Zefyrinės gėlės – gražu, skanu ir lengva

Pagrindinis ingredientas – obuolių tyrė

„O istorija prasidėjo nuo pažinties su agar-agaru, kuomet išgirdau, kad tai yra augalinis želatinos pakaitalas ir būtent su juo gaminami zefyrai. Faktas, ne iš karto pavyko kurti valgomas gėles, kelis mėnesius stebėjau šio maisto meno kūrėjas internete, kol išdrįsau pati tai pamėginti. Raičiau zefyrines kriaukleles, kol pradėjau suprasti zefyrą, ir jau gerą pusmeti negaliu sustoti. Pagrindinis mano zefyro masės ingredientas – obuolių tyrė, kurią gaminu obuolius ilgai troškindama lėtapuodyje. Troškinti obuoliai sutrinami rankiniu mikseriu, trinami per sietelį, gauta tyrė perkeliama į sterilius stiklainius ir tamsią spintelę. Jei draugaujate su planetariniu mikseriu, kiti vadina virtuviniu kombainu, turinčiu antgalį „šluotelė“, kviečiu pasigaminti zefyro „sraigių“, ir kas žino, gal ir jūsų sraigės virs gėlėmis, avietėmis ar grybais“, – intriguoja pokalbio metu Vaiva Čaplikienė.

Lengvų it debesėlis zefyrų kūrėja palygina, kad zefyro valgymas jai primena skrydį oro balionu.

Naudojami natūralūs produktai

Zefyrams ji naudojanti natūralius produktus: obuolių tyrė ar obuolių sultys – klasika, bet labai subtilaus skonio ir bananiniai, juodųjų serbentų, braškių, vynuogių ar vyšnių džemo zefyrai.

Pasak Vaivos, zefyrai gaminamas pagal tris technologijas. Klasikinė, kai baltymas plakamas su obuolių ar kita tyre, antrasis – kai tyrė verdama, o baltymas plakamas tik su cukrumi bei zefyrai su sultimis. Zefyrinių subtilybių gamintoja sako, kad jai labiausiai patinka antrasis gamybos būdas, nes  jis suteikia daugiau skoninių improvizacijų.

„Dauguma norėtų tobulo zefyro recepto. Patikėkite, išbandžiau jų daugiau nei dešimt. Tobulas yra tas, kuris tinka būtent jums. Konditerija mėgsta tikslumą, tad reikia juvelyro svarstyklių, juvelyro kantrybės, įvaldyti technologinį procesą ir jums tikrai pavyks! Pradėkite nuo paprastų „sukinių/sraigučių“ zefyrų, pajuskite masę, temperatūrą... ir jums tikrai pavyks!“ – ragina pašnekovė.

Zefyrai

Mikseriu plakama:

65 g kiaušinio baltymo;

65 g cukraus;

truputį citrinos rūgšties.

Verdamas sirupas:

230 g cukraus;

200 g obuolių tyrės be cukraus;

60 g vandens;

6 g Agar-agaro.

Į baltymų masę pilamas verdantis sirupas su Agar-agaro milteliais, plakamas kol pasigirsta kliuksėjimas. Masė perkeliama į konditerinį maišelį su antgaliu „atvira žvaigždė“ ir ant neslankiojančio paviršiaus (ant skardos prilipintas kepimo popierius) spaudžiami norimo dydžio zefyro debesėliai. Zefyrus geriausia brandinti per naktį, bet jei namuose drėgna, tai gali užtrukti ir ilgiau. Subrendęs zefyras nelimpa prie rankų, tuomet jis pudruojamas cukraus pudra, perkeliamas į sandarią dėžutę ir valgomas.

Taip gimsta įvairiausios gėlės – rožės, tulpės, net ir mistinės.

„Jei mėgstate grybus, bet bijote erkių, galite pasigaminti grybų patys“, – juokauja Vaiva, demonstruodama zefyrinius grybukus, kurie labai panašūs į tradicinius keptus grybukus, arba net į tikrus.

Laikomi kambario temperatūroje

Paklausta, kiek tinkamos nuo pagaminimo vartoti šios grožybės, zefyrų kūrėja sako, kad jei dalį cukraus pakeisime gliukozės sirupu, tinkamai laikomi, zefyrai švieži išlieka 2-3 savaites. Jie laikomi tiesiog kambario temperatūroje, nesaulėtoje vietoje, sandariai uždaryti. Jei nutinka, kad pamiršote dėžutę uždaryti, nieko baisaus, zefyras padžiūsta, bet tikrai išlieka valgomas.

Ji dar kartą primena, kad savo gaminiuose stengiasi naudoti natūralius dažus. Pavyzdžiui, geltoną spalvą ji išgauna iš ciberžolės. Aviečių, braškių ar vyšnių džemas zefyrus nudažo rausvai, mėlynos vynuogės ar juodieji serbentai – ryškesne burgundo spalva. „Žinoma, kai norisi įvairesnių spalvų, naudojami maistiniai dažai, kurie perkami profesionaliose, specializuotose parduotuvėse“, – patikina Vaiva.

Siekia konditerės profesijos

Moteris prisipažįsta, kad iš šio savo pomėgio verslo dar nedaro. „Gal kai tapsiu profesionalia konditere... Zefyrines gėles gaminu ne tik draugų ir artimųjų gimtadieniams, patinka gaminti ir be progos, kai laukiu arbatos užsukančių kaimynų“, – šypsosi Vaiva.

Pokalbio pabaigoje Vaiva Čaplikienė atskleidžia: „O dabar istorijos „vinis“, kurios nežino nei draugai, nei sesuo (juokiasi). Zefyrų floristika paskatino mokytis konditerijos, todėl esu pirmo kurso mokinukė, siekianti konditerės profesijos. Kitą savaitę, dalinsiuosi savo sėkmės istorija VESK bendruomenei (VšĮ Verslo ir svetingumo profesinės karjeros centras Vilniuje – aut. past)“. 

Vaivos Čaplikienės nuotraukos