Ashburn +3,2 °C Dangus giedras
Penktadienis, 29 Kov 2024
Ashburn +3,2 °C Dangus giedras
Penktadienis, 29 Kov 2024

Vandens telkinys – nauda žmogui ir gamtai

2020/09/17


Ir ši vasara tapo išbandymu mūsų vandens telkiniams. Vienur jie nusekę metrą ir daugiau, kitur jau matyti dugnas. Neturintieji vandens telkinio skuba jį išsikasti. Juk didesnis ar mažesnis tvenkinys puošia sklypą, tampa traukos centru ne tik žmonėms, bet ir gyvūnijai. Koks turi būti vandens telkinys, savo įžvalgomis dalijosi Lietuvos gamtos fondo darbuotojas Nerijus Zableckis.

Gali būti ir mažas

„Įprasta, jog vandens telkinys turi būti skaidrus, tinkamas ir maudytis, ir meškerioti. Tačiau toks telkinys, anot gamtosaugininkų, bus be gyvybės, nes be įprastinių varlių ir bestuburių rūšių ar keleto tvenkinio augalų nieko vertinga daugiau ir neturėsite“, – sakė pašnekovas. Pasak jo, daugelis gyvenančių kaime ar turinčių sodą dejuoja, jog kasti kūdrą atsieina labai brangiai. Pavyzdžiui, iškasti vieną arą kainuoja nuo kelių šimtų eurų. Ekskavatoriaus, nelygu koks jis, darbo valandos kaina apie 100 eurų. N. Zableckis sako, jog kūdra nebūtinai turi būti didelė, biologinei įvairovei kur kas tinkamesnės mažos ir negilios kūdros. Tinkamai prižiūrint, neįleidžiant žuvų, kūdroje apsigyvens įvairiausi gyvūnai, o pati kūdros priežiūra savininkui nekainuos. Dar vis daromos klaidos, kai nepatyrę vandens telkinių kasėjai įrengia pernelyg gilius ir stačiais šlaitais telkinius. Lietus ir polaidžio vanduo išplauna šlaitus, juos vėliau tenka tvarkyti, be to, iškyla pavojus, kad į tokį tvenkinį gali įkristi žmogus ar gyvulys. Taip nutiko ir Vilniaus rajone įsikūrusiam Arvydui Kasperui. Neturėdamas daug vietos vyras iškasė gilų, stačiais krantais tvenkinį, kuris įmetus siurblį daržui ir šiltnamiui laistyti labai greitai ištuštėjo. Statūs šlaitai pradėjo slinkti, išaiškėjo, kad prie tokio tvenkinio neįmanoma suformuoti patogios prieigos. Pasak vyro, neliks nieko kito, kaip, pasitaikius progai, tokį vandens telkinį užversti žemėmis. „Akivaizdu, kad toje vietoje yra vandens gysla, tad gal verta būtų įleisti kelis rentinius“, – svarstė pašnekovas. Jis vylėsi, kad šulinyje būtų daugiau vandens nei tvenkinyje.

Prižiūrėkite, kaip vykdomas kasimas. Jokiu būdu nepilkite žemių į kaupą šalia tvenkinio. Mineralizuojantis iškastoms durpėms, dumblui, į kūdrą sutekės maisto medžiagos. Geriausia iškastą gruntą būtų išvežti arba paskleisti kiek toliau nuo kūdros ir išlyginti. Stebėkite, ar ekskavatorininkas daro taip, kaip pageidavote. Paprašykite, kad formuotų seklų šlaitą. Ne visi ekskavatoriai turi galimybę taip kasti. Kai kuriais mažais ekskavatoriais galima kasti tik duobę. Prieš samdydami susitarkite, kad mokėsite už valandas, taip sutaupysite lėšų.

Renkame vietą

„Nuo to, kur kasite, priklausys, kaip kasite, kaip dažnai ir kokiomis priemonėmis reikės prižiūrėti kūdrą. Dažniausiai vieta kūdrai parenkama lomose ar didesnėse reljefo įdubose, buvusių kūdrų vietose, tačiau tokia kūdra greičiau apžels augalais. Į tokias vietas vanduo suteka iš aplinkinių vietovių, atnešdamas trąšų ar maisto medžiagų, tinkamų kūdros augalams. Laikui bėgant kūdros ir tvenkiniai apželia, ima kauptis dumblas, kurį vėliau reikia išsemti. Gera vieta kūdrai įrengti – pieva ir plotai toliau nuo arimų ir ūkinių pastatų. Tokioje vietoje trąšų į vandenį pateks gerokai mažiau, jis ne taip greitai užžels“, – aiškino N. Zableckis. Prieš pradedant kasti jis patarė paprašyti ekskavatorininko kaušu padaryti bandomuosius kasimus, kad galima būtų nustatyti, kaip giliai slūgso molingasis sluoksnis. „Tada formuokite telkinio dugno profilį. Laikykitės šio patarimo kasdami telkinį žemumose ir aukštumose. Pažeidus nelaidųjį sluoksnį – molį, priemolį – nesilaikys nei kritulių, nei šaltinių vanduo“, – perspėjo pašnekovas. Anot jo, manantys, kad giliau yra geriau, ir šiuo atveju gali likti it musę kandę. Iškastoje dauboje, pažeidus molingą sluoksnį, galima bus nebent riedučiais važinėtis.

Įprasta, kad į vandens telkinius prileidžiama žuvų. Nors vietinės žuvų rūšys karosai, lynai yra natūrali gamtos dalis, tačiau tai darantys turėtų suprasti, kad tuomet telkinį reiks papildomai prižiūrėti. Žuvys sumaišo dumblą, taip sumažindamos šviesos patekimą, kuri reikalinga augalams. Žuvų ekskrementai patenka tiesiai į vandenį, tokiu būdu jis papildomas maisto medžiagomis, kurios skatina eutrofikaciją (tvenkinio apaugimą augalais). Kūdroje esant žuvų, sumažėja vandens augalų ir mažesnių vandens gyvūnų, kuriais minta žuvys, dėl to vanduo pasidaro neskaidrus, kūdra dumblėja, tad po kurio laiko reikės reguliariai išvalyti susikaupusį dumblą.

Neretai kūdros priežiūrai pasitelkiamos nevietinės žuvų rūšys – karpiai, amūrai. Šios žuvys suėda augalus, tad palieka vandens telkinį be deguonies gamybos aparato. Esant per daug tokių žuvų, uždumblėjimas neišvengiamas.

Forma ir gylis

N. Zableckis pataria skirti dėmesio kūdros formai. „Nekaskite keturkampio telkinio. Kuo labiau krantas bus vingiuotas, tuo labiau vanduo galės cirkuliuoti ir maišytis papildydamas deguonimi giluminius sluoksnius. Taip mažiau kaupsis dumblas ir vanduo bus skaidresnis. Įrenkite kuo seklesnį krantą – iki 25 cm gylio. Tokiose sekliose zonose įsikurs vandens augalai, kurie papildys vandenį deguonimi, sukurs tinkamas buveines įvairiems vandens gyvūnams – žaliosioms ir rudosioms varlėms, rupūžėms, tritonams, laumžirgiams, vabalams – ir augalams. Nustebsite, kiek įvairių gyvūnų gali apsigyventi kūdroje. Be to, iš tokio telkinio galėsite imti vandenį, vesti pagirdyti gyvulį. Jame be pavojaus galės pliuškentis vaikai“, – sakė pašnekovas. Jis patarė kūdrą papuošti negyva mediena – senais kelmais, stuobriais, kuriuos reikia palikti ant pakrantės. Tai bus naudinga įvairiems vabzdžiams, varlėms. Jei yra galimybė, verta įrengti ne vieną, o keletą telkinių, nes varliagyviai mėgsta migruoti iš vieno vandens telkinio į kitą. Savo sklype net tris kūdras turinti Gražina Basienė labiausiai džiaugiasi varlių koncertais. Moterį stebina tai, kad visose trijose kūdrose varlės koncertus rengia skirtingu metu. Kol viena kūdra koncertuoja, kitos tyli. Kai pirmoji nutyla – savo partijas pradeda antrosios kūdros choras, vėliau trečiosios.

Stebėkite, kad kūdros neapželtų, nedumblėtų. Geriausia valyti tvenkinius, kai jie labiausiai nusekę, t. y. antroje vasaros pusėje. Iškirskite nendres, krūmus, medžius, išpjaukite kitus augalus. Gamtinę pusiausvyrą mažiau pažeisite, jeigu vienu metu bus valoma ne daugiau kaip pusė vandens telkinio. Stengiantis išlaikyti neužžėlusį tvenkinį, būtina prisiminti, kad negalima naudoti herbicidų – jie labai pakenks vandens ekosistemai. Laiku išrovus pradedančius augti meldus, karklus, vėliau reikės mažiau pastangų šalinant suvešėjusią augmeniją. Kūdras galima nuganyti galvijais. Ištrypdami krantą jie neleis užaugti krūmams, o tai laukinei gamtai turės tik labai nežymios neigiamos įtakos.

Maždaug kas 10 metų kūdrų dumblą teks iškasti. Seklios kūdros, kurios vasarą išdžiūva, išlieka ilgiau, nes išdžiūvančiame dumble organinės medžiagos greičiau susiskaido.

Nemenka investicija

Riešėje gyvenanti Rima Tanienė nusprendė įsirengti plėvele išklotą nedidelį baseinėlį. „Norintiesiems namų kiemą pagyvinti dangų atspindinčia vandens akimi patarčiau jau statant namą numatyti, kurioje vietoje bus dirbtinis vandens telkinys. Mes to nepadarėme, todėl kiekvieną kartą norėdami papildyti ar pakeisti vandenį turime prijungti ir tempti per veją žarną“, – sakė moteris. Jei baseinėlis didesnis nei 15 kv. m ir gilesnis nei 1 kv. m, specialistai pataria rinktis storesnę nei vieno milimetro hidroizoliacinę plėvelę. Ji gali būti polivinilchloridinė arba pagaminta iš sintetinio kaučiuko. Kai pločio nepakanka, polivinilchloridinė plėvelė sudūrimo vietose suklijuojama, o kaučiukinė sulydoma. Klostėmis lankstyti plėvelės kraštų nepatartina, nes juos sunku paslėpti, o kyšančios raukšlės gadina tvenkinio kraštų vaizdą. „Sumaniusiems įsirengti tvenkinį reikės pirkti ne tik hidroizoliacinės plėvelės, bet ir smėlio, didelių akmenų bei smulkių plautų akmenėlių. Prieš klojant plėvelę lygiame (be šaknų ir akmenų) tvenkinio dugne išpilamas 10 cm storio smėlio sluoksnis. Beje, kuo nuolaidesni tvenkinio krantai, tuo patogiau bus dirbti ir tuo gražiau atrodys vandens telkinys. Ant smėlio sluoksnio klojamas geotekstilės audinys, kuris ne tik apsaugo plėvelę nuo pažeidimų, bet ir prailgina jos tarnavimo laiką. Patartina tokiu audiniu dengti ir viršutinę plėvelės dalį, nes ant jos dedami akmenys. Geotekstilė apsaugo hidroizoliacinę plėvelę nuo skersinių ir išilginių apkrovų bei galimų mechaninių pažeidimų“, – patirtimi dalijosi Rima. Taupyti, pasak jos, reikia protingai. Baseino dugnui ji parinko didelius ir gražius akmenis. Rieduliai turi būti išdėlioti patogiai. Dažniausiai dekoratyviniai baseinai neskirti maudytis, tačiau išleidus vandenį reikia į juos įlipti, nes tenka valyti akmenis, tvarkyti vandens augalus bei vandens priežiūrai skirtą įrangą ar apšvietimą.

Jeigu turite sodą su keleto arų sklypo, jame taip pat galima įrengti mažytę kūdrą iki kelių metrų skersmens. Pasirinkite kūdros centrą. Nukaskite velėną, bet neišmeskite jos, panaudosite kranto linijai formuoti. Nukaskite nuosekliai link kūdros centro truputį žemės, bet ne daugiau kaip iki 30 cm gylio. Dugną išklokite polietilenu, jį pritvirtinkite palei krantą prispausdami velėna. Palaukite, kol prilis, arba prileiskite vandens. Vanduo iš čiaupo šiuo atveju nelabai tiks. Tokia kūdra kainuos tik maloniai sode praleistą darbo laiką. Vis daugiau puoselėjančių namų aplinką susigundo arti namų turėti didesnį ar mažesnį vandens telkinį. Gyvenantiems toli nuo ežerų, upių ar neturintiems šaltiniuotų sklypų lieka viena išeitis – įsirengti dirbtinius vandens telkinius.

Dalintis

2024/03/29

Valstybės abejingumo girnos traiško pieno ūkius

Pernai Lietuvos pieno ūkis atsidūrė ant prarajos krašto ir bet kurią akimirką gali į ją nugarmėti, nes pieno supirkimo kainos kaip mažėjo, taip ir toliau mažėja. Tokia lemtis gali ištikti ir visą Lietuvos žemės ūkį, jei valstybė jo n...
2024/03/29

Prokurorai išyrė Kretingos rajono politikų teiktus čekius

Šiandien Klaipėdos apygardos prokuratūros Viešojo intereso gynimo skyriaus prokurorai kreipėsi į teismą su dviem civiliniais ieškiniais dėl bendrai daugiau nei 22 tūkst. eurų, kaip nepagrįstai išmokėtų buvusiems Kreting...
2024/03/29

Pajamų deklaravimas: į ką atkreipti dėmesį pernai pardavus NT?

Valstybinė mokesčių inspekcija (VMI) primena, kad pernai nekilnojamąjį turtą (NT) pardavę gyventojai iki gegužės 2 d. turi įsivertinti, ar dėl šių sandorių jiems neatsirado pareiga pateikti pajamų mokesčio deklaraciją bei sumokėti gyventojų...
2024/03/29

Specialisto akimis: gero skonio midų pagaminti sunkiau nei vyną

Daugelis lietuviškų pasakų baigiasi žodžiais: „Alų midų gėriau, per barzdą varvėjo...“ Deja, priešingai nei anksčiau, midus dabar nėra toks populiarus kaip alus. Galbūt dėl to, kad trūksta žinių ar galimybės paragauti tik...
2024/03/29

Mokslininkai sutelkė dėmesį į gyvūnų elgesį

Rūpestingi šeimininkai netrunka pastebėti pasikeitusį augintinio elgesį. Veterinarijos specialistai ir mokslininkai perspėja, kad nereikėtų to praleisti pro akis, o atlikti naujausi moksliniai tyrimai tik patvirtina, kad socialinis š...
2024/03/29

Nuo balandžio 2 d. VVG kviečiamos kreiptis dėl paramos sumaniesiems kaimams

Nuo balandžio 2 d. iki gegužės 31 d. šalies vietos veiklos grupės (VVG) galės teikti Nacionalinei mokėjimo agentūrai (NMA) sumaniųjų kaimų strategijas pagal Lietuvos žemės ūkio ir kaimo plėtros 2023–2027 metų strateginio plano (SP) in...
2024/03/29

Devyni politikai VRK pateikė būtiną rinkėjų parašų skaičių, trims nepavyko

Devyni politikai Vyriausiajai rinkimų komisijai (VRK) pristatė privalomą rinkėjų parašų skaičių, norint dalyvauti prezidento rinkimuose.
2024/03/28

Įdomūs faktai apie augalų veislių selekcijos procesą

Augalų selekcija – mokslas, reikalaujantis kūrybiškumo, žinių, ir, žinoma, laiko. Lietuvos agrarinių ir miškų mokslų centro (LAMMC) mokslininkams uždavėme keletą klausimų apie augalų selekcijos procesą.
2024/03/28

Pasiūlė įsigyti saulės modulius – gautus pinigus pralošė

Kauno apylinkės teismo Kauno rūmuose bus pradėta nagrinėti baudžiamoji byla, kurioje marijampolietis kaltinamas dėl apgaule įgyto didelės vertės svetimo turto.