Alpakų ūkis inicijavo unikalų tyrimą

Autizmo spektro sutrikimai diagnozuojami 1 iš 100 vaikų pasaulyje (2021-ųjų metų duomenimis). Tai neurologinis raidos sutrikimas, kuris daro įtaką individo komunikaciniams, mokymosi, elgesio bei socialiniams įgūdžiams.

Ankstyva diagnozė ir profesionali intervencija gali teigiamai paveikti tiek žmogaus emocinę būklę, tiek gyvenimo kokybę. Būklės gerinimui gali būti taikomas farmakologinis, fizioterapinis gydymas, terapinis gydymas, paremtas elgesio, edukaciniais, socialiniais veiksniais, tai pat vis dažniau pasitelkiama alternatyvioji medicina.

Apie vieną iš alternatyviosios medicinos rūšių – gyvūnų terapiją – pradėta kalbėti dar XVII a., bet jos efektyvumas imtas tirti visai neseniai. Iki šiol gyvūnų terapija sėkmingai taikyta gydant psichiatrines ligas, potrauminio streso sutrikimą, aktyvumo ir dėmesio sutrikimą, cerebrinį paralyžių. Atliktų tyrimų apie gyvūnų terapijos poveikį autizmo spektro sutrikimą turintiems žmonėms nėra daug, o ir juose esama nemažai metodinių trūkumų, tačiau pastebimi teigiami pokyčiai tiriamųjų kalboje, komunikacijoje, emociniame elgesyje.

Kamelidų, arba alpakų terapija nėra plačiai paplitusi. Geriausiai žinomos organizacijos, kurios suteikia sertifikatus tokiai veiklai, yra įsikūrusios JAV.

Kol kas nėra mokslinių tyrimų apie alpakų terapinį poveikį, bet tam tikros jų savybės indikuoja, kad buvimas šalia šių gyvūnų gali pagerinti žmogaus emocinę būklę. Alpakos iš prigimties yra labai smalsūs, bendraujantys, empatiški gyvūnai, kurie geba atskirti žmogaus emocijas ir atitinkamai į jas reaguoja. Gyvūnas žmogui kelia susidomėjimą, gali padėti atsitraukti nuo kasdienių rūpesčių, o jo išvaizda kelianti pasitikėjimą – didelės rudos akys, specifinė išraiška, primenanti šypseną, minkšta vilna, kurią norisi paliesti. Alpakos skleidžia raminančius garsus – šalyse, kuriose praktikuojama kamelidų terapija, šių gyvūnų klausymasis yra viena iš populiarių veiklų.

Alpakų ūkio „Čiobrelių rojus“ įkūrėja Gintarė Tarvydavičienė šiemet inicijavo pirmąjį Lietuvoje tyrimą, kuriuo bus siekiama išanalizuoti užsiėmimų su alpakomis įtaką ir patvirtinti naudą autizmo spektro sutrikimus turintiems vaikams.

Tai pirmasis žingsnis siekiant įteisinti šių kamelidų terapiją Lietuvoje ir išplėsti veiklą visoje Europoje. Kartu su Gintare tyrimą vykdo kineziterapeutė, Klaipėdos universiteto (KU) papildomosios ir alternatyviosios sveikatos priežiūros studijų magistrantė Viktorija Jenciutė.

Idėja atlikti tyrimą ūkio savininkei kilo stebint, kaip skirtingus sutrikimus turintys vaikai bendrauja su gyvūnais, atvykę į „Čiobrelių rojų“ bei kalbantis su tėveliais, kurie pastebi teigiamus emocinės raidos pakitimus aplankius alpakas.

Tyrime dalyvauja 15 vaikų (4–13 metų), turinčių autizmo spektro sutrikimus. Jie buvo atrinkti iš 75 pateikusių paraiškas šeimų, vėliau suformuotos 3 grupės. Kiekvienam dalyviui skiriama 10 individualių sesijų ir 3 testavimai, kurių metu bendraujama su gyvūnais, atliekamos įvairios užduotys. Individualus požiūris labai svarbus, nes visi vaikai yra skirtingi, skiriasi jų bendravimo forma, stipriosios savybės, reakcija į aplinkos veiksnius, bendra emocinė būklė.

Atliekami testai prieš pradedant užsiėmimus, praėjus 10 sesijų ir galiausiai – po 2 mėnesių. Vyksta nuolatinis bendravimas su tėveliais, kurie geriausiai pastebi pokyčius.

Birželio pabaigoje jau baigti užsiėmimai su pirmąją vaikų grupe, o rezultatai džiugina ne tik tėvelius, bet ir tyrimo iniciatores. Šeimos pastebi pokyčius vaikų bendravime, pagerėjusią emocinę būklę, pagerėjusią miego kokybę.

Tyrimas vyks iki vasaros pabaigos, visi užsiėmimai dalyviams yra nemokami.

Tiek Gintarė, tiek Viktorija tikisi, kad tyrimo rezultatai bus pakankamas atspirties taškas alpakų terapijos sertifikavimo kelionėje. Įteisinta terapinė veikla būtų puiki galimybė ne tik padėti vaikams, turintiems autizmo spektro sutrikimus, bet ir skleisti žinią apie alpakų terapiją, padėti profesionaliai ruošti gyvūnus bei specialistus.

Partnerio informacija

Viršelyje: Gintarė Tarvydavičienė su vienu iš savo augintinių