Ūkininkai kelius padeda tvarkyti dėl galimų nuolaidų iš savivaldybės?

Pasiūlė pirkti ne tik žvyrą, bet ir žvyravimo paslaugą

Štai 2023 metais Kėdainių rajono savivaldybė pirko žvyro už 229 tūkst. eurų, šiemet – už 230 tūkst. eurų. Tačiau savivaldybė perka tik žvyrą, o jis dar turi būti paimamas, išvežiojamas, išbarstomas, žvyrkeliai nugreideriuojami. Tą daro krašto ūkininkai. Nemokamai. Ir, be abejo – tai yra didelis darbas, tad kodėl gi jiems to nepriminus valdžiai, kai pastaroji nori priimti kokį nepalankų jiems sprendimą?

Politikas teiravosi, ar buvo galvojama ir apie kitokį variantą – ne tik žvyrą, bet ir žvyravimo paslaugą pirkti.

Dėkojo, kad ūkininkai aukoja savo laiką ir techniką

Meras Valentinas Tamulis dėl tokios tvarkos jokios problemos neįžvelgė.

„Žvyravimo programa tenkina pačius ūkininkus, manau, ir seniūnus.

Galima padėkoti ūkininkams, kad draugiškai viskas sutariama ir ūkininkams nuoširdus dėkui, kad jie savo techniką ir laiką aukodami tai daro.

„Pasidomėjau plačiau – nei viena savivaldybė daugiau neperka tik žvyro, o perka žvyravimo programą. Nes ir žvyrkelius turi tvarkyti, ir tai turi daryti su visomis garantijomis. Nesvarbu kas – ar ūkininkas, ar rangovas – turi pagal sutartį atlikti darbus ir turi turėti draudimą nuo nelaimingų atsitikimų ir. t. t. Galų gale veždamas žvyrą turi turėti kelionės važtaraščius, o ne kaip dabar. O antra, seniūnai neturi būti prašinėtojai ir neturi maldauti ūkininkų jiems padėti, o tiesiog normaliai turėtų pirkti paslaugą iš ūkininko arba rangovo ir už paslaugą susimokėti“, – sakė (rajono savivaldybės narys) Paulius Aukštikalnis.

Mūsų tikslas buvo toks, kad skyrus tas lėšas, seniūnijos įsigytų žvyrą, o paslaugos teikimas, žvyro atvežimas, profiliavimas, greideriavimas būtų su ūkininkų pagalba“, – sakė jis.

Vienoje koalicijoje su meru dirbanti ūkininkė Erlenda Turskienė taip pat sakė, kad ūkininkams žvyrą barstyti už dyką yra visiškai normalu ir gerai.

Tiesa, paaiškėjo, kad už šį darbą ūkininkai dar ir vieni kitiems sumoka. Tai, atrodo, ne tik kad ne nemokamai tie ūkininkai dirba, bet vieni kitiems dar ir susimokėti turi.

„Esame labai patenkinti programa, kadangi padaroma daug daugiau darbų, nei kažkas pirktų rangovą, tada būtų daug mažiau kilometrų padaroma.

Ūkininkai yra įsigiję savo greiderius, vieni kitiems sumokame už paslaugą, jei reikia, manau, programa gera“, – sakė ji.

Ir toliau renkasi krauti darbus ant ūkininkų pečių

Taigi, jei jau viskas su ta žvyro programa gerai, kodėl gi iš krašto politikoje dirbančių ūkininkų, vos įsiplieskus ginčui, taip dažnai girdime apie tą žvyravimo programą? Apie tai kalba pasisuka kone kaskart, kai svarstomi kokie nors ne itin ūkininkams palankūs klausimai – tarkime, koks mokesčio kėlimas. Argumentas „mes juk dalyvaujame žvyravimo programoje“ neretai tampa lemiamu.

Tiesa, žvyravimas, kaip argumentas likti skoloje ūkininkams, naudojamas tik kilus kokiam nesutarimui. Tačiau, atrodo, kad šiaip jau ūkininkai džiaugiasi, jog Kėdainiuose kelių žvyravimo programa yra kitokia nei kitose savivaldybėse ir, pasirodo, jokios nuoskaudos dėl to nejaučia.

Paaiškėjo, kad už šį darbą ūkininkai dar ir vieni kitiems sumoka. Tai, atrodo, ne tik kad ne nemokamai tie ūkininkai dirba, bet vieni kitiems dar ir susimokėti turi. Aut. past.

Kai kitos savivaldybės perka žvyravimo paslaugą, į kurią įeina ir žvyro pirkimas, ir jo naudojimo keliams tvarkyti darbai, Kėdainiai perka tik žvyrą.

Tada prašo, kad vietos ūkininkai nemokamai tą žvyrą paimtų ir savo technika barstytų, profiliuotų, greideriuotų.

Tad nenuostabu, kad tokį darbą darydami ūkininkai iš tiesų tuo gali pamojuoti valdininkams bet kada, kai tik šie užsimano priimti jiems nepalankų sprendimą – juk jie praktiškai savanoriškai įsipareigoja dirbti nemokamai.

Eglė KUKTIENĖ / RINKOS AIKŠTĖ

Viršelyje asociatyvi 123rf nuotr.