Sodų ir uogynų būklė paaiškės jiems pražydus

Šiųmetė žiema didžiajai daliai šalies sodų ir uogynų buvo palanki. Tik kai kuriuose rajonuose, kur spaudė didesnis šaltis, apšalo šalčiams jautrių veislių vaismedžiai ir vaiskrūmiai. Jie pavasarį gali nežydėti. Tad sodininkai ir uogininkai apie derlių dar negalvoja, juolab kad nuostolių dar gali padaryti ir pavasarinės šalnos.

Nerimą kelia pavasaris

Šaltis sodams nuostolių neturėjo padaryti.

Vieno stambiausių Biržų rajono uogynų šeimininko Adolfo Jasinevičiaus rankose – 130 ha ekologiškų juodųjų serbentų. „Serbentai – ištvermingi. Jie visada gerai peržiemoja. Per dvi dešimtis darbo metų tik vieną kartą buvo nušalę jauni krūmeliai. Tuomet šaltis siekė daigiau kaip 30 laipsnių. Didžiausia žala būna tuomet, kai šalnos užklumpa serbentus pavasarį, per žydėjimą. Šalnos kelia didžiausią nerimą“, – pabrėžė ūkininkas.

A. Jasinevičius mena 2019-uosius, kai šalnos labai stipriai nušaldė juoduosius serbentus. Tuomet derliaus praktiškai nebuvo. Praėjusiais metais šalnos pakando apie 70 proc. juodųjų serbentų. Pasak pašnekovo, derlingiausi buvo 2018-ieji. Tačiau tais metais gausaus derliaus sulaukė ir kaimyninės šalys, todėl strigo realizacija, uogos buvo parduotos tik birželį. Jų supirkimo kaina buvo labai maža. Šiuo metu juodųjų serbentų poreikis yra, tačiau ūkio šeimininkas uogų jau seniai nebeturi. Sandėliai – tušti.

Kai tik leis oro sąlygos, A. Jasinevičius planuoja pradėti pavasarinius tręšimo darbus. Jis augalus stiprins ekologiškais preparatais, kultivuos tarpueilius. „Vėliau prasidės ravėjimo darbai. Ir nors bedarbių – daug, dirbančiųjų nėra“, – pasiguodė ūkininkas.

Apie derlių nemąsto

Per 50 ha obelų ir apie 7 ha juodųjų serbentų Biržų rajone prižiūrintis Viktoras Rinkevičius „Ūkininko patarėjui“ sakė, kad šiais metais pavasariniai darbai vėluos. Esant palankiam orui, kaip ir kasmet, sode pirmiausia bus genimi vaismedžiai ir vaiskrūmiai. „Šiais metais buvo daug sniego, todėl sode karaliavo pelės. Nors jos ir mažos, bet pridaro dug žalos jauniems medeliams – apgraužia žievę ir šaknis. Tokius medelius dažniau puola ligos. Jie gali ir žūti“, – nuogąstavo pašnekovas.

V. Rinkevičius paminėjo, kad šalnos daugiausia žalos padaro sodams žydint. Todėl jis būsimo derliaus neprognozavo.

Anykštėnas Alvydas Jurkėnas, auginantis obelis, kriaušes, vyšnias, juoduosius serbentus ir šilauoges, pasidžiaugė puikia žiema. „Žiema buvo gera. Sniego daug, todėl vaismedžių ir vaiskrūmių šaknų nenušaldė. Tai yra pagrindas. Džiugu, kad šiais metais vaismedžių žievė nesutrūkinėjo. Tikiuosi, kad šaltis praretino ir kenkėjų būrius“, – vylėsi ūkininkas, puoselėjantis 26 ha sodų ir uogynų. A. Jurkėnas bijo stiprių pavasarinių šalnų, kurios gali labai pakenkti sodams.

Sodininkas netuščiažodžiavo

Kauno rajono sodininkas, nuo vaikystės perpratęs medžių paslaptis, Algirdas Amšiejus tvirtino, kad ši žiema sodams buvo išties gera. Vasario pabaigoje buvo tik dvi šiltos dienos. Todėl augalai atbusti nespėjo. Jiems labiausiai kenkia atšilimas ir atšalimas. „Aš mėgstu viską patikrinti, o ne tuščiai prognozuoti, kaip sakoma, neburiu šakėmis per vandenį. Todėl prisipjoviau per 18 veislių trešnių šakų, įmerkiau į kibirą ir pažiūrėjau, ar piestelės pašalusios. Visos šakos pražydo. Neradau nė vieno žiedelio, kuriame būtų neišsivysčiusi piestelė. Kauno rajone šaltis trešnėms nepakenkė. Gal kituose rajonuose, kur buvo šiek tiek šalčiau, situacija kiek kitokia“, – savo pastebėjimais pasidalijo sodininkas profesionalas. Jis su slyvomis panašaus eksperimento kol kas neatliko.

Atšilus orams A. Amšiejus rekomendavo sodininkams atlikti dar vieną bandymą – skiepijimo peiliuku nupjauti pumpuriuką su žieve ir atkreipti dėmesį į spalvą. Jei ji ruda arba geltona, pumpuras yra pašalęs.

Netrukus prasidės vaismedžių skiepijimo darbai. Pasak žymaus sodininko, šiuo metu geriausia naudoti tuos skiepūglius, kurie buvo paimti žiemos pradžioje tik prasidėjus šalčiams iš sveikų veislinių vaismedžių ir buvo laikyti drėgnai bei vėsiai.

Problemų neįvardijo

Lietuvos agrarinių ir miškų mokslo centro Sodininkystės ir daržininkystės instituto Sodininkystės technologijų skyriaus vyriausiasis mokslo darbuotojas dr. Darius Kviklys tvirtino, kad žiemos šaltis nepažeidė nei sodų, nei uogynų. „Genime sodus. Obelys, vyšnios peržiemojo. Tik šalčiams jautrių veislių kriaušių vienmečiai ūgliai yra šiek tiek pašalę, tačiau jie tikrai atsigaus. Braškės, remontantinės avietės žiemojo po sniego danga, nėra jokių problemų“, – tvirtino mokslininkas.

Panašiai kalbėjo ir Lietuvos verslinių sodų asociacijos „Vaisiai ir uogos“ prezidentė Vitalija Kuliešienė. „Šaltis sodams nuostolių neturėjo padaryti, nes mūsų sodai yra prie to įpratę. Baisiausia – ne žiemos šaltis, o šalnos, kai sodai žydi. Dabar matyti, kad yra žiedinių pumpurų. Tačiau ar jie gyvybingi, nieko negalime pasakyti“, – tikino V. Kuliešienė.

Rezultatai – vėliau

Varėnos rajone dekoratyvinius augalus ir šilauoges prižiūrintis Petras Basalykas pasakojo, kad sniegas šiek tiek pakenkė augalams. Vos vienas kitas – išlankstytas, nulaužtas. „Ši žiema šilauogėms tiko. Jos peržiemojo gerai, gausu žiedinių pumpurų. Tačiau nežinia, kaip bus pavasarį. Būna metų, kai balandį naktimis temperatūra siekia 5–6 laipsnius šalčio, o dieną – 5–6 laipsnius šilumos. Tuomet dirva praranda drėgmę. Retsykiais kaitri saulė išdžiovina pumpurus“, – aiškino pašnekovas.

Uogininkystės ūkio šeimininkas Vladas Guzelis, auginantis apie 10 ha braškių, tvirtino, kad uogynai dar žiemoja. „Kai buvo nutirpęs sniegas, uogynų lapeliai atrodė labai gražiai. Atrodė, kad jie išaugę pavasarį, net nebuvo nustoję vegetuoti. Bet dabar ir vėl laukus padengė sniegas, spustelėjo šaltukas. Galbūt šaltis uogynams nepakenks. Rezultatus pamatysime vėliau“, – kalbėjo Ukmergės rajono ūkininkas. V. Guzelis nuogąstauja dėl kenkėjų – grambuolių lervų. Jos galėjo sėkmingai peržiemoti, nes nebuvo įšalo.

Artimiausiomis dienomis, kai tik leis oro sąlygos, ūkyje planuojama tręšti uogynus, imtis kitų darbų. Šiais metais bus įveisiamas ir naujas 1,6 ha braškynas.

Žiemos nuostoliai

VDŪ ŽŪA Žemės ūkio ir maisto mokslų instituto docentas dr. Nobertas Uselis „Ūkininko patarėjui“ pasakojo, kad braškynams ši žiema buvo ypač gera. Kadangi uogienojus dengė sniegas, jie nenušalo, lapeliai – žali. Pastebima, kad laukuose, kuriuose buvo storesnė sniego danga, yra pavasarinio pelėsio.

Pasak mokslininko, nuo šalčių labiausiai nukentėjo avietynai. Jų stiebams, buvusiems virš sniego, pakenkė šaltis, nukritęs iki 26 laipsnių žemiau nulio. Avietynai, ypač šalčiui jautrių veislių, labiau pašalo, jų ūgliai iššalo. Todėl jie nederės arba derės prastai. Remontantinėms avietėms šalčiai nėra pavojingi. Jų stiebai nukerpami rudenį arba pavasarį. Šių aviečių šaknys nuo šalčių nenukentėjo. N. Uselis teigė, kad šaltis pakenkė jautresniems jauniems kaulavaisiams: slyvoms, trešnėms. Todėl pavasarį medeliai gali nežydėti. Žiemos nuostoliai išaiškės tuomet, kai išsprogs pumpurai.

Jolita ŽURAUSKIENĖ

ŪP korespondentė

 

Autorės nuotrauka

2021-03-26

šalna