Pernai užarę, šiemet padidinę bulvių plotus išlošė

„Auksinis ruduo žemdirbius lepinte lepina, ypač daržovių ir bulvių augintojus. Gied­ra ir sausos dirvos spartina derliaus nuėmimą, nežemėtas daržoves rūšiuoti paprasčiau ir tikėtina, kad sandėliavimo nuostolių bus mažai, – vardija šio rudens privalumus ŽŪK „Piktupėnų javas“ (Pagėgių sen.) direktorius Algirdas Steponavičius. – Po kelerių nuostolingų metų šie mums ypač geri. Pernai dėl Rusijos embargo bulves laukuose užarėme.“

Kainos kaip ant mielių neauga Žemės ūkio verslo ypatumai ir panašūs, ir kiekviename ūkyje skirtingi. Piktupėnų ūkio priesmėliai, vietomis pereinantys į vėjo pustomus smėlius žemdirbių gausiais derliais nelepina. Be to, nuolat rūgštėjantys dirvožemiai reikalauja nemažų investicijų kalkinimo darbams. Neatsitiktinai ūkyje pasirenkami tik prastesnėse dirvose neblogai derantys augalai. O kad kooperatyvo kasmetės pajamos būtų tolygios, javai sėjomainose derinami su bulvėmis, morkomis ir burokėliais. „Iš deklaruotų 940 ha bulvėms skirta 200 ha, morkoms – 15 ha, burokėliams – 6 ha. Jų plotus apriboja turimi sandėliai, tačiau iki embargo laikų pajamos už bulves ir daržoves likdavo pelnui, o už grūdus padengdavo ūkines išlaidas, – kalba A. Steponavičius. – Pernai, šiemet ir dar neaišku, kas bus ateityje, ranka pasiekiamoje Kaliningrado srityje rinka užsidarė. Tad daržovių realizacija buvo sužlugdyta ir apie 200 t bulvių pavasarį teko išbarstyti laukuose ir aparti.“ Pasak pašnekovo, nors auginant bulves patirta nuostolių, bet jų plotus šiemet padidino iki 200 ha ir išlošė. Sausra didelės įtakos bulvių derliui neturėjo, nes gelbėjo laistymo įranga. Kokybė nukentėjo dėl spragšių, grambuolių lervų ir pelių veiklos. Morkos kietesnėje dirvoje užaugo šakotos, bet burokėlių derlius kokybinius reikalavimus atitinka. „Tikrasis derlius paaiškės, kai viskas bus sutalpinta į sandėlius, bet bulvių 35 t/ha – garantuotas. Morkų derlius sieks apie 60–80 t/ha, burokėlių – iki 30 t/ha. Derliai nerekordiniai, bet, esant daržovių stygiui kaimyninėse valstybėse, produkcijos poreikis bus, – įsitikinęs kooperatyvo vadovas. – Kita kalba apie supirkimo kainas. Kol kas iš sandėlių didmeninė bulvių kaina – 0,13–0,15, morkų – 0,30, burokėlių – 0,20 euro ct/kg. Italai, rumunai, suomiai ir kitų kaimyninių šalių bulvių bei daržovių supirkėjai produkcijos ieško seniai, bet mokėti brangiau neskuba.“ Augintojai jau patyrę, kad geriausiu atveju jiems tenka 40 proc. galutinės realizacinės kainos. Pajamas kooperatyvui papildo ir išmokos už išskirtinės kokybės bulves. Realizuoti dabar ar laukti Naujųjų metų, ar pavasario, paaiškės, kai derlius bus sutalpintas sandėliuose. Šiuo metu stengiamasi realizuoti nestandartinę produkciją, kurią noriai perka vietiniai gyventojai. Pajutę aukštyn šuoliuojančias maisto produktų kainas, daugelis vėl pradeda auginti kiaules, galvijus, laikyti paukščius. Pigesne produkcija stengiamasi aprūpinti mokyklas, ligonines, vaikų darželius. Ar didės bulvių plotai kitąmet? A. Steponavičius tuo abejoja, nes gerai žino „bangų principą“: rinkoje nesant kurios nors daržovės, kitąmet ją puola visi auginti.

Kasdienė rizika „Ne tik dirvos prastos, bet ir klimato sąlygos mūsų vietovėje išskirtinės: jeigu aplinkinius kaimus laisto lietus, pas mus sausa, šalnos ir vėjai čia gerokai stipresni ir besniegių žiemų daugiau. Dažnai pakalbame, kad gal tokią įtaką pastaraisiais metais klimato sąlygoms turi 50 veikiančių vėjo jėgainių? Jeigu taip, tai kas bus, kai jų čia pastatys dar 160“, – laukia atsakymo „Piktupėnų javo“ vadovas A. Steponavičius. Deja, to fakto nei patvirtinti, nei paneigti niekas negali, tad belieka smėlingas dirvas saugoti nuo vėjų ir apsėti sideraciniais augalais, kurie pasitarnauja ir kaip žalioji trąša. Didelė bėda, kad smėlingose ir rūgščiose dirvose dera ne visi javai, tad laukai po 10 metų pertraukos vėl kalkinami, nes vietomis pH duomenys svyruoja 4–4,5. „Žieminiai kviečiai tokių dirvų nepakenčia, kiek mažiau reaguoja vasariniai kviečiai ir kvietrugiai, tad jie visada derlingesni už žieminius. Tačiau per pastaruosius penkerius metus kasmet iššaldavo iki 50–60 proc. javų ir rapsų pasėlių. Pernykštę žiemą jų neliko visai ir iš viso ūkis patyrė per 1,5 mln. Lt nuostolių, – pasakoja A. Steponavičius. – Be paskolų neišsivertėme, prašėme bankų ir firmų atidėti mokėjimus, nes, be nuolatinių ūkinių išlaidų, kooperatyvas išlaiko 45 darbuotojus. Daug jaunimo, neišvykusio uždarbiauti kitur, dirba čia, nes Pagėgių savivaldybėje darbo nėra.“ Kelerius metus kritęs į duobę „Piktupėnų javas“ šiemet pradeda atsigauti. Javų derliai neblogi: žieminių kviečių – 5,2 t/ha, kvietrugių – 7 t/ha, vasarinių kviečių – 6 t/ha, žirnių – 4 t/ha. Rapsų nebeaugins visai. Grūdų kokybė labai gera, kviečiai atitinka ekstra klasės reikalavimus, nes laiku pritaikytos kai kurios technologinės naujovės. Be to, grūdai sausi ir džiovinti jų beveik nereikėjo, tad savikaina mažėja. „Pasisekė realizuojant grūdus pagal išankstinę sutartį po 180 Eur/t. Vėliau kainos krito, tačiau išankstinių sutarčių sudarymą apriboja pasėlių išlikimo rizika. Kita vertus, dirbdamas žemės ūkyje rizikuoji kasdien“, – įsitikinęs A. Steponavičius.

Vanda BARONYTĖ „ŪP“ korespondentė

Autorės nuotraukos

Peržiūrėti visą numerį galite ČIA.