Ministerijos ir ūkininkų diskusijoje – bendrojo vardiklio paieškos

Nors Lietuvos kaimo plėtros 2014-2020 metų programa ir pagal ją teikiamos paramos administravimo taisyklių paketas iki šiol nėra patvirtinti, laiko iki pirmojo paraiškų šaukimo jau likę nedaug. Todėl nestebina, kad Žemės ūkio rūmuose vykusio išplėstinio Lietuvos ūkininkų sąjungos (LŪS) prezidiumo posėdyje vyko audringos diskusijos bei buvo reiškiamos pastabos ir pasiūlymai, ką ir kaip Žemės ūkio ministerija turėtų skubiai tobulinti.

Paraiškų rinkimas - „ant nosies“, o taisyklių nėra Ūkininkų atstovus labiausiai domino klausimas, kokie reikalavimai bus keliami planuojantiesiems teikti paraiškas pagal Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos priemones ,,Parama investicijoms į žemės ūkio valdas“ bei ,,Parama jaunųjų ūkininkų įsikūrimui“. Mat paskelbus paraiškų priėmimo tvarkaraštį ūkininkams nerimą sukėlė tai, jog paraiškos bus renkamos per patį pavasario darbymetį, o tam pasiruošti iš anksto neįmanoma, nes paramos administravimo taisyklių iki šiol nėra. Taip pat daugeliui nežinomas ir pačios iki šiol nepatvirtintos Kaimo plėtros programos galutinis variantas. Posėdyje dalyvavę žemės ūkio viceministras Saulius Cironka ir Žemės ūkio ministerijos Kaimo plėtros departamento direktoriaus pavaduotojas Mindaugas Palionis žemdirbius patikino, jog Kaimo plėtros programa, kurią visą finansinį laikotarpį vieną kartą per metus Europos Komisija leis koreguoti, bus patvirtinta visiškai netrukus. O paramos administravimo taisyklės žemės ūkio ministro įsakymu bus patvirtintos iki paraiškų priėmimo „starto“ likus ne mažiau nei vienam mėnesiui. LŪS prezidiumo nariai tikriausiai ne pirmą kartą išgirdo, jog praėjusiu ES finansiniu laikotarpiu mūsų šalies žemės ūkiui ir kaimo plėtrai buvo skirta 2,288 mlrd. Lt, o 2014–2020 metais bus skirta mažiau - 1,977 mlrd. Lt (85 proc. šios sumos bus ES, 15 proc. – valstybės biudžeto lėšos). Žemės ūkio viceministras S. Cironka akcentavo, kad priemonėms, kurios, tikėtina, populiarumo nesulauks, finansavimas ir nenumatytas didelis. Be to, lėšas iš jų ateityje bus galima perkelti į žemdirbius labiau dominančius „krepšelius“. Tačiau kartu viceministras akcentavo, jog ūkininkams, siekiantiems 10 proc. didesnio paramos intensyvumo pagal kitas priemones, tikslinga dalyvauti Europos inovacijų partnerystės programoje, nors jai skirta santykinai labai nedidelė suma - 2,3 mln. Eur.

Atrankos kriterijai pagal šimtabalę sistemą ŽŪM Kaimo plėtros departamento direktoriaus pavaduotojas M. Palionis atkreipė dėmesį, kad daugumai Kaimo plėtros programos priemonių galios bendros nuostatos ir jos ne itin skirsis nuo galiojusiųjų praėjusiu finansiniu laikotarpiu. Parama nebus teikiama, jei nustatomos dirbtinai sukurtos sąlygos jai gauti, suskaidytiems projektams, finansinių sunkumų turintiems ūkiams. Tinkamomis finansuoti išlaidomis bus laikomos išlaidos, patirtos ne anksčiau kaip nuo paraiškos pateikimo NMA datos. Finansuojama bendrųjų išlaidų dalis negalės viršyti 10 proc. kitų tinkamų finansuoti išlaidų sumos. Anot M. Palionio, nauja tai, kad keičiasi projektų atrankos kriterijai. Projektų atrankai vertinti bus taikoma 100 balų sistema. Bus nustatyta minimali projektų atrankos balų suma, kurios nesurinkus projektas nebus finansuojamas, pirmumas suteikiamas paraiškai, surinkusiai didesnį balų skaičių. ŽŪM Kaimo plėtros departamento direktoriaus pavaduotojas ypač pabrėžė tai, kad konkrečiam paraiškų kvietimui skirtos lėšos nebus didinamos. Nes, anot jo, ankstesniu laikotarpiu, ypač finansinio periodo pradžioje, ŽŪM visada rasdavo būdų, kaip krepšelį padidinti tiek, kad būtų patenkinti visų pareiškėjų lūkesčiai. Dėl to ŽŪM sulaukė griežtos EK audito kritikos. „Nuo šiol kiekvienas, rengiantysis projektą, turės įsigilinti ne tik į tinkamumo, bet ir į atrankos kriterijus bei pasiskaičiuoti, ar gali surinkti reikiamą balų sumą“, - įspėjo ŽŪM atstovas. Dar viena naujovė – ūkio produkcijos standartinės vertės nustatymas. Produkcijos standartinė vertė – tai vidutinė produkcijos rūšies vieneto vertė, apskaičiuojama remiantis vidutiniais augalų ar grybų derlingumo, gyvūnų produktyvumo bei jų supirkimo kainų duomenimis. Šie dydžiai jau yra patvirtinti žemės ūkio ministro įsakymu. Produkcijos standartine verte išreiškiamas žemės ūkio valdos ekonominis dydis. Tarkime, 4 tūkst. Eur dydžio standartinę vertę sudarytų 6 ha kviečių arba 0,6 ha daržovių, arba trys melžiamos karvės, arba septynios paršavedės.

Tradicinės augalininkystės ūkiams – aukščiausia reikalavimų kartelė Kalbėdamas apie ūkininkams bene aktualiausią priemonę „Parama investicijoms į žemės ūkio valdas“ M. Palionis sakė, kad bus remiamos tos pačios veiklos, kaip ir praėjusiu laikotarpiu: žemės ūkio produktų gamyba, prekinių žemės ūkio produktų apdorojimas, perdirbimas, biodujų gamyba savos valdos reikmėms, trumpos rotacijos plantacinių želdinių įveisimas. Prioritetiniai šios priemonės sektoriai – mėsinė ir pieninė gyvulininkystė bei kitos gyvulininkystės šakos, taip pat sodininkystė, uogininkystė ir daržininkystė. Paramos gavėjais pagal šią priemonę galės būti ūkiai, kurių ekonominis dydis yra ne mažesnis nei 8 tūkst. Eur. Ūkis turi veikti ne trumpiau nei vienus metus iki paraiškos pateikimo. Išimtis bus taikoma pripažintiems žemės ūkio kooperatyvams, kurių nariai užsiima žemės ūkio veikla. Paramos intensyvumas pagal šią priemonę bus iki 50 proc. gyvulininkystės, įskaitant biodujų gamybą, sodininkystės, uogininkystės, daržininkystės sektoriams, ir iki 40 proc. augalininkystės sektoriuje. LŪS prezidiumo narius ypač domino klausimas, kaip bus skaičiuojami projektų atrankos balai. ŽŪM atstovai sakė, kad jie dar nėra patvirtinti, tačiau planuojama, jog jauniesiems ūkininkams, įsikūrusiems 5 m. laikotarpiu iki paraiškos pateikimo, pareiškėjams, ūkininkaujantiems mažiau palankiose ūkininkauti vietovėse, kolektyvinėms investicijoms ir integruotiems projektams, veiksmams, remiamiems pagal Europos inovacijų partnerystę, ir investicijoms į ekologinį ūkininkavimą (tik gyvulininkystės, sodininkystės, uogininkystės, daržininkystės sektoriams) paramos intensyvumas gali būti padidintas iki 20 proc. punktų. Didžiausias kompleksinės paramos lygis – iki 70 proc. Visu finansiniu laikotarpiu vienas pareiškėjas galės gauti iki 400 tūkst. Eur, investuojantieji į žieminius šiltnamius – iki 10 mln. Eur, o partneriai ir susijusios įmonės – iki 1 mln. Eur. Privalomas mažiausias projektų atrankos balų skaičius – 50 privalomųjų balų. Jų nesurinkus paraiška bus atmetama.

Dalis jaunųjų ūkininkų liks be paramos? LŪS prezidiumo nariai, replikuodami į ŽŪM atstovų pateiktą informaciją apie laukiančias naujoves, klausė, ar numatyta, kas bus daroma sulaukus šūsnies paraiškų, įvertintų vienodu balu. Paaiškėjo, kad kol kas ministerija tokio atvejo nėra numačiusi. Kėdainių r. ūkininkas Aušrys Macijauskas stebėjosi, kuo šalies žemės ūkiui yra tiek nusipelnęs žieminių šiltnamių verslas, kad jam atseikėjamos milžiniškos sumos. Pasvalio r. ūkininkų sąjungos pirmininkas Vilhelminas Janušonis konstatavo, kad į paramą pretenduojantiems augalininkystės ūkiams „peršokti“ reikalavimų kartelę apskritai būsią neįmanoma. Skambėjo ir kitų LŪS prezidiumo narių siūlymai augalininkams ir gyvulininkams skirtos paramos krepšelius atskirti arba gyvulių augintojams leisti su parama įsigyti tik tai, kas konkrečiai susiję su gyvulininkyste. Kupiškio r. ūkininkų atstovas LŪS prezidiume Zigmantas Aleksandravičius negailėjo priekaištų ministerijai dėl per lėtų darbo tempų. Taip pat jis atkreipė dėmesį į tai, kad būtina koreguoti ir mažinti šalies nederlingų žemių žemėlapį, nes, ūkininko žodžiais, Kupiškio r. „nederlingais“ plotais pripažintos tos vietovės, kuriose gyvena įtakingi asmenys. LŪS pirmininkas Jonas Talmantas kėlė klausimą, ar nepristigs skaidrumo skiriant paramą kooperatyvams, nes dalis jų gali būti sukurti fiktyviai, taip pat susijusioms įmonėms, neretai valdomoms vieno asmens. Bet bene daugiausia aistrų LŪS posėdžio metu sulaukė priemonės „Parama jaunųjų ūkininkų įsikūrimui“ svarstymas. Mat žemdirbiams ŽŪM ilgą laiką teigė, jog paramos sieksiantys jauni žmonės turi būti įkūrę ūkį prieš dvejus metus. Dabar aiškėja, kad be galimybės teikti paraišką paramai gauti lieka visi tie, kas pernai jau suskubo deklaruoti pasėlius. Mat pagal netrukus įsigaliojančius teisės aktus jaunojo ūkininko įsikūrimas turėjo prasidėti ne anksčiau kaip prieš 12 mėn. iki paraiškos paramai pateikimo ir paraiškos teikimo momentu negali būti pasibaigęs. „Nesistebėkime, kodėl jaunimo nelieka kaime. Taip elgdamiesi su jaunais žmonėmis jų tikrai nesulaikysime“, - piktinosi posėdyje dalyvavęs Elektrėnų sav. administracijos Žemės ūkio skyriaus vedėjas Antanas Aleksiūnas. Žemės ūkio ministerijos atstovai išklausę žemdirbių pastabų teigė laukiantys raštu išdėstytų LŪS siūlymų, kaip tobulinti naująją Lietuvos kaimo plėtros programą ir žadėjo į šiuos siūlymus, jei jie neprieštarauja EK reglamentams, atsižvelgti.

Autorės nuotraukos

Rasa PRASCEVIČIENĖ „ŪP“ korespondentė

 Peržiūrėti visą numerį galite ČIA.