Sovietinė legenda iš Kūlsodžio kaimo

Nupjautose ražienose vienur kitur jau matyti vagas verčiančių traktorių – dirba šiuolaikiška, vakarietiška, gražių spalvų, dažniausiai plūgus su daug korpusų traukianti technika. O juk ne taip seniai, prieš vieną kitą dešimtmetį, kaime dar buvo galima išvysti ir neišvaizdžių, pilkų vikšrinių sovietinių laikų traktorių, ramiai sukančių ratus aplink lauką ir žalius plotus verčiančių juodais.

Neseniai Kretingos r. vykusiose artojų varžybose kaip antikvarinė retenybė ir buvo demonstruojamas legendinis sovietinis traktorius T-74. Iš Kūlsodžio per Grabšyčius iki Stropelių jį atvairavęs Algis papasakojo šio traktoriaus istoriją.

„Tėvas visą laiką dirbdavo traktoriumi, o kolūkiams iširus darbo neteko, todėl ir nusipirko šį traktorių. Dabar jis atiteko man. Aš nesu ūkininkas, tačiau šį traktorių vairuoju, pats prižiūriu, juo dirbu. Tačiau tik nedidelius laukelius bulvėms savo reikmėms pasisodinti, padedu kaimynams – ariu, kultivuoju“, – sakė ponas Algis.

Pasak traktoriaus šeimininko, jo mašina gali išvystyti ir 17 km/val. greitį, nors dirvą aria įjungęs lėtesnę pavarą. Jei leistų važiuoti asfaltu, iš savo kaimo iki Kretingos jis nuvyktų per pusantros valandos. Tiesa, informacijoje apie šiuos traktorius nurodoma, kad maksimalus jų greitis yra 12 km/val.

Dalyvauti arimo varžybose su T-74 Algis nesirengė, tačiau daugeliui žiūrovų norėjosi pamatyti ne tik stovintį, bet ir dirvą ariantį traktorių, juo labiau kad jis buvo prisikabinęs keturių korpusų plūgą. Nors besidomintiems smalsuoliams Algis sakė, kad traktorius dirba be priekaištų, mėginant paleisti jo variklį teko nemenkai pavargti. Paprasčiausia virvute užvedamas traktorius gerą valandą ožiavosi, ir jo šeimininkas nemenkai nusiplūkė, kol ši mašina galų gale pajudėjo iš vietos. Nuvažiavęs į galulaukę jis apsuko penketą ratų, sparčiai versdamas vagas. Ir nors arimo kokybė gerokai skyrėsi nuo tikrųjų varžybų dalyvių, turėti tokį traktorių gyvenant kaime ir turint nedaug žemės, matyt, apsimoka.

Apžiūrint traktoriaus kabiną matyti lyg ir paprastas jo valdymas, vis dėlto nežinant subtilybių važiuoti juo gali ir nepavykti. Dvi vairalazdės skirtos posūkiams į kairę ir dešinę, tačiau norint pasisukti reikia nuspausti ir vieną iš stabdžių pedalų. Pavaros taip pat įjungiamos naudojantis dviem svirtimis – viena skirta pavarų grupėms (darbinė, darbinė paaukštinta ir neutrali), kita pavaroms įjungti (trys pavaros į priekį, atbulinės eigos ir neutrali). Prietaisų skydelyje – keturi ciferblatai, tris iš jų pavyko identifikuoti: tai ampermetras, variklio slėgio ir temperatūros matuokliai. Ketvirtojo ciferblato buvo likusi vien rodyklė, ji greičiausiai rodė kuro likutį bake.

Iš informacinių šaltinių žinome, kad šie traktoriai 1962–1983 metais buvo gaminami Charkovo traktorių gamykloje (Ukraina), iš viso pagaminta 880 tūkst. vienetų. Traktoriaus svoris – beveik 6 t, variklis dyzelininis, 4 cilindrų, 72 arklio jėgų galios, užvedamas starteriu. Tiesa, Algio starteris greičiausiai buvo sugedęs arba ankstyvojoje gamyboje jo galėjo nebūti, todėl traktoriaus šeimininkui teko jį užvedinėti virve. Kaip privalumas nurodoma tai, kad kabina buvo šildoma, o ant priekinio dešiniojo stiklo (ties vairuotoju) buvo rankinis stiklo valytuvas.

Bake telpa 218 litrų kuro, per valandą kiekviena arklio jėga sunaudoja 195 g degalų. Nesunkiai apskaičiuojame, kad prie nedidelės apkrovos per valandą jis sudegina kiek per 14 litrų kuro. Traukdamas krovinį – neabejotinai daugiau.

Lietuviškuose skelbimų portaluose dar pasitaiko pasiūlymų pirkti tokį traktorių. Neseniai vienas buvo parduodamas Mažeikių r. – pardavėjas už 1980 m. gamybos T-74 prašė 2 tūkst. Eur, tai maždaug dvigubai daugiau, nei gautų metalo supirktuvėje. Dažniausiai pirkti siūlomos traktoriaus detalės. Pavyzdžiui, už važiuoklės spyruoklę dažnas norėtų gauti 60 Eur, o už eksploatacijos instrukciją – 30 Eur.

Beieškant informacijos apie šį traktorių, internete teko aptikti žaidimą, leidžiantį išbandyti virtualų šios technikos simuliatorių ir „pasivažinėti“ po laukus pusės amžiaus senumo traktoriumi T-74.