Airiai nerimauja, kad Nitratų direktyva pakiš koją šalies pienininkams

Nitratų direktyva „Dėl vandenų apsaugos nuo taršos nitratais iš žemės ūkio šaltinių“ nustatoma, kad didžiausias leistinas azoto kiekis iš mėšlo, kurį galima kasmet naudoti, yra 170 kg/ha. Tačiau ES šalims suteikta teisė Europos Komisijos (EK) prašyti išimties leisti nukrypti nuo šios nuostatos ir padidinti didžiausią azoto iš mėšlo, kuris naudojamas konkrečiose vietose ir tam tikromis sąlygomis, kiekį. Savo prašymą jos turi moksliškai pagrįsti, įrodydamos, kad tai nesukels didesnės vandenų taršos. Suprantama, nukrypti leidžiančios nuostatos neatleidžia nei nuo direktyvoje numatytų vandens kokybės tikslų, nei nuo kitų jos priemonių.

Šia galimybe šiuo metu naudojasi Airija ir Danija. Leidimas Danijai baigs galioti jau šių metų liepos 31 d., o Airijai – 2025 m. gruodžio 31 d.

Dalis Danijos pieno pramonės atstovų baiminasi, kad valstybės narės, neturinčios tokios lengvatos, balsuos prieš šios išimties pratęsimą Danijai ir šalis praras turimą konkurencinį pranašumą.

Statistiniais tikslais ES yra suskirstyta į 242 regionus. 2021 m. „Eurostat“ duomenimis, Airijos regionai iš visų 242 regionų pagamino didžiausią pieno vertę.

Devyniose Airijos grafystėse: Karlou, Klero, Korko, Kerio, Kilkenio, Limeriko, Tipererio, Voterfordo ir Veksfordo, – buvo pagaminta pieno už 2,4 mlrd. Eur, tai yra daugiau nei Bretanės regione Prancūzijoje (2 mlrd. Eur.) bei Lombardijos regione Italijoje (1,8 mlrd. Eur).

Airija buvo vienas iš aštuonių regionų, kuriame pieno produkcijos vertė 2021 m. sudarė ne mažiau kaip 40 proc. visos žemės ūkio produkcijos vertės. Pieno pramonė tiekė 43,5 proc. visos regiono žemės ūkio produkcijos vertės. Tik keturiuose kituose regionuose pienininkystė buvo tokia svarbi. Tai – Fryzija Nyderlanduose (47,3 proc.), Azoros regionas Portugalijoje (46 proc.), Franš Kontė Prancūzijoje (45,6 proc.) ir Zalcburgas bei Forarlbergas Austrijoje (po 43,5 proc.).

2022 m. užfiksuota apie 2 096 Airijos ūkių, kur nitratų norma buvo didesnė nei šaliai leistina norma – daugiau nei 220 kg N/ha. Tai riba, kurios ūkininkai nuo šių metų nebegalės peržengti. Ūkininkai svarsto, kaip per 2024-uosius savo ūkiuose reikės sumažinti iš mėšlo išsiskiriančio azoto kiekį. Vieni svarsto, gal teks skersti galvijus ir mažinti bandas arba iš ūkių išvežti daugiau srutų, kita išeitis galėtų būti – papildomai įsigyta žemės.

Kol kas labiausiai šis pokytis paveiks Korko, Tiperario, Kilkenio, Lišo, Monachano ir Veksfordo grafystes, tačiau EK reikalavimu patikrinus daugiau ūkių, gali būti, kad pertvarkyti savo veiklą turės daugiau Airijos pienininkų.

Destatis duomenimis, 2022 m. didžiausia ES pieno gamintoja buvo Vokietija, kur pagaminama apie 31,9 mln. t karvių pieno. Kiti dideli Bendrijos pieno gamintojai buvo Prancūzija (apie 24,1 mln. tonų) ir Nyderlandai (apie 13,9 mln. tonų). Airijoje tais metais pagaminta 9,090 tūkst. t pieno.

ŪP portalo informacija

Asociatyvi 123rf nuotr.