Kėdainietis nuo Babėnų šilo kalvos užfiksavo Šiaurės pašvaistę

Pirmą kartą

Gamtos fotografas neslėpė, kad virš Kėdainių tokį reiškinį mato pirmą kartą ir labai džiaugiasi galėjęs jį įamžinti.

„Čia vadinamoji Aurora. Šiaip pirmą kartą pavyko užfiksuoti, plika akimi beveik nematomas reiškinys.

Užfiksavau nuo Babėnų karjero kalvos apie 20 valandą, tuomet buvo geras spalvų pliūpsnis, kuris buvo matomas ir plika akimi apie 2 minutes, vėliau išryškėjo žalios spalvos juostos, kurios judėjo.

Visada galvojau, kad šis reiškinys matomas gerokai šiauriau arba prie jūros, bet kone kieme užfiksuoti pasisekė.

Sunku pas mus surasti vietų, kad būtų kur pasilipti kuo aukščiau ir toliau nuo miesto šviesų. Manau, kad Bakainių piliakalnis tam visai tiktų“, – kalbėjo M. Nefas.

Geomagnetinė audra

Mokslininkų teigimu, toks reiškinys susidaro, kai išsiveržusios įelektrintos saulės plazmos dalelės pasiekia Žemę ir sukelia stiprią geomagnetinę audrą.

Šio reiškinio metu įprastai susiformuoja vadinamoji Šiaurės pašvaistė arba Poliarinė pašvaistė.

Ji buvo matoma Lietuvoje net dvi naktis iš eilės ir pritraukė gausybę fotografijos mėgėjų visoje šalyje.

Kaip Visuotinėje lietuvių enciklopedijoje aiškina klimatologas, geografas prof. dr. Arūnas Bukantis, Šiaurės pašvaistė yra viršutinių atmosferos sluoksnių švytėjimas daugiau kaip 80 kilometrų aukštyje dėl oro molekulių jonizacijos.

Poliarinių pašvaisčių apatinė riba dažniausiai būna 80–150 kilometrų aukštyje.

Esant dideliam saulės aktyvumui rausvos ryškios pašvaistės gali susidaryti 250 kilometrų aukštyje ir aukščiau.

Lankų plotis siekia 20 kilometrų, juostų ir portjerų – iki 80 kilometrų, spinduliai sklinda į viršų kelis šimtus kilometrų.

Poliarinės pašvaistės dažniau matomos didelio saulės aktyvumo metais.

Tada Saulės paviršiuje bei gelmėse sustiprėja fiziniai procesai ir į kosminę erdvę išmetami dideli saulės plazmos srautai.

Dimitrijus KUPRIJANOVAS/ RINKOS AIKŠTĖ

Mindaugo Nefo nuotr.