Ūkininko tikslas – derlius, augalo – išgyvenimas

Užsitęsusi sausra būsimam augalų derliui gali turėti itin nepalankios įtakos. Ūkininkai javus ir kitas kultūras augina siekdami kuo didesnio derliaus. O štai augalo tikslas, pasak mokslininkų, – ne didelis derlius, o savo rūšies išsaugojimas. Sausi ir karšti orai verčia augalą „permąstyti savo gyvenimą“ ir pasirinkti kelią, leidžiantį užauginti bent minimalų sėklų kiekį. Apie didelį derlių tokiais atvejais neverta nė svajoti.

Pastebėjo greitesnį vystymąsi Akstinu apie tai pakalbėti tapo Kretingalės kooperatinės žemės ūkio bendrovės (Klaipėdos r.) pirmininko Gerardo Liorenšaičio pastebėjimas, kad javai ūkyje anksčiau išplaukėjo, jau baigia žydėti, todėl ir derlių nuimti greičiausiai teks anksčiau, nei įprasta. „Jei neskaičiuosime to karto, kai palijo beveik 5 milimetrus, lietaus nematėme nuo gegužės 3 d. Tačiau ir aną kartą viskas išgaravo, nes buvo beveik 30 laipsnių šilumos. Laukuose arčiau jūros, kur smėlio dirvos, padėtis labai bloga. Augalai nustojo augti ir tuoj pradės geltonuoti. Manėme, kad viskas vėluos, bet yra atvirkščiai. Nuo tokio saulės kiekio visos grūdinės kultūros – žieminiai kviečiai, kvietrugiai, rugiai – jau išplaukėję ir baigia nužydėti. Javapjūtė tikriausiai bus ankstyva, javai neužaugins didelių pilnų varpų, derlius bus mažas. Nieko čia nepadės ir tręšimas“, – padėtį bendrovės laukuose apibūdino G. Liorenšaitis. Keisčiausia, kad vasarinių javų sėja šį pavasarį vėlavo, o derlių gali tekti nuimti anksčiau. „Tokio ekstremalaus pavasario kaip šiemet neteko matyti. Būdavo, sėti pradedame balandžio pirmoje pusėje, 10–12 dienomis, o šiemet – 20-ą. Nusikėlė sėjos laikotarpis, bet sutrumpėjo ir vegetacija. Labai greitai viskas vystosi“, – stebėjosi bendrovės vadovas.

Lietus neišgelbės Su Kretingalės bendrovės pirmininku kalbėjome praėjusią savaitę, po to pokalbio kai kuriuose Žemaitijos rajonuose šiek tiek nulijo, tačiau specialistai sako, kad toks menkas lietus augalų vystymuisi įtakos beveik neturės. „Pirmadienį palynojo, tačiau dirvožemio iš esmės nesudrėkino. Galima teigti, kad sausra tęsiasi visą gegužę ir pirmąją birželio pusę. Kai nėra drėgmės, augalo šaknys nedirba, negali paimti maisto medžiagų“, – „Ūkininko patarėjui“ sakė Lietuvos žemės ūkio konsultavimo tarnybos (LŽŪKT) Kretingos biuro augalininkystės konsultantė Asta Dalangauskienė. Jos teigimu, ūkininkų pastebėjimai, kad augalai tokiu oru greičiau vystosi, yra teisingi. „Dėl sausrų augalas greičiau vystosi, jo vystymosi laikotarpis trumpėja. Taip augalas saugo save – kad išliktų pats ir subrandintų bent kiek sėklų. Nesvarbu, koks tas derlius bus, svarbu, kad liks bent kažkas. Tiesą sakant, prognozuoti, koks iš tiesų bus derlius, gana sudėtinga, tai priklausys ir nuo kitų veiksnių. Pavyzdžiui, neseniai mūsų krašte pašalo, tai pakenkė bulvėms, daržams. Nežinia, kokių kritulių sulauksime derliaus nuėmimo metu. Gali būti, kad ir to, kas užaugs, nuimti neleis“, – mano augalininkystės konsultantė.

Augalai turi savo tikslą Ūkininkui svarbiausia iš augalo gauti kuo didesnį derlių, tačiau pats augalas tokio tikslo neturi, jam neaktualu, kad grūdai būtų stambūs ir jų būtų labai gausiai. Čia mes tam tikra prasme pereiname į filosofinį samprotavimų lygį, ta kryptimi plėtoti pokalbį „Ūkininko patarėjui“ padėjo Žemdirbystės instituto Augalų mitybos ir agroekologijos skyriaus vedėjas dr. Sigitas Lazauskas. „Sausi, o ypač karšti orai neabejotinai turi įtakos augalo vystymosi spartai. Dar tai priklauso nuo dirvožemio: jei jis lengvas, smėlėtas, drėgmės atsargos ten itin menkos. Jei temperatūra labai aukšta, o tokių laikotarpių šiemet buvo, augalas bręsta sparčiau. Tačiau derliaus šešias tonas vis vien gausime. Pavyzdžiui, kai apie nuostolį kalbame Dotnuvoje, tai vietoj planuojamų 8 t gali būti prikultos 7 t. Nekalbama apie tai, kad visai nieko neprikulsime ir derliaus nebus“, – sakė mokslininkas. Vis dėlto įdomu, kaip augalas „supranta“, kada jam augti ir duoti didelį derlių, o kada stengtis išsaugoti tik savo rūšį? Kokios paslapties čia esama? „Nesu genetikas ir nenorėčiau toje srityje nusikalbėti. Vis dėlto savo filosofiją tuo klausimu turiu. Matyt, augalas turi kažkokias schemas, kurios tam tikrose situacijose reaguoja per jo žinių bazę. Augalui juk reikia ne derliaus, jam, kaip ir kiekvienai kitai gyvybei, reikia padauginti savo rūšį. Nepalankiais metais kai kurie gyvūnai dalį jauniklių išpjauna, o augalas sumažina grūdų skaičių, užtat jie lieka gyvybingi. Kai sąlygos augti palankios, augalas streso nepatiria ir jis niekur neskuba. Tai labai sudėtingi procesai, juos paaiškinti paprastais žodžiais nėra lengva“, – sakė dr. S. Lazauskas. Augalo ir ūkininko tikslai skirtingi, o šiuo atveju, esant nepalankiems orams, sąlygas diktuoja būtent augalas. Tačiau tokia situacija turi ir savo gerąją pusę – sėklai grūdų užsiauginsime, o geras derlius ateis jei ne kitais, tai dar kitais metais.

Juozas SKRIPKAUSKAS ŪP korespondentas