Paieškos rezultatai

Nors orų temperatūra krinta vos ne kasdien, pasaulinėje grūdų rinkoje karščio – tik daugėja. Aukštą temperatūrą toliau kursto kariniai konfliktai ir kiti geopolitiniai veiksniai, o prie jų prisijungia ir kita dedamoji – intensyvūs gamtiniai reiškiniai.

2026/27 m. „El Ninjo“ jau susiformavo ir toliau stiprėja. Remiantis Pasaulio meteorologijos organizacijos rugsėjo pradžios vertinimais, reiškinys gali pasiekti piką lapkričio – gruodžio mėnesiais ir išlikti iki 2027 m. vasario mėn.

Lietuvos žemdirbiai šiandien gyvena patirdami nuolatinę įtampą. Vienais metais derlių niokoja sausros, kitais – liūtys ar audros. Vos spėjus susitaikyti su gamtos išdaigomis, tenka derintis prie svyruojančių supirkimo kainų, augančių sąnaudų ir vis sunkiau prognozuojamos rinkos. O virš viso to – nuolat besikeičia... Situaciją, vertindamas iš politinės ir agronominės perspektyvos, komentuoja Seimo Kaimo reikalų komiteto narys, agronomas prof. Viktoras PRANCKIETIS:

Pirmoji liepos savaitė pasaulio grūdų rinkose pasižymėjo slūgstančia geopolitine įtampa. Atoslūgį sukėlė Jungtinių Amerikos Valstijų (JAV) ir Irano karo eskalacijos susilpnėjimas, o tai, savo ruožtu, stabilizavo BRENT rūšies naftos kainą – ties 72 JAV doleriais už barelį. Vis dėlto, nerimo rinkoms kelia grėsmingos orų prognozės.

Didelės šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisijos didina šių dujų koncentraciją atmosferoje, dėl ko didėja jų energinis poveikis. Todėl Žemėje kaupiasi daugiau šilumos: kyla vidutinė temperatūra, šyla vandenynai, tirpsta jūros bei sausumos ledas ir spartėja jūros lygio kilimas.

Australijos meteorologijos biuras šią savaitę perspėjo, kad atogrąžų Ramiajame vandenyne susiformavo El Ninjo reiškinys, kuris 2026 m. antroje pusėje gali sustiprėti ir tapti vienu galingiausių per pastaruosius septynis dešimtmečius.

ES vieneriems metams sustabdo azoto turinčių trąšų, įskaitant karbamidą ir amoniaką, importo muitų taikymą. Tačiau yra viena svarbi išimtis: į šią schemą neįtraukta Rusija bei jos „partnerė“ Baltarusija, kurioms sankcijos taikomos ir toliau.

Tarptautinė mokslininkų grupė, naudodamasi NASA ir Vokietijos palydovų stebėjimais, rado įrodymų, kad nuo 2014 m. gegužės mėn. Žemėje staiga sumažėjo bendras gėlo vandens kiekis.

Vidurio Europą siaubiantys grėsmingi potvyniai neaplenkė ir Austrijos  – vanduo žlugdė ne tik pavieniu ūkius, bet ir ištisas įmones. Tuo metu Estijos mokslininkas Velle Tollas paaiškina tokių anomalijų priežastis.

Nors dažniausiai gaisrų sezonas Pietų Amerikoje prasideda liepą ir pasiekia savo piką rugsėjį, jau šių metų pirmaisiais mėnesiais žemyną niokojo miškų gaisrai. Jie ypač paveikė Čilę, Venesuelą ir Kolumbiją. Pasitelkdami palydovinius duomenis Vilniaus universiteto (VU) Geomokslų instituto geografai dr. Laurynas Jukna ir Elzė Buslavi...

Kėdainiai („Rinkos aikštė“). Ne vieną dešimtmetį orus pagal gamtos reiškinius ir ženklus stebintis fizikas, gamtos mokslų daktaras, etnologas, profesorius Libertas Klimka įspėja: jau trečius metus Ukrainoje besitęsiantis karas padarė labai didelę įtaką ir žalą klimatui. Dėl to vis sudėtingiau nuspėti, koks gi ora...