Obuolių augintojams svyra rankos – žadėtų kompensacijų vis dar nėra

Sodininkai prognozuoja, jog šiemet obuolių derlius bus vidutinis, bet tikrai žymiai geresnis nei pernai, kai į žydinčius sodus įsisukusios pavasario šalnos sunaikino apie 80 proc. galimo derliaus. Tačiau sodininkai sunerimę: prasidėjo obuolių skynimas, reikia mokėti atlyginimus darbininkams, bet trūksta apyvartinių lėšų, nes vis dar nesulaukiama kompensacijų už pernai patirtus nuostolius.

Maitinami pažadais

„Po pernykščių šalnų šiemet vylėmės geresnio derliaus, bet gamta nuolat iškrečia išdaigų – šiemet šalnų buvo mažiau, bet tai sniegas, tai liūtys, tai sausra padarė savo, todėl didelio proveržio, kaip tikėjomės, nebus. Visgi šie metai geresni nei pernykščiai, šalies soduose obuolių derlius bus vidutinis, tačiau obuolių augintojai išgyvena sunkius laikus – reikia derlių imti, samdyti žmones obuoliams skinti, mokėti jiems atlyginimus, bet neturime apyvartinių lėšų. Jau rugsėjis, o mes dar negavome kompensacijų už pernai patirtus nuostolius, kai šalnos iššaldė sodus. Vis buvo žadama, bet iki dabar kompensacijų nesulaukėme“, – „Ūkininko patarėjui“ tvirtino Lietuvos verslinių sodų asociacijos „Vaisiai ir uogos“ prezidentė Vitalija Kuliešienė.

Pernai pavasarį sodams iššalus obuolių augintojai kreipėsi į Vyriausybę, į žemės ūkio ministrą, nes dėl nenugalimos jėgos – force majeure aplinkybių negalėjo įvykdyti įsipareigojimų užsakovams, parduoti numatyto kiekio obuolių. Pagal galiojančius teisės aktus negavę nors trečdalio derliaus ūkiai turi teisę prašyti kompensacijų – valstybės finansinės paramos, o daugelis obuolių augintojų pernai neteko apie 70–80 proc. derliaus. Tuomet buvo sudaryta komisija, ji gegužės mėnesį įvertino sodams padarytą žalą, surašė aktus. Dar kartą ta pati komisija apžiūrėjo sodus rugpjūtį, kai buvo galima realiai pamatyti, kaip užderėjo obelys. Praėjo daugiau kaip metai, tačiau obuolių augintojai vis dar gyvi tik pažadais.

„Pagal įstatymą mes turėjome būti paremti, bet Finansų ministerija atsisakė mus remti, buvo sakoma, kad pinigų kompensacijoms nėra. Tada Žemės ūkio ministerija (ŽŪM) surado lėšų iš savo rezervo, bet kadangi tokį sprendimą reikia derinti su Briuseliu, o ten, matyt, ir dėl koronaviruso pandemijos sukeltos ekonominės krizės, ir dėl kitų priežasčių viskas ilgai trunka, tai nė nežinome, ar gausime kompensacijas, ar ne“, – sakė asociacijos prezidentė V. Kuliešienė. Obuolių augintojų kompensacijoms visoje Lietuvoje reikėtų apie 7,5 mln. eurų.

Trūksta apyvartinių lėšų

„Mes sumokame labai daug mokesčių. Drįsčiau sakyti, jog sodininkystė galbūt neša didžiausią mokesčių naštą, nes tai labai daug darbo rankų reikalaujanti žemės ūkio šaka. Jei valstybei mokame mokesčius, esame uždirbantys, tai ir valstybė mums turėtų padėti, kai atsitinka tokios gamtos anomalijos. Juo labiau kad ir pridėtinės vertės mokesčio (PVM) tarifas vaisiams, uogoms Lietuvoje yra didžiausias visoje Europos Sąjungoje“, – teigė
V. Kuliešienė.

Valdžios atstovai sodininkus vis paragina draustis, tačiau, pasak asociacijos vadovės, nė vienas draudikas neapsiima drausti nuo šalnų, nes per didelė rizika – sodininkystė yra nuo gamtos stipriai priklausoma žemės ūkio šaka. Anykščių rajone įsikūrusios bendrovės „Ažuožerių sodai“ direktorius Jonas Janišius prognozuoja, kad šiemet jų soduose obuolių derlius bus vidutinis, o palyginti su pernykš-
čiu – bene keturis kartus didesnis. Tačiau bendrovės vadovą neramina, jog iki šiol nėra kompensacijų už pernai patirtus nuostolius.

„Pradedame skinti obuolius, nuo pirmadienio šiam darbui samdome 120 žmonių, reikia nemažų sumų atlyginimams mokėti, tačiau kompensacijų dar negavome. Vis žada, bet rezultato nėra“, – „Ūkininko patarėjui“ teigė „Ažuožerių sodų“ direktorius.

Nuo pernykščių pavasarinių šalnų nukentėjo ir Roberto Rinkevičiaus sodas Biržų rajone.

„Pernai nuo šalnų ankstyvesnės obelų veislės labiau nukentėjo, vėlyvesnės – mažiau, tačiau nuostoliai buvo nemaži. Pretendavome į paramą dėl nušalusio sodo, tačiau kol kas nieko negavome“, – sakė R. Rinkevičius.

Apyvartinių lėšų trūksta visiems nuo pernykščių šalnų nukentėjusiems obuolių augintojams.

Gresia bankrotai

Lietuvos verslinių sodų asociacijos „Vaisiai ir uogos“ prezidentė tvirtina, jog obuolių augintojai atsidūrė žabangose. „Ši šaka reikalauja daug investicijų, daug darbo jėgos, o kada gamta padaro didžiulių nuostolių, mes paramos negauname. Situacija yra labai sudėtinga. Nors šiemet derlius kiek mažesnis, nei buvo tikėtasi, tačiau palyginti neblogas, todėl per šį sezoną mūsų šaka turėtų įdarbinti apie 2 tūkstančius žmonių, bet tam trūksta lėšų. Pinigų obuolių augintojams trūksta ir kitiems darbams – kai kurie medžiai liko nenugenėti, bet darėme, ką galėjome, visi sukosi, kaip kas išmanė. Kai kurie sodininkai įkeisdami savo turtą ėmė paskolas, kad galėtų atsiskaityti su darbuotojais, atlikti reikalingus darbus. Tikimės, gal valstybė dar suspės skirti kompensacijas ir sulauksime pinigų iki mūsų bankrotų, nes gyvename labai sudėtingomis sąlygomis. Nė vieni metai dar nebuvo tokie sunkūs, kad taip neturėtume apyvartinių lėšų“, – tvirtino V. Kuliešienė.

Anot asociacijos vadovės, jei Vyriausybė pernai pavasarį nebūtų pažadėjusi pagelbėti ir skirti paramą dėl patirtų nuostolių, negavę tokio pažado obuolių augintojai būtų priėmę kitokius sprendimus – vieni galbūt pasukę ūkio restruktūrizavimo keliu, o dalis – gal ir bankroto.

„Buvo žadama, kad pinigai tikrai bus balandžio mėnesį, paskui – kad liepos, jau ir rugsėjis prasideda, o mes nežinome, gausime kompensacijas ar ne. Dabar nėra kur trauktis, bet ir pinigų nėra“, – sakė V. Kuliešienė.

Kaip „Ūkininko patarėją“ informavo Žemės ūkio ministerija, paramos schema pirmą kartą pateikta derinti Europos Komisijai (EK) šių metų gegužės 18 dieną, nuolat vyko konsultacijos, tačiau suderinti šios schemos nepavyko. EK pasiūlė schemą derinti ES valstybės pagalbos žemės ūkio ir miškininkystės sektoriams ir kaimo vietovėse gairėse 2014–2020 nustatyta tvarka. O šiai tvarkai reikalingas detalesnis pagrindimas, nagrinėjimas taip pat ilgesnis. Pagal minėtose gairėse nustatytus reikalavimus Žemės ūkio ministerija liepos 23 d. pakartotinai pateikė EK derinti schemą.

„Iš EK 2020 m. rugpjūčio 19 d. gauta pastabų ir duotas vieno mėnesio terminas atsakymams pateikti. Gavusi atsakymus Europos Komisija turės teisę juos nagrinėti du mėnesius“, – informavo ŽŪM Ryšių su visuomene skyrius.

Trūksta darbo jėgos

Didžiulės investicijos į sodinukus, saugyklas, visą reikiamą įrangą sodininkus verčia gyventi viltimi ir tikėtis, kad vis tik valstybės paramos sulauks. Jei to neatsitiks ir dalis ūkių neišgyvens bei patirs bankrotą, lietuviškų obuolių rinkoje sumažės, o jų ir dabar nepakanka.

„Didžiąją dalį produkcijos obuolių augintojai realizuoja Lietuvoje. Į kitas šalis beveik neeksportuojame, kadangi neužtenka obuolių – Lietuva jų savo poreikiams neužsiaugina pakankamai. Šiai šakai tikrai būtų perspektyvų, juo labiau kad ir koronaviruso pandemija parodė, jog kiekviena valstybė pati turėtų užsiauginti pakankamai savo produkcijos“, – teigė Lietuvos verslinių sodų asociacijos „Vaisiai ir uogos“ prezidentė V. Kuliešienė.

Koronaviruso pandemijos metu sodininkai patiria ir daugiau problemų – šalyje gausėjant užsikrėtusių žmonių ir daugėjant koronaviruso židinių baiminamasi, kad virusas neįsisuktų į ūkius.

„Jau pradėjome skinti šiųmetį derlių – praėjusią savaitę pagal paslaugų kvitus buvome pasamdę būsimų dvyliktokų. Jie truputį padirbėjo, bet ketvirtadienis buvo paskutinė jų darbo diena, nes, matyt, norėjo pasiruošti mokslo metų pradžiai. Pagrindinis obuolių skynimas pas mus prasideda nuo rugsėjo, turime nuolatinių skynėjų. Taip pat pasiūlėme darbą ir per Užimtumo tarnybą – jos siunčiamų bedarbių sulaukiame nedaug, bet ateina vienas kitas, norintis padirbėti. Derlius turėtų būti vidutinis, tik baugoka, kad koronavirusas neateitų į žemės ūkį. Juo labiau kai gretimame Pasvalio rajone koronaviruso židinys registruotas žemės ūkio bendrovėje. Neduok Dieve, jei nutiktų toks įvykis soduose, sustotų bet koks obuolių skynimas“, – teigė Biržų rajono ūkininkas R. Rinkevičius.

Nors dėl koronaviruso pandemijos nemažai lietuvių, dirbusių kitose šalyse, grįžo į Lietuvą, tačiau ūkininkams surasti norinčių dirbti nėra taip paprasta. Daugelis jų skundžiasi darbo jėgos trūkumu. Tai patvirtina ir „Ažuožerių sodų“ direktorius J. Janišius. „Šiemet surinkti darbuotojų obuolių derliui nuimti buvo sunkiau, bet galiausiai „sukomplektavome“, – sakė bendrovės vadovas.

Lietuvos verslinių sodų asociacijos „Vaisiai ir uogos“ prezidentė teigė, jog daugelis sodininkų susidūrė su samdomų darbuotojų sezoniniam darbui stygiumi. „Atrodo, keista, kad trūksta žmonių samdomam darbui, nors lyg ir turėtų būti daugiau, nes grįžo nemažai emigrantų, dirbusių kitose Europos šalyse. Norinčių dirbti nebėra, nes žmonės gauna geras pašalpas ir renkasi ne darbą, o pašalpininko kelią“, – apgailestavo V. Kuliešienė.

ŪP korespondentė

Violeta GUSTAITYTĖ