Tai kilnojama, visada antradienį švenčiama šventė (47-tą dieną prieš Velykas). Seniau Užgavėnes žmonės Lietuvoje švęsdavo net 3–5 dienas: pradėdavo švęsti dar nuo ketvirtadienio, o vėliau įsitvirtino šventimas nuo šeštadienio, sekmadienio. Užgavėnių pavadinimas kilęs nuo gavėnios pava...
Užgavėnės be blynų – kaip Kalėdos be eglutės. Jais pavaišinti kolegas ar palepinti namiškius – kone garbės reikalas. Prekybos tinklo „Iki“ komunikacijos vadovė Gintarė Kitovė pastebi, kad lietuviai, išlaikydami ilgametes tradicijas, vis aktyviau jas derina su šiuolaikinio gyvenimo patogumais. U...
Pamirškite dietas – per Užgavėnes reikia pavalgyti gausiai ir sočiai, kad sėkmė lydėtų visus metus. Čirviniai, mieliniai, bulviniai, lietiniai – lietuviai gali pasigirti tradicinių blynų variantų gausa. Bet gal laikas išmėginti šį tą naujo? „Iki“ kulinarijos šefė Jolita Tamoševičienė dal...
„Perėjęs ir sniegą, ir vandenį, ir ugnį“, – tokiais žodžiais apie savo patirtį, drožiant Užgavėnių kaukes, kalbėjo sertifikuotas medžio skulptūrų ir Užgavėnių kaukių meistras, tautodailininkas, Šiaulėnų krašto muziejaus (Radviliškio r.) vadovas Eugenijus Arbušauskas, už savo medžio darbus pelnęs ne v...
Lietuvos nematerialaus kultūros paveldo vertybių sąvadą šiemet papildė keturios tradicijos: Grūšlaukės Užgavėnės, kanklės ir kankliavimas Lietuvoje, margučių marginimas vašku šeimose Alytaus apylinkėse ir žvejyba Kuršių mariose. Tai iš kartos į kartą perduodamos tradicijos, atspindinčios kultūros paveldo...
Kovo ar balandžio mėnesiai Lietuvoje dar gali nustebinti sniegu, tačiau Portugalijos sostinėje Lisabonoje tuo metu – jau pavasaris, glostantis akis magnolijų žiedais, lepinantis šiluma ir gausybe skonių lauko kavinėse. Turtinga istorija, kultūros renginiai ir įspūdingi „Cirque du Soleil“ pasirodymai – priežasčių ap...
„Muziejus – gyvas ir atviras, todėl ir etnografinė medžiaga lankytoją pasiekia veikiau kaip patirtis – įsirašanti, stebinanti, keičianti. Esame susitelkę ir nuosekliai, kryptingai dirbame, kad muziejus ne tik vizijoje, bet realybėje būtų atvira erdvė kiekvienam“, – sako veiklos 50-metį švenčiančio Liet...
Nors visa Lietuva tėra tik mažas žemės lopinėlis, bet joje, kaip rankos penki piršteliai, skirtingi penki regionai, turintys ryškiai išsiskiriančias kultūrines ribas. Ir dar tuose pačiuose regionuose pilna įvairiausių kultūrinių ribų ribelių, ne veltui ir pačiam Ignalinos krašte sakoma, „kad kožna ūlyčia sava ūt...
Užgavėnės – žemdirbiška tradicija, dabar labiau atpažįstama iš kaukių – vieno pagrindinių šios šventės atributų. ,,Daug jų buvo gaminama iš kailio, kuris simboliškai susijęs su turtu, gausa, požemių pasauliu. Senosios kaukės nuo dabartinių skiriasi tuo, kad jos visos ...
Jau rytoj Užgavėnių šventė! Kažkas jau linksminosi ir blynus valgė prieš kelias dienas, savaitgalį, kažkas jų dar keps tikrąją žiemos mėsiedo dieną. Vienas iš traukos centrų – Šlyninkos kaime, Zarasų rajone, išlikęs vandens malūnas, kuriame pagal savitą receptūrą blynus kepa bei renginiams diriguoja Regin...
Lietuvos liaudies buities muziejuje Rumšiškėse šeštadienį bendromis pastangomis buvo išvaryta žiema ir įvairios blogybės. Pastangas dėjo muziejininkai, daugiau nei dešimt folkloro ansamblių bei kapelų iš visos Lietuvos ir, žinoma, tradicinės šventės dalyviai.
Vytas Jaugėla ne tik drožia, tapo, bet ir rašo.
Tokio tėvo palaiminimo sulaukė dabar Plungės rajono Platelių seniūnijos Gintališkės kaime gyvenantis menininkas Vytas Jaugėla. Tuomet vaikinukas Laukuvos mokykloje buvo ką tik baigęs septynias klases ir svajojo mokslus tęsti Telšių meno mokykloje. Tik ne vaikino norai ar svajonės, o tėvo žodis nu...
Raseinių rajone, prie autostrados Kaunas–Klaipėda prigludusiame Girkalnyje, kitą šeštadienį bus švenčiamas trigubas jubiliejus: miestelio – 600 metų, jo mokyklos – 380, o bažnyčios – 20 metų.
Kiekvienas iš sukaktuvininkų šventę pasitinka ypatingomis savo pačių dovanomis, skirtomis šia proga sau, kartu – visai Girkalnio bendruomenei bei Lietuva...
Šiaulietis Saulius Tamulis spėja, kad jis Lietuvoje labiausiai pamišęs dėl Užgavėnių. Šios šventės nekantraudamas laukia, linksmai švenčia ir jai ruošiasi ištisus metus: padaro apie penkiasdešimt Žemaitijoje lyčynomis vadinamų senovinių kaukių ir su persirengėliais išsiruošia linksmai pašėlioti. „Vien šypsena žiemos neišvarysi. Kad ji paliktų mū...
Vincentas SAKAS
Nepriklausomas mitybos ir kulinarijos ekspertas
Pokalėdinis mėsėdžio laikotarpis trunka iki Užgavėnių. Mėsėdas liaudies metskaitlyje (kalendoriuje) buvo piršlybų, o jeigu ilgesnis, tai ir vestuvių metas, nes su Užgavėnėmis visos linksmybės iki pat Velykų griežtai baigdavosi. O po Velykų – jau pavasaris, darbymečio pradžia.
D...
„Daugiau kaip prieš šešis šimtmečius priėmusi katalikišką krikštą, Lietuva pasuko Vakarų civilizacijos kryptimi, tad Renesanso epochoje jau buvo tikra europinė valstybė, o valdovų sutuoktinės – tikros europietės. Jos valstybės politiniame gyvenime atliko svarbų vaidmenį“, – sako Valdovų rūmų muziejaus direktoriaus pavaduotoja dr. Jolanta Karpa...
Partijų vadai dažniausiai vienaip kalba rinkėjams, kitaip - siauruose savo frakcijų rateliuose, o kas garsių politikų galvose iš tiesų - niekas nežino. Į Lietuvos valstybės veikėjų, kurie geriausiai atstovauja visuomenės interesams, sąrašo ketvertuką prieš pat Naujuosius metus prasiveržęs, savo vadovaujamą Valstiečių ir žaliųjų sąjungą į sėkmę p...
Švelni šiemet žiema, žiemužė... Bet ir tokią tenka išvaryti, nes iki Velykų teliko 40 dienų. Užgavėnės krikščioniškajame kalendoriuje atriboja pokalėdinį laikotarpį nuo priešvelykinio. Mįslė apie didžiąją pavasario šventę: „Septynios mylios sauso tilto, gale rožė žydi. Kas?“ Atsakymas...
(1).jpg)
.png)
