – 3 t sėklos specialiai pirkau, 12 t savos pasėjau. Mačiau, apie Kauną žaliuoja, o mano laukuose žalio fono beveik nematyti“, – pripažįsta ūkininkas, kuriam pernai tos pačios veislės kviečiai puikiausiai peržiemojo. Kaip ir dauguma kitų Šakių krašto žemdirbių, B. Mockeliūnas sėja šios veislės kviečius vėlų rudenį – sako, neturėtų taip daryti, bet patirtis byloja, jog vėlai pasėti geriau žiemoja. Bet šiemet ir tai nepasiteisino.
Grįš prie cukrinių Kas bus su kviečiais, ūkininkas dar lūkuriuoja. O dėl rapsų jau priėmė principinį sprendimą – kur tik galės, atsės cukriniais runkeliais. Planuoja šiemet auginti apie 80 ha saldžiųjų šaknų. Pernai jau buvo atsisveikinęs su šiais augalais, bet dabar, pasak B. Mockeliūno, padėtis pasikeitė ir vėl atgimė viltis uždirbti. „Fabrikas „Arvi“ susitarė su UAB „Žvalguva“ dėl skolų ūkininkams grąžinimo. Aš atsiėmiau 2014 m. skolas, bet girdėjau, kad kitiems jau ir pernykščiai įsiskolinimai sumokėti. Sąlygos ne pačios geriausios, pusę atiduos produktais, bet geriau nei nieko. Pasirašėme sutartį 5 tūkst. t cukrinių supirkti. Svarstau, kad gal reikėtų dar 50 ha jiems skirti, bet ir su 5 tūkst. t yra kas veikti“, – svarsto ūkininkas. Pavasaris, pasak B. Mockeliūno, nedžiaugsmingas ne tik dėl žiemą patirtų nuostolių – iššalusių rapsų ir kviečių pasėlių. Dauguma ūkininkų, o ir jis pats, dar turi nemažą kiekį neparduotų grūdų. Jie jau įmonėse, avansai sumokėti, o geresnių kainų taip ir nepavyko sulaukti. Baigsis sutartis ir teks parduoti tądien fiksuota kaina – o ji gali būti ir mažesnė už išmokėtą avansą. Ūkininkas pasakojo, kad dabar naujam derliui sutartis įmonės geresne kaina sudaro, bet ir ta – ne tokia, dėl kuriuos reikėtų stačia galva pasinerti į įsipareigojimus, už II klasės kviečius siūloma tik 125 Eur/t. „Blogiausia, kad tokia prognozė net keleriems metams į priekį. Pernai nors Dievulis šypsojosi, nuėmėme tikrai rekordinį derlių: kūliau vidutiniškai po 8,5 t/ha, o kai kuriuose laukuose užderėjo ir po 9–10 t/ha. Nepardavėme, tikėjomės sulaukti bent 130–140 Eur/t kainos, o dabar apie tiek jau ir svajoti negalime. Bet pernai visi augalai peržiemojo, o šiemet teks atsėti didelę dalį kviečių“, – „Ūkininko patarėjui“ sakė B. Mockeliūnas. Pasak ūkininko, bado dėl tokių nuostolių nepatirs, bet ir meilės darbui nepadaugės.
Rizika nepasiteisino LŽŪKT Šakių rajono biuro augalininkystės konsultantas E. Kudirka apgailestauja, kad šią žiemą ūkininkų rizika nepasiteisino. „Ruduo buvo labai sausas, rapsai vėlai sudygo, nespėjo įsišaknyti, sustiprėti. Rudenį nemačiau nė vieno tikrai gražaus rapsų lauko. O žiemą nesusiformavo sniego danga – pasėliai žiemojo pliki. Galima sakyti, kad visi rajone pasėti rapsai šią žiemą žuvo – ir nepriklausomai nuo veislių. Vilkaviškio pusėje visi laukai juoduoja, vieną kitą šiek tiek rodantį gyvybės mačiau tik panemunėje – ten rudenį buvo daugiau drėgmės, gal anksčiau palijo“, – savo pastebėjimus dėstė konsultantas. Agronomo skaičiavimais, iššalo ir maždaug penktadalis žieminių kviečių pasėlių. „Drąsiai galiu teigti, kad ūkininkų rizika šiemet visiškai nepasiteisino. Lepiomis veislėmis susigundžiusieji dabar turės ką veikti – žuvo visos pietietiškos veislės. Gal šiek tiek geriau peržiemojo tik anksčiau pasėti kviečiai“, – tikina E. Kudirka. Apie 60 ha žieminių kviečių rudenį pasėjęs agronomas pasakojo, kad jo ūkyje geriau peržiemojo ‘Skorgen‘ pasėliai, o štai ‘Famulus‘ neliko maždaug trečdalio. „Keista – vieną veislę sėjau rugsėjo 29 d., ta prastokai peržiemojo. O kur sėjau dar vėliau, geriau išliko – dėl to, kad palijo ir ruduo ilgai tęsėsi“, – mano agronomas. Atsėti jis pataria tuos laukus, kuriuose viename kvadratiniame metre liko mažiau nei 150 augalų, nes ir tie patys būna silpni, pažeista jų šaknų sistema – iš tokio lauko gero derliaus nelauk. Bet kol kas, pasak konsultanto, skubėti nėra kur. Tikrasis pavasaris dar neprasidėjo ir džiūgauti dar neverta net tiems ūkininkams, kurių laukai jau žaliuoja. „Pasėliai dabar labai lepūs, todėl jei savaitę spustelėtų šaltukas, nes papūtė šiaurys, visko gali nutikti. Augalai taip pat reaguoja į jutiminę temperatūrą. Prieš keletą metų yra buvę, kad dėl pavasarinių šalčių žuvo nemažai pasėlių“, – perspėjo LŽŪKT Šakių rajono biuro augalininkystės konsultantas.
Daiva BARTKIENĖ „ŪP“ korespondentė
Autorės nuotrauka