Vertė kitus, ėmė virsti pats

Generalinė miškų urėdija politinių ir ekonominių audrų blaškoma į visas puses nuo pat jos įsteigimo 1996 m. Gal suklydo tuometis miškų ūkio ministras prof. Albertas Vasiliauskas, inicijavęs Generalinės miškų urėdijos įsteigimą, kad jau nuo pirmųjų veiklos metų imta abejoti jos reikalingumu. Tos abejonės pradėjo plisti net pačioje miškininkų bendruomenėje. Per kelerius metus jos ėmė reikštis ir aukščiausiuose valdžios sluoksniuose, Seime bei Prezidentūroje. Pagaliau Seimo Biudžeto ir finansų komiteto narys socialdemokratas Andrius Palionis parengė ir Seimo sekretoriate jau įregistravo Miškų įstatymo Nr. 1-671 2, 5, 18 straipsnių pakeitimo projektą, kuriuo siūloma panaikinti Generalinę miškų urėdiją, jos kompetencijas perduodant Miškų tarnybai ir Miškų departamentui.

Socialdemokratai nevieningi
Po to, kai Seimas atmetė Prezidentės Dalios Grybauskaitės veto dėl Miškų įstatyme nurodyto stabilaus urėdijų skaičiaus, Seimo Biudžeto ir finansų komiteto nario Andriaus Palionio parengtas ir įregistruotas naujas Miškų įstatymo kai kurių straipsnių pakeitimo įstatymo projektas miškininkams buvo lyg perkūnas iš giedro dangaus.
Beje, vetuoti Miškų įstatymo pakeitimo projektą, kuriuo nurodomas nekintantis 42 urėdijų skaičius, Prezidentę paprašė premjeras Algirdas Butkevičius.
Tačiau dėl valstybinių miškų valdymo pertvarkos didžiausia socialdemokratų frakcija pasirodė esanti nevieninga.
Ir iš tikrųjų daug kas nesupranta, kodėl vienas Seimo narys socialdemokratas (Algimantas Salamakinas) nuosekliai gina dabartinę valstybinių miškų valdymo struktūrą, o kitas socialdemokratas – A. Palionis siūlo ją suardyti panaikinant Generalinę miškų urėdiją.

Skubėsi – tik žmones prajuokinsi
Lietuvos miškininkų sąjungos (LMS) prezidentas prof. Edmundas Bartkevičius mano, kad Generalinės miškų urėdijos panaikinimo klausimą reikėtų spręsti kompleksiškai, neskubant. Dabar Valstybės įmonių įstatymas neleidžia, kad vienoje įmonėje būtų kitų įmonių. Galima būtų galvoti apie specialųjį valstybės miškų valdymą, tada galėtų likti Generalinė miškų urėdija, kuriai urėdijos deleguotų dalį savo lėšų. „Visiškai panaikinti Generalinę miškų urėdiją, matyt, nebūtų labai atsakingas sprendimas. Taip pat būtų neatsakinga Generalinės miškų urėdijos funkcijas perduoti Valstybinei miškų tarnybai ir Miškų departamentui. Miškų departamentas formuoja miškų politiką, o Miškų tarnybos funkcija – kontroliuoti, kaip vykdoma miškų politika. Dėl Generalinės miškų urėdijos funkcijų paskirstymo kitoms institucijoms reikėtų galvoti iš naujo“, – komentavo „ŪP“ situaciją LMS vadovas.
Prof. E. Bartkevičiaus manymu, valstybinių miškų valdymo pertvarkos klausimais reikia diskutuoti, o ne spręsti žaibo greitumu.

Urėdų taryba dėkoja Seimui ir stebisi nauju pasiūlymu
„Politikų sumanymų lyg ir nederėtų kritikuoti. Bet po Prezidentės veto atmetimo dėl stabilaus 42 urėdijų skaičiaus mes esame dėkingi Seimui. Tačiau parengtas naujas Miškų įstatymo pakeitimo įstatymo projektas, pagal kurį siūloma panaikinti Generalinę miškų urėdiją, mums, urėdams, buvo labai netikėtas. Bet aš manau, kad projektas šį pavasarį nebus nagrinėjamas Seime. Projekto svarstymas, matyt, nusikels į rudenį, o iki to laiko gali praeiti noras panaikinti Generalinę miškų urėdiją“, – lyg guosdamas pats save „ŪP“ sakė Urėdų tarybos pirmininkas, Raseinių miškų urėdijos vadovas Antanas Kilčauskas.
Urėdas sako, kad dabar Generalinė miškų urėdija, būdama biudžetinė įstaiga, ne įmonė, koordinuoja 42 valstybinių įmonių – urėdijų ūkinę veiklą. Urėdų tarybos pirmininkas mano, kad galima valstybinių miškų valdymo pertvarka pakeitus Generalinės miškų urėdijos statusą. Jeigu ji taptų įmone, tuomet negalėtų valdyti kitų įmonių – urėdijų. Tuomet, pagal urėdą A. Kilčauską, turėtų keistis urėdijų statusas. Urėdų tarybos pirmininkui būtų priimtinas Lenkijos miškų valdymo modelis, kur visos urėdijos turi savo sąskaitas ir savarankiškai ūkininkauja, o jų veiklą koordinuoja ne įmonė, bet įstaiga – direktoratas.

Generalinis urėdas Rimantas Prūsaitis.

Miškininkų bendruomenės paskatintas
Skubiai parengti naują Miškų įstatymo pakeitimo įstatymo projektą, kuriuo siūloma panaikinti Generalinę miškų urėdiją, Seimo Biudžeto ir finansų komiteto narį Andrių Palionį paskatino miškininkų minia, gegužės 14 d. suvažiavusi iš visos Lietuvos prie Seimo rūmų, kur buvo sprendžiamas urėdijų likimas. Tada Seimo narių miškininkai reikalavo atmesti Prezidentės veto, neleisti mažinti urėdijų skaičiaus. Ir apskritai neardyti susiklosčiusios ir pasiteisinusios dabartinės valstybinių miškų valdymo sistemos.
Be jokios abejonės, tą miškininkų ir politikų aistrų laužą gerokai pakurstė ir naujojo generalinio miškų urėdo Rimanto Prūsaičio vizijos dėl valstybinių miškų valdymo pertvarkos. Vieną savo pamąstymų variantą, pasak Lietuvos miškininkų sąjungos vadovo prof. E. Bartkevičiaus, nesuderinęs su miškininkais, generalinis urėdas įteikė premjerui A. Butkevičiui.
Tose vizijose aiškiai pasakyta, kad būtina mažinti urėdijų skaičių, nes kai kurios, dabar sakoma, kad jau 15 urėdijų, dirba nuostolingai. Tačiau miškininkai, susirinkę prie Seimo rūmų, atmetė generalinio urėdo valstybinių miškų valdymo pertvarkos modelį ir vieningai reikalavo R. Prūsaičio atsistatydinimo ir Generalinės miškų urėdijos panaikinimo.

Naujas projektas nevaro miškininkų į palaukę
Įsigilinęs į dabartinę valstybinių miškų valdymo struktūrą Seimo narys A. Palionis pastebėjo, kad kai kurios miškų valdymo institucijos dubliuoja viena kitą. „Kompetencijos dubliavimas visuomenėje įneša teisinio neaiškumo, neapibrėžtumo. Nėra racionali tokia valstybės institucijų sistema, kai vienos institucijos kompetencija paskirstoma steigiant kelias, savo esme identiškas institucijas. Taip sukuriamas dvigubas administracinis aparatas“, – sako Seimo narys A. Palionis.
Parlamentaro manymu, vienai sričiai valdyti, kai miškų atkūrimą, apsaugą bei naudojimą reguliuoja Valstybinė miškų tarnyba, Miškų departamentas bei urėdijos, kurias koordinuoja Generalinė miškų urėdija, tokia gausa institucijų yra aiškiai perteklinė. „Nėra būtinas Generalinės miškų urėdijos kaip miškų urėdijas koordinuojančios institucijos egzistavimas, nes ši kompetencija gali būti priskirta ir kitoms minėtoms institucijoms. Miškų tarnyba ir Miškų departamentas galėtų vykdyti šiuo metu Generalinei miškų urėdijai priskirtas funkcijas. Įstatymo projektu siūloma, jog Valstybinė miškų tarnyba galėtų reguliuoti šiuo metu Generalinės miškų urėdijos reguliuojamas sritis: urėdijų veiklos koordinavimą; atstovauti miškų urėdijų savininko teisėms, nustatyti miškų urėdijoms privalomąsias miško atkūrimo, apsaugos ir tvarkymo darbų normas, organizuoti bendrą valstybinę priešgaisrinės ir sanitarinės miško apsaugos sistemą. O Miškų departamentas galėtų organizuoti ir koordinuoti miškų atkūrimo, apsaugos, tvarkymo ir miškų išteklių naudojimo pažangių technologijų įgyvendinimą“, – tokios mintys išdėstytos Seimo nario A. Palionio Miškų įstatymo pakeitimo įstatymo projektą lydinčiame aiškinamajame rašte.
Kadangi Miškų įstatymo pakeitimo įstatymo projekte nesiūloma mažinti urėdijų skaičiaus, neabejotina, kad parlamentaro A. Palionio siūlymui panaikinti Generalinę miškų urėdiją pritars miškininkų bendruomenė, išskyrus patį generalinį urėdą ir jo štabo pareigūnus.

Polikarpas RAGOŽIS
„ŪP“ korespondentas

UP Peržiūrėti visą numerį galite ČIA.