Vadinamųjų „sofos“ ūkininkų klausimas keliamas ne vienus metus, tačiau anksčiau sumanyti jų tramdymo metodai pasirodė esantys per silpni, mat dienos švieson būdavo ištraukiama jų palyginti nedaug. Nors oficialių duomenų nėra, pernai buvo skaičiuojama, kad drąsiai tiesiogines išmokas imančių, bet žemės nedirbančių žemdirbių skaičius gali siekti beveik 17 tūkst., o jų deklaruojami plotai viršyti 76 tūkst. ha. Šią savaitę „Ūkininko patarėjas“ teiraujasi Nacionalinės mokėjimo agentūros (NMA) direktoriaus Eriko BĖRONTO, kokių rezultatų davė pernykštės „sofininkų“ gaudynės ir ar šiemet sugriežtintintos kontrolės priemonės, rengtos pasitelkiant Žemės ūkio ministerijos specialistų, mokslininkų ir, žinoma, pačių ūkininkų pasiūlymus, šiemet bus vaisingesnės?
„Visada siekėme ir sieksime, kad tiesioginės išmokos pasiektų aktyvius žemės ūkio veiklą vykdančius ūkininkus. Pažymėtina, kad tokios oficialios sąvokos kaip „sofos“ ūkininkai nėra, tačiau 2016 m. juos išskyrėme kaip pareiškėjus, kurie deklaruoja vien tik ganyklas, pievas ir per pirmąjį 2016 m. pusmetį neturėjo savo vardu ar valdos partnerio vardu registruotų gyvulių. Šiai kategorijai pagal 2016 m. paraiškas priskirtas 16 871 pareiškėjas (bendras NMA pareiškėjų skaičius 2016 m. – 134 560), kuris deklaravo 76 457,25 ha plotą (bendras deklaruotas plotas – 2,85 mln. ha). Tarp jų nustatyti 1 256 pažeidėjai, o pažeidimų suma viršijo 0,5 mln. Eur. Dažniausiai pasitaikantys pažeidimai susiję su plotų nešienavimu, jų nepriežiūra, o apie neprižiūrimus plotus vis dažniau praneša ir sąmoningi piliečiai, skambinantys ar rašantys NMA „Pasitikėjimo linija“. Kiek vadinamųjų „sofininkų“ gali būti užfiksuota šiemet – nuspėti sudėtinga, o tokių skaičiavimų ir neatliekame, tikimės, kad patys ūkininkai bus sąžiningi ir sąmoningi. Šių metų deklaravimas dar tik įsibėgėja, tačiau jau dabar aišku, kad, remiantis atnaujintu teisynu, NMA paprašius, pareiškėjas turės įrodyti, kad deklaruojamuose plotuose vykdo žemės ūkio veiklą. Deklaruoti tokius plotus, kuriuos patys dirba, įsipareigojama teikiant paraišką. Be to, NMA, siekdama kuo anksčiau išsiaiškinti galimus „sofos“ ūkininkus, deklaravimui pasibaigus sudarys paraiškose nustatytų neatitikimų sąrašą, kuriuo vadovaujantis bus prašoma iš pareiškėjų papildomų dokumentų – ne tik žemės dirbimą įrodančių, bet ir žemės valdymo teisę patvirtinančių dokumentų. Pavyzdžiui, papildomų dokumentų bus prašoma iš tų, kurie pavėluotai pateiks paraišką, prašys išmokų už ilgiau kaip 2 metus anksčiau nedeklaruotą plotą, jei suarė pievas, jei praėjusiais metais deklaruojamuose plotuose buvo nustatyta nenušienavimo atvejų ir kt. Taigi, šios papildomos kontrolės priemonės padės užtikrinti, kad parama pasiektų tikruosius ūkininkus. Ne viena priemonė stabdyti išmokų mokėjimą „sofos“ ūkininkams buvo pasitelkta ir anksčiau. Praėjusiais metais NMA identifikavo pareiškėjų rizikos grupes, kurioms buvo skiriamas didesnis dėmesys atrenkant ūkius patikroms: pareiškėjai, kurių gyvenamoji vieta mieste; pareiškėjai, kurių deklaruoti laukai yra skirtinguose nesiribojančiuose rajonuose; pareiškėjai, deklaravę perimtus laukus iš kitų pareiškėjų, o pastariesiems ankstesniais metais buvo taikomos ilgalaikės sankcijos; pareiškėjai, kurie deklaravo valstybinę žemę savarankiškai prisijungdami prie paraiškų priėmimo sistemos (deklaravę valstybinę žemę „iš namų“). Tos pačios rizikos grupės išlieka ir šiais metais, į jas bus atsižvelgiama prasidėjus aktyviam patikrų sezonui – deklaruotų plotų patikros turėtų prasidėti birželio mėnesį.“
Parengė „ŪP“ korespondentė Monika KAZLAUSKAITĖ NMA nuotrauka