Žemės nuoma atvėrė senus skaudulius

Pastarųjų savaičių situacija, į kurią pateko žemės ūkio ministras Bronius Markauskas, atvėrė skaudžią tiesą – Lietuvoje dalis valstybinių ir privačių žemių plotų yra dirbami be valstybės ar savininkų leidimo. Neinventorizuota vaslstybine že­me leidžiama disponuoti iš­duodant laikinus leidimus ar tiesiog žodiniu susitarimu, kuris neturi juridinės galios. Apie šias problemas daug kalbėta išplėstiniame Lietuvos ūkininkų sąjungos (LŪS) prezidiumo narių posėdyje.

Mirusiesiems sutarčių nereikia Iš tiesų ūkininkai ir žemės ūkio bendrovės dirba neišpirktus ar nebaigtus išpirkti vadinamuosius trihektarius, plotus, kurie priklauso savininkams ar keliems bendraturčiams. Kai kurie iš jų jau mirę, jų palikuonys emigravę ir nesusitvarkę paveldėjimo dokumentų. Dalis ūkininkų tarpusavyje mainosi žeme, kai maži plotai yra įsiterpę į jiems priklausančius didesnius sklypus. Taip buvo daroma daugelį metų vien todėl, kad nebuvo ir nėra tvarkos pačioje valstybėje, kad kuo mažiau būtų dirvonuojančių apleistų žemės plotų. Žemę dirbantieji teigia nesistengiantys pasipelnyti iš valstybės ar žemės savininkų. Esant dabartinei situacijai, kai tema taip eskaluojama, vyksta pavasarinė sėja ir pasėlių deklaravimas, ūkininkai baiminasi dėl tokių plotų tolimesnio dirbimo ir norėtų konk­retumo. Kaip reikėtų elgtis su tokiais plotais? Kaip juos prižiūrėti ir deklaruoti, ką žadama daryti artimiausiu metu? LŪS pirmininkas Jonas Talmantas prognozavo, kad šių problemų sprendimas yra ne vienų metų darbas, kad tai esanti „penkmečio statyba“. Nacionalinės mokėjimo agentūros (NMA) Žemės ūkio paramos departamento direktorė Enrika Raibytė priminė, kad balandžio 14-ąją prasidėjo 2018 metų paraiškų teikimas. Ji pasidžiaugė, kad šiandien jau gauta tiek pat paraiškų kaip ir pernai tuo pačiu metu. Departamento direktorė dar kartą priminė penkis atvejus, kada tikrinami žemės nuosavybės dokumentai, ir ragino ūkininkus deklaruoti žemes kaip galima greičiau. Šalyje prarandama apie 700 tūkst. eurų išmokų vien dėl to, kad pavėluotai pateikiamos paraiškos. Prelegentė pristatė ir šių metų deklaravimo naujoves. Nacionalinės žemės tarnybos (NŽT) direktorius Laimonas Čiakas žadėjo ir ateityje dalyvauti tokiuose ir panašiuose ūkininkų renginiuose, nes nori išgirsti visas aktualijas. „Daugiausia visokių pamąstymų atsirado, kai susiklostė tokie įvykiai, kurie atvėrė rimtas, opias problemas, – kalbėjo NŽT vadovas. – Iš tikrųjų visada geriausia bet kokius santykius įforminti sutartimis, užregistruoti. Esant konfliktinei situacijai, viskas bus aišku, jei bus dokumentai. Daug kalbame apie administracinės ir biurokratinės naštos mažinimą, jos supaprastinimą, kad būtų lengviau gyventi. Žodiniai susitarimai yra gerai, kada jų laikomasi. O kai viena ar abi pusės tampa kažkuo nepatenkintos, kyla problemų. Todėl raginčiau bet kokius santykius įforminti sutartimis ir turėti raštišką susitarimą.“ Pasak L. Čiako, atsitinka ir taip, kai valstybė viena ranka suteikia teisę naudotis savo žeme, o kita aplinkosaugininkai ar miškininkai baudžia už tai, kad ūkininkai, valydami tokius plotus, iškirto krūmus. Direktorius sakė neseniai visiems NŽT teritoriniams skyriams parašęs pavedimą, kad jie dar kartą atkreiptų dėmesį ir atidžiau žiūrėtų, kad išnuomojus tokią žemę būtų patikrinta visuose registruose – gal kuriame nors jau yra užfiksuota, kad ten – beatsirandantis miškas, kokia yra žemės būklė ar pan. Nuomininkas turi žinoti, kas jo laukia.

Piktinosi netvarka LŪS Pakruojo skyriaus pirmininkas Alvidas Vasiliauskas samprotavo: „Manau, visi norime, kad Lietuva būtų graži. Su žemės ūkio ministru buvo susidorota lengviausiu keliu. Seniūnijoje sužinojome, kad tas žmogus jau seniai nedirbo žemės. B. Markauskas pagražino Lietuvą, nesvarbu, kad jis ministras, visi taip darėme ir visi dabar esame nusikaltėliai. Tikrasis žemės savininkas seniai turėjo būti nubaustas dėl neprižiūrėtos žemės – štai kur yra visa esmė. Tada jis būtų pagalvojęs, kad reikia dokumentus susitvarkyti, sudaryti sutartis. Ne ministras ar kitas ūkininkas čia kaltas, o žmogus, kuris nedirbo žemės, ją apleido. Pažiūrėkime, kas dedasi aplink didžiuosius miestus – žemės nešienautos, neprižiūrėtos. Atvažiuoja užsieniečiai į Lietuvą ir nesupranta, kaip mes, tokia darbšti tauta, nesugebame susitvarkyti. Seniūnai, jų pavaduotojai, žemės ūkio specialistai turėtų bausti tokius apsileidėlius“, – piktinosi LŪS Pakruojo skyriaus pirmininkas Alvidas Vasiliauskas. Jonavos rajono ūkininkų sąjungos pirmininkas Rimantas Kubiliūnas siūlė pasidomėti, kiek 2015, 2016 ar 2017 m. buvo nustatyta tokių pažeidimų, kai piktavališkai kažkas, kaip neva B. Markauskas, užvaldė nedirbamų žemių gabaliukus. „Negi mes, žemdirbiai, esame grobuonys ir mafijozai? Kiek Lietuvoje buvo tokių atvejų? Ar čia nebus taip pat kaip su tuo alkoholinių gėrimo ribojimo įstatymu? Norėjo kaip geriau, o išėjo, kad tą, kuris mažai išgeria, dar labiau suvaržė, o tikrieji alkoholikai prie parduotuvėlių ir toliau geria. Taip ir čia – kažkoks socialdemokratas užpyko ant „valstiečio“: neva trejus metus kentėjo, žiūrėjo, kaip jo žemę dirba ir trejus metus nieko nesakė. O po trejų metų įgavo drąsos ir pasakė... Juk iš tikrųjų taip nebūna.“ Akmenės rajono savivaldybės administracijos Žemės ūkio ir kaimo plėtros skyriaus vedėja Gražina Gauronskienė pateikė dažną atvejį, kai žemės savininkas yra miręs, vaikai jos nėra paveldėję, o kai kada ir vaikų nėra. Sutartis su niekuo niekada nebuvo sudaryta, bet ta žemė, aišku, yra dirbama. Ji teigė žinanti rajone šimtą tokių atvejų ir klausė, kas tą žemę administruoja ir kas turi mokėti mokesčius. Jurbarko rajono ūkininkų sąjungos pirmininkas Raimundas Jovarauskas klausė, ar ir su melioracijos grioviais nebus muzika be galo. „Kol ne visa žemė priklausys jos savininkams, tol mes su tais grioviais ir vargsime. Pirmiau turėtų būti baigta žemės reforma, ir kai visi savininkai turės savo žemę, tada bus aiškiau“, – teigė jurbarkietis. Jam pritarė ir LŪS Kupiškio skyriaus pirmininkas Zigmantas Aleksandravičius. Jis teigė nemanantis, kad Lietuvos agrarinės ekonomikos institute visi obliai, yra ten ir išmanančių, bet jie ne specialistai. „Sakiau ministrui, kad jis turbūt nesulauks jų išvadų – taip ir atsitiko. Tie specialistai padarys taip, kaip nori valdžia, bet mums juk reikės gyventi“, – kalbėjo Z. Aleksandravičius. ŪP rašėme, kad užsakytą Melioracijos statinių racionalesnio valdymo, finansavimo ir teisinių santykių pertvarkymo modelių studiją kaip tik ir atlieka Lietuvos agrarinės ekonomikos institutas.

Valdžia turėtų būti griežtesnė Į ūkininkų klausimus atsakė ŽŪM Žemės ir išteklių politikos departamento direktoriaus pavaduotoja Aušra Kalantaitė. Ji atkreipė dėmesį, kad savivaldybės turi teisę netvarkomų žemės plotų savininkams maksimaliai didinti žemės mokestį iki 4 proc. Bet Lietuvoje dar yra likę tinkamai neprižiūrimos apie 60 tūkst. ha žemės. Pasak A. Kalantaitės, dar pasitaiko atvejų, kad savivaldybės kai kuriais atvejais atleidžia žemdirbius nuo žemės mokesčio. Bet tai turi būti taikoma tik tiems, kurie gerai prižiūri žemę, o netvarkantiems jokių išimčių negali būti. Pastariesiems reikėtų tik negailestingai didinti žemės mokestį. ŽŪM Žemės ūkio gamybos ir maisto pramonės departamento direktorius Rimantas Krasuckis negalėjo paaiškinti, ar bus koks nors pereinamasis laikotarpis susitvarkyti žodines žemės nuomos sutartis. Pasak jo, žemę būtina dirbti teisėtais pagrindais, turint rašytines sutartis. Bet kaip tokios tvarkos nepažeisti, jei žemės savininkai, nesusitvarkę dokumentų, yra emigravę į užsienį? Dabar pradėta kalbėti, kad vienas iš sprendimų tokiais atvejais galėtų būti žodinio susitarimo raštiškas pranešimas. „Turi būti kažkoks teisėto žemės naudojimo įforminimas“, – aiškino R. Krasuckis.

Stasys BIELSKIS ŪP korespondentas