Neprioritetinės kainos už prioritetinę galvijų produkciją

Mūsų šalyje laikoma apie 120 tūkst. veislinių ir mišrūnų mėsinės krypties galvijų. Šiandienos rinkos sąlygomis bene tvirčiausiai laikosi tie jų augintojai, kurie, pasinaudodami investicine ES parama ar vien savomis lėšomis, sugebėjo nusitiesti takelį „nuo lauko iki stalo“, t.y. galvijus skerdžia vietoje arba perka skerdimo paslaugą skerdykloje, o mėsą išpjausto, pakuoja ir išvežioja pirkėjams patys. Mat kokybiška jautiena paklausi tarp didesnes pajamas gaunančių šalies gyventojų.

Tačiau didžioji dalis mėsinių galvijų augintojų yra visiškai priklausomi nuo supirkėjų norų ir galimybių mokėti vienokią ar kitokią kainą. Prieš porą metų supirkimo kainų stabilumas mėsinių galvijų augintojams leido patikėti, kad valstybėje prioritetine paskelbta jų vystoma žemės ūkio šaka ir toliau galės tvirtėti bei plėstis. Bet pastaruoju metu vidaus rinkoje staiga kritusi supirkimo kaina augintojams sukėlė rimtą nerimą bei virtinę klausimų. 
Lietuvos mėsinių galvijų augintojų ir gerintojų asociacijos direktorių Darių DZEKČIORIŲ korespondentė Rasa PRASCEVIČIENĖ paprašė pakomentuoti esamą situaciją bei atsakyti, dėl kokių priežasčių mažėja mėsinių galvijų supirkimo kainos vidaus rinkoje ir kokių pokyčių galima tikėtis artimoje ateityje.

Darius DZEKČIORIUS– Mėsinių galvijų supirkimo kainų sumažėjimas vidaus rinkoje išties stebina, nes pasaulio rinkų kainų kreivės jokių kritimo pokyčių nerodo – Europos statistikos agentūros „Eurostat“ duomenimis, dabartinė kaina nesiskiria nuo 2013 m. liepos mėnesio kainų – apie 3,7 EUR/kg skerdenos. Pokyčiai svyruoja nebent labai nedaug – iki 1 proc. į vieną ar kitą pusę.
Mūsų augintojus supirkėjai dažniausiai sugundo galviją parduoti pagal gyvąjį svorį iškart atsiskaitydami vietoje. Dar neseniai mūsiškiams buvo mokama 6-6,5 Lt/kg gyvojo svorio, dabar siūloma 3,5-6 Lt/kg. Taigi atsirado keistos kainų „žirklės“. Nors tos pačios įmonės anksčiau atsiskaitydamos pagal skerdeną (jos išeiga siekia apie 55 proc. gyvojo svorio), mokėjo 11,4 Lt/kg, o už itin aukštos kokybės galvijieną – iki 12 Lt/kg. Bet tuo metu augintojai turėjo alternatyvą – galėjo gyvus galvijus išvežti į Turkiją. Deja, mūsiškė Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba (VMVT) šią mūsų verslo nišą uždarė dėl lietuviškai griežtų gyvūnų gerovės sveikatingumo ir kitų reikalavimų, nors mūsų kaimynai latviai ir estai per Lietuvos teritoriją galvijus į Turkiją transportuoti galėjo be apribojimų.
Jautienos supirkimo kaina pradėjo mažėti tuomet, kai užsidarė Rusijos rinka. Bet aukštos kokybės mėsinių galvijų mėsa į Rusiją nebuvo eksportuojama. Į jos rinką patekdavo O ir P kategorijų jautiena, t.y. pieno ūkių produkcija. Mūsiškė išvežama į Italiją ir kitas Vakarų rinkas. Bet prisidengiant Rusijos embargu kainos buvo numuštos. Pernai kelis mėnesius Rusijos rinka irgi buvo uždaryta ir kainos taip pat smuko. O kai po trijų mėnesių kaimyninės šalies rinka atsivėrė, mėsinių galvijų supirkimo kainos į ankstesnį lygį kažkodėl nesugrįžo.
Iš perdirbėjų pusės girdime priekaištų, esą lietuviškų mėsinių galvijų mėsos aukštas pH. Bet mes jau ne pirmi metai su partneriais šveicarais įgyvendiname bendrą projektą „Baltijos lankų galvijiena“ ir reikliai Šveicarijos rinkai mūsų produkcija tinka. Šveicarams Biržuose įsikūrusioje įmonėje UAB „Agaras“ kiekvieną mėnesį paskerdžiama po 40 mėsinių galvijų. Šveicarai iš projekto padengia ir kainos skirtumą mūsų augintojams. Bet šios turtingos šalies rinkoje pageidaujamos tik brangiosios skerdenų dalys. Todėl dabar partneriai intensyviai ieško palankiausių rinkų užsienyje likusioms skerdenų dalims.
Prie vietinių perdirbėjų „prisirišti“ nenorime, nes gyventume visiškoje nežinioje. Todėl nuolat aktyviai ieškome rinkų visur, kur įmanoma. Iš principo esu prieš gyvų gyvulių išvežimą iš Lietuvos, bet geriau taip, negu nieko. Susidaro įspūdis, kad mūsų perdirbėjai nesugeba susirasti rimtų prekybos nišų, negalvoja apie ateitį ir nesupranta, kad atitinkamai neuždirbdami aukščiausios kokybės galvijų žmonės augins vis mažiau. Ar siekiama, kad ir ateityje Lietuvos prekės ženklas būtų žemiausios skerdenų O ir P kategorijos?
Šiuo metu deramės su pirkėjais iš Italijos, Egipto, taip pat Slovakijos įmone, kuri lietuvišką galvijieną parduotų į Graikiją. Praėjusį rudenį gyvų galvijų siuntą išgabenome į Libaną, bet dabar šis eksportas sustojęs, nes turime sulaukti naujo VMVT leidimo, nors latviai ir estai išveža galvijus ir su laikinaisiais leidimais. Jiems galima, mums ne!? Be kita ko stebina ir mūsų Seimo priimtos Gyvūnų gerovės įstatymo pataisos, pagal kurias uždrausta Lietuvoje galvijus skersti ritualiniu musulmonišku „halal“ būdu, nors net pati Europos Komisija pasisako prieš diskriminaciją religiniu pagrindu. Žodžiu, Lietuvoje stengiamasi uždrausti viską, kas tik įmanoma, visai negalvojant apie ekonomines tokių draudimų pasekmes.
Potencialo auginti iki 200 tūkst. galvijų mes turime. Tačiau klausimas, ką su jais išaugintais daryti? Tad jei valstybė mūsų šaką išties laiko prioritetine, turėtų savais svertais paraginti aktyviau dirbti mūsų ambasadų komercijos atašė. Jų atsakymas, kad užsienio šalyse lietuviška galvijiena nepageidaujama, asociacijos netenkina, nes kyla klausimas, ką jie padarė, kad būtų pageidaujama.

Jolantos KAŽEMĖKAITYTĖS nuotrauka

kaimo_laikrastis Peržiūrėti visą numerį galite ČIA.