Ką atskleis visuotinis žemės ūkio surašymas?

Prasidėjo visuotinis žemės ūkio surašymas. Kitaip nei per kitąmet vyksiantį visuotinį gyventojų ir būstų surašymą iš įvairių registrų, surašinėtojai ne tik rausis duomenų talpyk­lose, klausinės ūkininkų internetu, telefonu, bet ir kalbėsis su žemdirbiais tiesiogiai. Kokį Lietuvos žemės ūkio vaizdą, paskelbus nuo rugpjūčio 19-osios iki gruodžio 31 d. truksiančio surašymo rezultatus, pamatys visuomenė: liūdną ar suteikiantį optimizmo?

Kritikavo ir abejojo

2011 m. gyventojams surašyti buvo pasamdyta 6 tūkst. klausėjų ir 2 tūkst. instruktorių. 2021 m. šį darbą  atliks penki statistikos departamento specialistai.

Politikai, įvairios įstaigos (Valstybės duomenų apsaugos inspekcija, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba, Žemės ūkio informacijos ir kaimo verslo centras), net Teisingumo ministerija, Vyriausybės kanceliarijos Teisės grupė, visuomeninės organizacijos užpernai kritikavo Vyriausybės ir Statistikos departamento pasirinktą 2021 m. gyventojų ir būstų visuotinio surašymo metodiką, abejojo, ar oficialiosios statistikos šaltinių užteks tikrajam Lietuvos demografiniam atvaizdui nustatyti.

Lietuvoje esama daugiau nei trijų dešimčių įvairių valstybės registrų ir informacinių sistemų, bet Vyriausybė atrinko tik devyniolika registrų duomenims apie šiuolaikinę šalies visuomenę rinkti.

Tiesiai klausiami ūkininkai atviresni

Dėl supaprastinto, pigesnio surašymo ypač jaudinosi Katalikų bažnyčia. Anot Lietuvos vyskupų konferencijos, joks viešas valstybės registras nekaupia informacijos apie Lietuvos Respublikos gyventojų išpažįstamą religiją ar konfesinę priklausomybę, tad iš registrų gauti tokių duomenų neįmanoma. Daug Lietuvos tikinčiųjų – senyvo amžiaus. Jie nesinaudoja naujosiomis informacinėmis technologijoms. Tai irgi smarkiai apsunkina galimybę iš valstybės informacinių sistemų sužinoti tikrą visuomenės religingumo vaizdą. Hierarchai pabrėžė, kad daugelio Europos Sąjungos šalių gyventojai surašomi namuose.

Seimo nariai įrodinėjo, kad elektroninis surašymas visų Lietuvos demografinių pokyčių per pastarąjį dešimtmetį neatskleis. Tiesiai klausiami žmonės daugiau pasakytų apie savo gyvenimą, buitį, pragyvenimo šaltinius, artimuosius.

Surašinės ir senuoju būdu

Dėl to ūkininkus Statistikos departamentas apklaus ir senuoju geruoju būdu – anot departamento pareigūnų, „face to face“ (lietuviškai būtų „akis į akį“). Statistikos departamento pasamdytus klausinėtojus su garsiaisiais tamsiai žaliais portfeliais arba pilkšvais krepšiais šviesiai žaliais šonais labiausiai domins, kokie surašomų ūkininkų žemės ūkio naudmenų plotai, jie nuosavi ar nuomojami. Taip pat kaip – šiuolaikiškai, pažangiai, naudodami energiją iš atsinaujinančių šaltinių, ar savo tėvų, senelių būdais – ūkininkauja kalbinami žemdirbiai, kiek padėjėjų, darbininkų jie samdo, ūkinių gyvūnų laiko, kokius žemės ūkio augalus sėja, sodina, kiek produkcijos tiesiogiai parduoda, ar turi lėšų (paskolų) kapitalui įsigyti. Ir panašiai. Manoma, kad tiek duomenų užteks visapusiškai išnagrinėti dabartinį žemės ūkį.

Nenudailintas skerspjūvis

„Jeigu surašinėtojai dirbs kruopščiai, manau, pamatysime tikrą, nenudailintą žemės ūkio skerspjūvį. Surašinėjimas jau oficialiai patvirtins tai, apie ką pastaruosius dešimt metų (nuo paskutiniojo žemės ūkio surašymo 2010 m.) nuolat kalbėjo patys žemdirbiai, svarstė Seimo Kaimo reikalų komiteto nariai – ūkių mažėja, bet jie stambėja, perka naujausią, šiuolaikinę žemės ūkio techniką, kitaip sakant, stengiasi neatsilikti nuo mokslo ir technikos pažangos. Daug ūkininkų pagaliau įsisąmonino, kad negalima nuolat prašyti ir laukti vien europinės ar nacionalinės paramos. Žemės ūkis taip pat verslas, tik specifinis, nes labai priklauso nuo gamtos. Žemdirbiai jau negali reikalauti ypatingo dėmesio sau. Jie ne vieninteliai Lietuvos maitintojai, kaip prieš šimtą metų. Lietuvoje gausybė „maximų“, kurios gali pasiūlyti brangių ir pigių, ekologiškų ir abejotinos kokybės produktų iš viso pasaulio“, – „Ūkininko patarėjui“ kalbėjo Seimo Kaimo reikalų komiteto narys Alfredas Stasys Nausėda.

Nesulaukta agrarinio lūžio

Kaip teigia A. S. Nausėda, mūsų ūkiai dabar stiprūs, gali daug žemės ūkio produkcijos pagaminti.

„Deja, ir per pastaruosius dešimt metų nesulaukėme didžiojo agrarinio lūžio: visuotinės žemės ūkio kooperacijos. Žemdirbiai patys natūraliai nesusikooperavo. Ištaisyti tokį ryškų Lietuvos žemės ūkio trūkumą administracinėmis priemonėmis neįmanoma. Rinka nereguliuojama, atvira. Traukinys nuvažiavo. Paskelbus surašymo rezultatus, išvysime nelabai guodžiantį žemės ūkio paveikslą: ūkiai didėja, pieno rinką valdo penkios didžiosios produkcijos perdirbimo įmonės, gamintojai negali pasipriešinti joms, nes yra nekooperuoti. Penkiems stambiesiems monopolininkams gerokai lengviau susitarti, negu 130 tūkst. išsibarsčiusių ūkininkų“, – tvirtino A. S. Nausėda.

Galbūt padės susigaudyti

Ukmergės r. ūkininko Algirdo Valaišos nuomone, iki šiol nežinome tikslios žemės ūkio gradacijos (laipsniavimo) pagal ūkių dydį. Galbūt surašymas padės geriau susigaudyti.

„Dabar žemdirbiai skirstomi taip: smulkūs, vidutiniai, stambūs. O iš tiesų kas yra kas? Vieni tvirtina, kad mažas yra 5 ha ūkis, kiti prieštarauja – ne, 50 ha. Todėl, kad aiškios skirstymo sistemos nėra. Ir be surašymo aišku – kaimas sensta, o kartu su juo – ir žemdirbiai. Miestiečiai pavydi ūkininkams, kad šie neva labai daug uždirba, bet kraustytis į kaimus iš savo šiltų jaukių miestietiškų lizdelių ir pakeisti į pensiją išėjusių persidirbusių ūkininkų nenori. Žemdirbių vaikai įleido šaknis miestuose arba išdūmė į užsienį. Kurių galų jaunimui kurtis kaimuose, vargais negalais vergiškomis sąlygomis išsinuomoti kiek nors žemės ir dažnai nesėkmingai maldauti iš valdžios europinių lėšų ūkiams modernizuoti, jeigu miestietiški verslai sukuria didesnę pridėtinę vertę ir žada gausesnį pelną“, – kalbėdamasis su „Ūkininko patarėju“, apgailestavo A. Valaiša.

Sūnūs sugrįžo į kaimą

Pats ekologiškai ūkininkaujantis A. Valaiša galėtų patarti kitiems žemdirbiams ir bet kam, kaip susigrąžinti ar privilioti jaunimą į kaimą. Du jo sūnūs netrumpai gyveno ir dirbo užsienyje. Mindaugas – ilgiau nei trejus metus Jungtinėse Valstijose, Audrius – ketverius metus Jungtinėje Karalystėje.

Tėvas įtikino sūnus, kad dirbant kartu lietuviškame šeimos ūkyje galima daug daugiau nuveikti, nei visiems pabirus po pasaulį.

A. Valaiša įsitikinęs, kad dauguma ūkininkų stengsis atsakinėti internetu, nelauks Statistikos departamento skambučio ar surašinėtojų prie savo slenksčio.

Daug kitų rūpesčių

„Beveik visi žemdirbiai, netgi pagyvenę, turi kompiuterius, todėl darbinius, finansinius reikalus tvarkyti, su valstybės įtaigomis bendrauti, pasėlius ir žemės ūkio naudmenas deklaruoti įpratę internetu. Žemės ūkio bendrovės ir įmonės savo statistinius duomenis spalio 10–lapkričio 16 dienomis privalės pateikti statistikams elektronine ryšių sistema. Gal tik maždaug 20–30 proc. dažniausiai vienišų, atokiuose vienkiemiuose gyvenančių kaimo žmonių, vos hektarą ar truputį daugiau žemės turinčių ūkininkų ir šeimos ūkių narių pro sodybų langus žvalgysis atvykstančių surašinėtojų. Bet šiaip jau ūkininkai nelabai daug kalba apie surašymą. Pats darbymetis, reikia imti derlių, parduoti produkciją. Aišku, gavę Statistikos departamento informacinius pranešimus, paraginimus, stengsis kuo greičiau atsakyti internetu arba apsilankys departamento padaliniuose. Visiems rūpi, kokie tie Lietuvos ūkiai ir žemdirbiai“, – tikino A. Valaiša.

Žemės ūkį surašo visa Europos Sąjunga

Albertas GAPŠYS

Lietuvos agrarinės ekonomikos instituto Produktų rinkotyros skyriaus vedėjas

Kol kas tik iš Žemės ūkio ministerijos gavome raštą, raginantį pasidalyti su Statistikos departamentu visais Lietuvos agrarinės ekonomikos instituto  turimais duomenimis apie Lietuvos žemės ūkį.  Su departamentu turėsime bendradarbiauti, nes esame ne tik duomenų siuntėjai, bet ir statistikos naudotojai. Dabar žemės ūkio būklė ne tokia jau ir tragiška. Gal tik gyvulininkystė niekaip neatsigauna. Nedaug norinčių auginti karves, kiaules ir sunkiau dirbti, trumpiau atostogauti negu grūdų augintojai. Bet pieno kokybė gerėja, primilžiai didėja, nors melžiamų karvių kaimenės retėja. Vis dėlto mūsų primilžiai dar atsilieka nuo europinio vidurkio. Pasėlių derlingumas 10–15 proc. mažesnis negu senųjų ES šalių ūkininkų laukuose.

Ir plika akimi matome, kad žemės kaimo demografinė situacija tolydžio prastėja – seni ūkininkai traukiasi, jauni neskuba sėsti į traktoriaus ar kombaino kabiną. Tačiau dauguma mūsų agrarinių rodiklių gerėja. Įdomu bus juos palyginti su Statistikos departamento ataskaitos duomenimis po surašymo. Kažin, ar surašymo rezultatai labai skirsis nuo Statistikos departamento, Žemės ūkio informacijos ir kaimo verslo centro kasmet skelbiamos informacijos?

Šiais metais savo žemės ūkį surašo visos Europos Sąjungos šalys. Gauti duomenys atskleis, kaip šiandien iš tiesų laikosi ES žemės ūkis, kaimai. Pagal tai bus planuojama ES bendroji žemės ūkio politika. Surašymo rezultatai lems, kiek ateityje mūsų ūkininkai gaus tiesioginių išmokų ir ES struktūrinių fondų paramos.

Arnoldas ALEKSANDRAVIČIUS

ŪP korespondentas