Dyzelino kainoms šovus į rekordines aukštumas, vis patraukliau autobusus ir sunkvežimius varyti lietuviškomis žaliosiomis dujomis – biometanu. Naujausia analizė rodo, kad biometanu varomo vilkiko eksploatacija per metus gali kainuoti beveik 10 tūkst. eurų mažiau nei dyzelinio.
Kalbėdami apie klimato kaitą dažniausiai minime anglies dioksidą (CO₂). Tačiau yra kita, daug rečiau pastebima problema – metanas. Šios dujos atmosferoje išsilaiko gerokai trumpiau nei anglies dioksidas, tačiau per pirmuosius dešimtmečius jų poveikis klimato šilimui yra daug stipresnis. Todėl metano emisijų maži...
Šių metų spalį tarptautinės energijos terminalų operatorės AB „KN Energies“ valdomame Klaipėdos suskystintųjų gamtinių dujų (SGD) terminale „Independence“ buvo įvykdyta pirmoji biometano virtualaus skystinimo operacija. Įgyvendinęs ją, terminalas tapo vienu iš pirmųjų Baltijos šalių regione, teik...
Briuselis ėmėsi to, apie ką Lietuvoje buvo kalbama ne vieną dešimtmetį – dirvožemio apsaugos. Europos Parlamentas (EP), priėmęs Dirvožemio stebėsenos direktyvą, privertė sukrusti ir mūsų šalį. Pagaliau nuo diskusijų apie dirvožemio apsaugą pereinama prie realių veiksmų.
Mėšlo ir srutų tvarkymo reikalavimai – vis dar su „barzda“. Net nepaisant to, kad dar rugpjūtį savo socialinio tinklo paskyroje laikinasis žemės ūkio ministras Ignas Hofmanas gyrėsi, kad ši problema – jau išspręsta. Mat socialiniai partneriai tvirtina, kad į jų siūlymus rengiant Mėšlo ir srutų ...
Organinės žemės ūkio ir pramonės atliekos, nuotekų dumblas, energetiniai augalai, bioskaidžioji komunalinių atliekų dalis ir kt. sudaro biodujoms tinkamų žaliavų įvairovę. Tačiau Europos šalių patirtis rodo, kad daugiausia žaliavų biometanui gaminti gaunama būtent iš žemės ūkio sektoriaus – gyvulių mėšlo bei energetini...
Mūsų šalyje nuotekų dumblas vis dar tebelaikomas „kokybiška trąša“ ir apdorotas ar neapdorotas vežamas bei pilamas laukuose, ant griovių šlaitų ir kitur. Vis dėlto, kol nėra ištirta dumblo cheminė sudėtis, lieka neaišku, ar taip nėra teršiama žemė ir ar teršalai nepatenka į augi...
Verslas pralenkia ministerijų kuriamus teisės aktus. Trumpos rotacijos miško želdiniai šiuo metu netelpa nei į Žemės ūkio ministerijos (ŽŪM), nei į Aplinkos ministerijos (AM) kuruojamas sritis. Tačiau kuo čia dėtas vandenvalos dumblas?..
Algimanto SNARSKIO piešinys
Lietuvoje per metus sukaupiama apie 50 tūkst. t nuotekų dumblo. Valstybei kainuoja jį kaupti, pūdyti, džiovinti, deginti. Nuo 2016 m. miesto nuotekų dumblas šalyje naudojamas žemės ūkyje kaip trąša. Aplinkosaugininkai prioritetą teikia nuotekų dumblui, teigdami, kad gyvulių mėšlas klimatui kenkia labiau. Europos Sąj...
Aplinkos ministerija (AM) paskelbė, jog mažinami pertekliniai nuotekų dumblo tvarkymo reikalavimai: nebebus reikalaujama kompostuoti įrenginiuose susidariusį dumblą ilgiau nei metus, laikyti jį uždengtose aikštelėse. Tuo pačiu įsakymu išplečiamos ir dumblo panaudojimo tręšti, pažeistoms teritorijoms rekultivuoti arba energijai gauti galimybės.
...
Beveik penkias valandas Lietuvos pieno gamintojų asociacijos (LPGA) tarybos nariai akivaizdžiai ir nuotoliniu būdu penktadienį vykusiame pasitarime-konferencijoje apie šalies pieno sektoriaus likimą diskutavo su Žemės ūkio (ŽŪM) ir Aplinkos (AM) ministerijų, pieno perdirbėjų asociacijos „Pieno centras“, Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnyb...
Miestų nuotekų dumblo tvarkymas – milžiniška problema, kurios sprendimų vis dar ieškoma. Įvairiose šalyse, įskaitant ir Lietuvą, atlikta nemažai mokslinių tyrimų. Išmėgintos įvairios alternatyvos, tačiau tvaraus atliekų panaudojimo žiedinės ekonomikos modelio kol kas nėra. Įdomu, kad Lietuvoje įsibėgėjo tarptautinis projektas, pagal kurį kuriama...
Ūkininkų džiaugsmas dykai pasitręšti laukus netrukus gali pavirsti kilpa ant kaklo
Šį pavasarį „Dzūkijos vandenys“, įsikūrę Alytuje, ūkininkams siūlo iš nuotekų dumblo pagamintas trąšas – dumblo granules. Įmonė giria šias trąšas ir tikina, kad jos pagausina dirvožemio organines medžiagas. Ūkininkai šiuo pasiūlymu susidomėjo, tačiau mokslininkai...
.gif)
