Ruoškime sodą žiemai

Sodo augalai atidavė visą derlių, jo gausa ir kokybė priklausė nuo to, kiek darbo bei dėmesio skyrėme praėjusiais metais. Šiandien pats metas pasirūpinti vaismedžiais ir vaiskrūmiais – paruošti juos žiemai. Juk saugus augalų poilsis užtikrina jų sveikatingumą, gyvybingumą ir gausesnį kitų metų derlių. Prastai paruoštus augalus gali pažeisti ne tik pelėnai ar ant kamienų žiemojantys kenkėjai, bet ir šaltis ar saulės kaitra, o kur dar kiškiai ir įkyrios stirnos, bandančios prasibrauti į sodus.

Donatas KLIMAVIČIUS

Sodą žiemai ruošiame nuėmę derlių. Vieni augalai paskutines uogas ar vaisius sunokina liepos pabaigoje ar rugpjūtį, kiti derlių mums atiduoda rugsėjo ar spalio pabaigoje. Prieš ruošiant sodo augalus žiemai, reikia atkreipti dėmesį į jų būklę: įvertinti ne tik kiekvieną augalą, bet ir jo atskiras dalis, kiek jos bus naudingos kitą sezoną, ar labai jautrios žiemą.

Vaismedžiai. Pirmasis darbas, kurį būtina skubiai atlikti, – sutvarkyti sodą. Augalai šį mėnesį numetė paskutinius lapus, todėl kruopščiai juos sugrėbkime ir sukompostuokime. Nuo slyvų, kriaušių ir obelų nuskinkime mumijas, kuriose gali žiemoti kenkėjai ir ligų sukėlėjai, – jas reikėtų sunaikinti.

Kai augalai švarūs, išpurenkime pomedžius, išravėkime senus žolynus, juk čia žiemoja daugelis kenkėjų, o ir graužikai mėgsta įsirengti namus žiemai. Tada galima planuoti ir kitus darbus. Augalus tręškime rudeniui skirtomis kompleksinėmis kalio ir fosforo trąšomis – jas berkime vainiko projekcijoje ir įterpkime į dirvą.

Po to reikia augalus gausiai palieti, juk vasarą ir rudenį buvo sausringa, todėl augalai žiemai nepasirūpino vandens atsargomis. Vienam medeliui skirkite apie 10 l vandens. Jaunus augalus būtina pritvirtinti prie atramų, taip jie bus apsaugoti nuo stiprių žiemos vėjų ir sniego, kurie gali medelius išlaužyti. Kenkėjų, žiemojančių ant vaismedžių ūglių, šakų, kamienų ar pomedžiuose, galima suskaičiuoti virš 20 rūšių, o kur dar ligų pradai, saugiai įsitaisę ant šakelių ar žievės atplaišose. Todėl šias atplaišas nuvalykite, o liekanas sunaikinkite. Šiam darbui, kai medeliai jauni, puikiai tiks šiurkščios darbinės pirštinės, o kai medeliai vyresnio amžiaus, panaudokite grandiklius. Rudenį nupurškę vaismedžius, sumažinsite ligų ir kenkėjų kiekį vegetacijos metu, tad kol orai visai neatvėso, reikia juos nupurkšti 5–7 proc. karbamido trąšomis (10 l vandens ištirpinkite 500–700 g trąšų). Vienam vaismedžiui nupurkšti skirkite apie 5 l tirpalo, jei medis didelis – daugiau. Purškiant karbamido tirpalu galima gerai nuplauti ir kamienus, ir šakeles, o jo dalis gerai padengs ir pomedžius.

Po šios procedūros laikas baltinti kamienus, kartais ir stambesnes šakas. Vaismedžių kamienus geriausia baltinti vėlyvą rudenį, kol nepasnigę ir nešąla. Baltinant rudenį sunaikinama nemažai žiemoti besiruošiančių kenkėjų ir grybelių sporų. Be to, balta spalva antroje žiemos pusėje ir ankstyvą pavasarį medžius apsaugo nuo saulės. Jos įšildytuose kamienuose sužadinami gyvybiniai audinių procesai, dėl to sumažėja atsparumas šalčiui. Dėl staiga nukritusios temperatūros tokie audiniai dažnai plyšta. Po metų kitų stipriau pažeistose kamieno dalyse atsiranda atvirų žaizdų. Po sausų metų lengvame dirvožemyje augančių medžių kamienų žaizdų dėl kintančios temperatūros gali būti daugiau. Pavojus didesnis, jeigu kamiene yra neužgijusių žaizdų, pavyzdžiui, buvo nupjauta šaka.

Visą straipsnį skaitykite žurnale “Rasos” Nr. 22