Žemės ūkio poveikis aplinkai mažėja

Tokius faktus pateikia Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacija (EBPO) savo naujausioje ataskaitoje.

Žemės ūkio produkcija EBPO šalyse nuo 1990 m. išaugo 33 proc., o bendras žemės ūkio paskirties žemės plotas sumažėjo beveik 11 proc. Bendras šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetimas iš žemės ūkio per tą laikotarpį taip pat mažėjo: ataskaitoje teigiama, jog sumažėjo išmetamų teršalų kiekis, tenkantis vienam pagamintam žemės ūkio produkto vienetui.

EBPO tai laiko ženklu, kad ūkininkai gamina efektyviau: sunaudoja mažiau sąnaudų ir mažiau teršia aplinką vienam eurui ar kilogramui derliaus. Tiesa, organizacija atkreipia dėmesį, kad šie teigiami pokyčiai vyksta kiek lėčiau nei 1990-aisiais ir 2000-ųjų pradžioje.

Trąšų naudojama mažiau

Pastebima ir svarbi tendencija – trąšų naudojimo mažėjimas, o tai ypač ryškiai pasireiškė 2021–2023 m. Kaip manoma, tai greičiausiai susiję su smarkiai išaugusiomis trąšų kainomis tais metais. Azoto ir fosforo trąšų naudojimo bendra tendencija rodo absoliutų susitraukimą: gamyba didėja, o šių trąšų sąnaudų vidurkis mažėja atitinkamai 0,24 ir 0,53 proc.

Anot ataskaitos, imant atskiras valstybes daugelyje šalių fosfatų kiekis vienam hektarui akivaizdžiai sumažėjo. Azoto atveju situacija skirtingose šalyse skiriasi: nors, kaip minėta, vidutinis sunaudojimo kiekis šiek tiek mažėja, azoto naudojimas kai kuriose šalyse nuo 2010 m. vėl išaugo ir viršija 200 kilogramų vienam hektarui.

Bendras šiltnamio efektą sukeliančių dujų (ŠESD) išmetimas iš žemės ūkio nuo 1990 m. išliko beveik stabilus su pastebima mažėjimo tendencija. Metanas iš gyvulininkystės ir azoto suboksidas iš mėšlo bei trąšų išlieka didžiausiais išmetimų šaltiniais.

Maistinių medžiagų panaudojimas pagerėjo. Azoto efektyvumas dabar siekia apie 60 procentų. Tačiau tai taip pat reiškia, kad maždaug 40 procentų panaudoto azoto vis dar prarandama dirvožemyje, ore ar vandenyje.

Reikšmingi pokyčiai

Išmetamųjų teršalų kiekis, tenkantis vienam pagaminto žemės ūkio produkto vienetui, sumažėjo, tačiau tai vyksta nebe taip greitai kaip anksčiau.

Vis dėlto, nuo 1990 m. bendras ŠESD emisijų lygis absoliučiais skaičiais išliko gana stabilus. Padidėjimas pastebėtas 2013–2018 m. (stebimas pikas), o vėliau palaipsniui mažėjo 2019–2023 m.

Panašu, kad pastarąjį sumažėjimą daugiausia lėmė azoto suboksido išmetimo sumažėjimas, kuris nuo 2019 iki 2023 m. sumažėjo maždaug 8 proc., o metano išmetimas per tą patį laikotarpį taip pat mažėjo, tik kiek lėčiau.

Dauguma EBPO šalių narių taip pat sumažino žemės ūkio amoniako išmetimą. Iš 34 šalių, kurios pateikė 2013–2023 m. duomenis, 24 užfiksavo neigiamą vidutinį žemės ūkio amoniako išmetimo augimo tempą ataskaitiniais metais.

Kitaip sakant, dešimtajame dešimtmetyje išmetamųjų teršalų intensyvumas sumažėjo maždaug 1,2 proc. per metus, o šiuo metu jis siekia tik apie 0,4 proc. per metus. Todėl EBPO daro išvadą, kad vien efektyvumo didinimo greičiausiai nepakanka, kad būtų galima reikšmingai sumažinti absoliutų išmetamųjų teršalų kiekį. Ataskaitoje teigiama, kad tam reikalingi „platesni pokyčiai“ gamybos sistemose ir politikoje.

Energija, vanduo ir žemė

Nors dirbtinių trąšų naudojimas mažėja, energijos suvartojimas ūkiuose toliau šiek tiek didėja, o vandens suvartojimas taip pat didėja. Ūkiuose suvartojamo energijos kiekis išlieka santykinai stabilus, vidutiniškai didėdamas 0,48 proc. per metus visose EBPO šalyse narėse. Taip pat padidėjo vandens suvartojimas (0,32 proc. per metus). Pasak EBPO, tai daro papildomą spaudimą turimiems vandens ištekliams.

Tuo tarpu bendras žemės ūkio paskirties žemės plotas EBPO šalyse toliau mažėja –tiek ariamos žemės, tiek pievų. Bendras žemės ūkio paskirties žemės plotas EBPO šalyse narėse nuo 2013 iki 2023 m. sumažėjo vidutiniškai 0,29 proc., o metinis vidutinis sumažėjimas pastebėtas tiek pasėlių (-0,15 proc.), tiek ganyklų (-0,34 proc.) plotuose.

Biologinė įvairovė

Didžiausias ataskaitos rūpestis susijęs su biologine įvairove.

22 iš 27 tirtų šalių žemės ūkio paskirties žemėse paukščių populiacija toliau mažėjo nuo 2013 iki 2023 m. EBPO viduje tai laikoma svarbiu žemės ūkio paskirties žemių ekologinės kokybės rodikliu. Pasak organizacijos, šie skaičiai rodo nuolatinį spaudimą dėl intensyvios žemdirbystės, buveinių nykimo ir žemės naudojimo pokyčių.

Tuo tarpu penkios šalys pranešė apie teigiamą tendenciją, rodančią vietinius gamtosaugos pastangų ar buveinių valdymo patobulinimus.

Ataskaitoje daromos kelios išvados.

Bendras žemės ūkio aplinkosauginis veiksmingumas EBPO šalyse narėse yra pažangos ir nuolatinių iššūkių derinys. Nors maistinių medžiagų naudojimo efektyvumo ir išmetamųjų teršalų intensyvumo pagerėjimas rodo tvarios praktikos pažangą, stabilus bendras ŠESD išmetimas ir blogėjantys biologinės įvairovės rodikliai kai kuriose šalyse tebėra aktualūs.

Žemės naudojimo, trąšų suvartojimo ir oro teršalų išmetimo tendencijos išryškina sudėtingą žemės ūkio gamybos ir aplinkos tvarumo sąveiką. Duomenimis pagrįstų politikos metodų stiprinimas bus labai svarbus siekiant pagerinti tvarų produktyvumo augimą, užtikrinant, kad būsimos maisto sistemos būtų atsparios ir tvarios.

Parengė Ričardas Čekutis