Žemdirbiai karžygiui padeda saugoti šviesą

Tebūnie šviesa

Giliai gerbiąs žemdirbių tautą M. K. Čiurlionis prisipažino laiške dailininkui Antanui Žmuidzinavičiui, aiškindamas savo paveikslo „Karalių pasaka“ prasmes. Šiame kūrinyje pavaizdavo milžinus Karalių ir Karalienę, delnuose laikančius ir žvilgsniais glostančius varganą kaimo trobelę, iš kurios į tamsią aplinką sklinda šviesa. Karalius šio menininko kūryboje – Visatos kūrėjas (lot. Rex).

M. K. Čiurlionio fondas – nuo 1997 m. veikiąs, kultūros, meno, švietimo, kitų sričių projektus vykdąs paramos ir labdaros fondas. Nuo 2009 m. vykdo edukacinį projektą „Augame su M. K. Čiurlioniu“. Jo tikslas – skleisti M. K. Čiurlionio simbolinės kūrybos prasmes ir jo puoselėtų dvasinių vertybių šviesą Lietuvos moksleiviams, aplankant kuo daugiau šalies mokyklų, ypač regionuose.

Pamoka – netradicinė

Per 16 metų edukacinis projektas „Augame su M. K. Čiurlioniu“ vyko daugybėje šalies mokyklų. Praėjusią savaitę – Kauno r. Vandžiogalos gimnazijoje. Atvykę į mokyklą, fondo atstovai su profesionaliu muzikos atlikėju – smuikininku arba pianistu, violončelininku, kitu muzikantu – scenoje rengia edukaciją šalia atsigabentų didelio formato, kokybiškų M. K. Čiurlionio paveikslų reprodukcijų. Paprastai tariant, veda tradicinės trukmės – 45 min. – pamoką. Ji pagal supažindinimo su didžiu menininku būdą, turinį bei patiriamus įspūdžius nėra tradicinė.

Ši pamoka – daug kas viename: spektaklis, paroda, kon­certas, viktorina. Moksleiviai įdė­miai seka vyksmą, nė neketina muistytis ar plepėti, o jų akyse žiba susižavėjimas. Renginį švente, praskraidinusia kasdienybę ir sušildžiusią širdį, dažniausiai vadina kaimiškų vietovių mokiniai ir pedagogai.

Gliaudo simbolius

„Didmiesčiai pertekę kultūros renginių. O dažnas regionų moksleivis nė „gyvo“ muzikos instrumento nėra matęs“, – dėl socialinę, kultūrinę atskirtį išgyvenančios visuomenės dalies apgailestauja kompozitorius, M. K. Čiurlionio fondo projektų vadovas Vytautas Paukštelis.

Jis iniciavo ir kuruoja projektą „Augame kartu su M. K. Čiur­lioniu“. Vesdamas edukaciją Vandžiogalos gimnazijoje, atkreipė mokinių dėmesį į M. K. Čiur­lionio paveikslo „Vyčio preliudas“ siužetinį, spalvinį ir kartu simbolinį daugiasluoksniškumą. Kūrinio Vytis – karžygys su kardu rankoje – yra permatomas. Priešais jį plyti šešėliuotas gamtovaizdis, už jo – auksu šviečiąs miestas. „Tarp dviejų pasaulių atsidūręs karžygys saugo auksinį miestą. Šis miestas – galbūt Lietuva arba mūsų šeima, arba mes patys“, – M. K. Čiurlionio simboliką gliaudė V. Paukštelis.

M. K. Čiurlionis, 1906 m. vaizduodamas karžygio nuo šešėlių – negandų, grėsmės – saugomą auksu – gėriu – spindintį miestą, galėjo išsakyti tuo laiku aktualią Lietuvos tautos atgimimo idėją.

Šmėžuoja Saturnas

Auksu nutviekstų erdvių motyvas kartojasi M. K. Čiurlionio tapyboje, kaip ir karūnuoto Visatos valdovo, planetų, žvaigždynų.

Ne viename jo paveiksle ryškiau arba blankiau šmėžuoja Saturnas – planeta, globojanti ryžtą, kovą, laiką, žemdirbius. M. K. Čiurlionis retai sakydavo „žemė“. Jo lūpose žemė buvo planeta, sudėtinė beribės Visatos dalis. Būdamas kosmogonas, suvokdamas žmonijos, visos gyvybės, Visatos atsiradimą, kaip sąmoningą dievybės veiksmą, ir su tuo susijusias mintis perteikdamas paveiksluose, rūpesčiu gaubė planetą, kurioje gyveno. „Man labiausiai rūpi gamta ir tauta“, – tvirtino jis.

Išaukštino dorą, gerumą

„Iš telefono ekranų, į kuriuos įsistebeilijęs jaunimas, kitos tikrovės sklinda informacija, kuri neretai perša abejotinas vertybes. Gyvas ryšys tarp žmonių ir tikrosios vertybės – labai nepopuliaru. Projekto „Augame kartu su M. K. Čiurlioniu“ idėja – šviečiamoji. Pasitelkę M. K. Čiurlionio kūrybą, jo poelgių, minčių pavydžius, stengiamės, kad moksleivių akiratyje atsirastų jo vertintos vertybės. Jis išaukštino tiesą, dorą, gerumą, tikėjimą, bičiulystę. Pas moksleivius atvykę „su Čiurlioniu“, į jų akiratį sėjame šių vertybių grūdelius, svajonių siekį“, – „Ūkininko patarėjui“ pastebėjo V. Paukštelis. Jis, edukuodamas moksleivius, pabrėžia svajonės, vaizduotės svarbą.

Pasak kompozitoriaus, svajonė yra pirminis žingsnis į sėkmę. Pavyzdžiui, kad žmogus taptų sėkmingu žemdirbiu, pirmiausia turėtų geisti tokiu tapti. Elono Masko pastangos nuskraidinti žmones į Marsą prasidėjo nuo svajonės.

Gaivina vaizduotę

„Dabar vaizduotė pamiršta – beveik nežadinama arba nenatūrali, nusilpusi. Edukacija „Augame su M. K. Čiurlioniu“ padeda ją gaivinti, aktualizuoti. Susitikęs su mokiniais, bandau paaiškinti, kaip vaizduotė naudojama siekiant tikslų. M. K. Čiurlionis yra didis vizijų kūrėjas – kupinas beprotiškai ambicingų idėjų. Vaizduotės asas. Kad žmogus būtų sėkmingas, M. K. Čiur­lionis pasitelktinas kaip pavyzdys. Kai su vaikais kalbu apie tai, jų akys žiba, išsiplečia. Jie trykšta mėgavimosi džiaugsmu. Taip galima pasiekti jaunų asmenybių širdis“, – pasakojo ŪP pašnekovas.

M. K. Čiurlionio svajonės buvo gana žemiškos. Norėjo pamatyti piramides, o apsilankęs Kinijoje – paragauti vietinės tradicinės arbatos, nuvykęs į Indiją – pačiupinėti tenykštį šilką. Išsipildė svajonė išvysti Kaukazo kalnus, juos skalaujančią jūrą. Po mirties kūnu tapo troškimas Lietuvai turėti Tautos namus, saugančius lietuvių tautos kūrybinius lobius ir atvirus prasmingam kultūriniam vyksmui. Šių namų dabartinis vardas – Nacionalinis M. K. Čiurlionio dailės muziejus.

Tiki pasaka

„M. K. Čiurlionis yra geriausias būdas, pavyzdys, instrumentas, siekiant vaikams perteikti dvasines vertybes. Jos gyvybiškai būtinos, norint išsaugoti žmoniją. Juk matome, kur eina pasaulis... Žmonija kurs, egzistuos tik tuomet, jei nepraras tikrųjų vertybių“, – neabejojo V. Paukštelis.

Ar jo vadovaujamo fondo pastanga diegti vaikams šias vertybes nėra beviltiška, kai pasaulis uoliai sukamas į priešingą pusę?
„M. K. Čiurlionis ne šiaip sau nutapė, nupiešė daug angelų. Jų nebuvo apie jį. Žmogus privalo nešti šviesą, nepaisydamas, kokia aplinka“, – įsitikinęs V. Paukštelis.

Vadinasi, jis tiki pasaka? „Kai užsikreti M. K. Čiurlioniu, tiki“, – atsakė pašnekovas. Dauguma jo vadovaujamo M. K. Čiurlionio fondo rėmėjų – žemdirbiai.

Pastebės ir padės?

„Žemdirbystė – kultūros lopšys. Žemę dirbti – aukščiausia kultūros forma. Žemės kultūrinimas – vienas iš civilizacijos atsiradimo veiksnių“, – priminė V. Paukš­telis ir dėkoja žemdirbiams už tikėjimą M. K. Čiurlionio idėjomis, norą prisidėti prie gerų, prasmingų darbų. Pripažino, kad šiemet gerokai mažiau nei ankstesniais metais surengė edukacijų „Augame su M. K. Čiurlioniu“. Priežastis – trūksta finansinės paramos. Fondas vykdo ir kitus projektus. „Pridedu asmeninių lėšų, vykdydamas mokykloms skirtą projektą“, – prasitarė fondo projektų vadovas.

Galbūt Kultūros arba Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos išvys edukaciją „Augame su M. K. Čiurlioniu“ ir, suvokusios jos svarbą, finansiškai padės fondui tiesti sparnus platesniam skrydžiui – kuo dažniau lankyti mokyklas, ypač regionų? Tai edukaciją mačiusiųjų svajonė.

M. K. Čiurlionio fondo nuotraukos

Visa informacija, esanti portale, yra UAB „Ūkininko patarėjas“ nuosavybė. Griežtai draudžiama ją kopijuoti, keisti, perpublikuoti, įgarsinti žodžiu ar kitaip naudotis komerciniais tikslais be Bendrovės leidimo.