TAUTOS, GYVENANČIOS PANEVĖŽYJE

Panevėžio kraštotyros muziejuje lapkričio mėnesį surengta kasmetinė, tradicine tapusi, konferencija „Iš Panevėžio praeities“. Atsižvelgiant į tai, kad Panevėžys 2014 metais paskelbtas Lietuvos kultūros sostine, šiųmetinė konferencija buvo skirta mieste gyvenančioms tautoms. Rengėjai ypatingai džiaugiasi, kad pranešimus daryti neatsisako  kitų miestų lektoriai, jau tapę nuolatiniais Panevėžio konferencijų dalyviais.

Kaunietė, mokslų daktarė M. Rupeikienė skaitė pranešimą tema „Tautinių mažumų sakralinis paveldas“. Ji yra viena pagrindinių Lietuvos (tame tarpe ir Panevėžio) sakralinių pastatų tyrinėtojų. Pranešimas buvo gausiai papildytas vaizdine medžiaga. Šeimininkas, muziejaus diektorius A. Astramskas tyrinėjo „Lietuviškos viešosios erdvės kūrimąsį Panevėžyje“. Viešoji sfera suprantama kaip komunikacinis interaktyvumas, išeinantis už privataus tarpasmeninio keitimosi informacija ribų. Tam ypač didelę įtaką turėjo asmenybės, gyvenančios mieste.

Vilnietė, profesorė R. Aleknaitė-Bieliauskienė padarė pranešimą „Žydų gyvenimo Panevėžyje eskizai“.Autorė išsikėlė uždavinius: akcentuoti kelis bendrosios žydų istorijos aspektus, atsispindinčius ir Panevėžio žydų bendruomenės gyvenime, iš autentiškų atsiminimų atkurti miesto žydų gyvenimo fragmentus, pateikti kelių personalijų gyvenimo Panevėžyje biografinius momentus. Lietuvos istorijos instituto darbuotoja I. Zemblienė analizavo etniškai mišrias šeimas Panevėžyje pranešime „Lietuvos totorių atvejis“. Pristatytos istorinės aplinkybės, nulėmusios etniškai mišrių totorių šeimų susikūrimą, mišrios santuokos įtaka asimiliacijos procesams, nagrinėtas bendruomenės vaidmuo prieš asimiliaciją tuokiantis.

Panevėžietė lektorė E. Čižienė papasakojo apie vokiečio Mykolo Rosako (1851-1934), verslininko ir politiko, gyvenusio Panevėžyje, indėlį miestui. Pasvalio muziejaus darbuotojas G. Balčiūnaitis padarė pranešimą tema „Gegabrastos kaimas. Rusiškoji dvasia Pasvalio krašte“. Tai kraštotyrinė medžiaga, surinkta ten gyvenančios stačiatikės mokytojos Elenos Rutkauskaitės. Panevėžio kraštotyros muziejus konferencijos proga išspausdino solidų leidinį pavadinimu „Iš Panevėžio praeities: tautos mieste“, kuriame publikuojami visi konferencijos pranešimai, iliustruoti nespalvotomis nuotraukomis.