Amerikos ūkininkai kenčia dėl imigracinės politikos

Priklausomybė nuo migrantų

Atstovų Rūmų Žemės ūkio pirmininkui G.T. Thompsonui ruošiantis pristatyti įstatymo projektą, kuriuo siekiama sušvelninti žemės ūkio darbo jėgos krizę, ūkininkai tikisi, kad jis išgirdo jų pageidavimus.

Tiogos apygardoje, Pensylvanijoje, kur prezidentas Donaldas Trumpas 2024 m. laimėjo 75 proc. balsų, ūkininkai praranda kantrybę dėl gerokai užsitęsusio Baltųjų rūmų pažado greitai išspręsti žemės ūkio darbuotojų trūkumo problemą, skelbia „Politico“.

Žemės ūkio sekretorės Brooke Rollins aiškinimai, jog pačių Jungtinių Valstijų piliečiai gali išspręsti šią problemą, ūkininkų neįtikina – jie seniai tapo priklausomi nuo migrantų darbo jėgos, kurią vis sunkiau rasti dėl D. Trumpo griežtų imigracijos priemonių.

Imigracijos duomenys

Remiantis Darbo statistikos biuro duomenų analize, JAV žemės ūkio darbo jėga nuo kovo iki liepos mėnesio sumažėjo maždaug 155 000 asmenų (7 proc.).

2025 m. sausio mėn. Jungtinėse Valstijose gyveno 53,3 mln. imigrantų – tai didžiausias kada nors užfiksuotas jų skaičius. Tačiau vėlesniais mėnesiais iš šalies išvyko arba buvo deportuota daugiau imigrantų, nei atvyko. Iki birželio mėn. užsienyje gimusių šalies gyventojų skaičius sumažėjo daugiau nei milijonu žmonių – tai buvo pirmas toks sumažėjimas nuo praėjusio amžiaus septintojo dešimtmečio.

Naujausia „Pew“ tyrimų centro atlikta gyventojų surašymo biuro duomenų analizė rodo, kad 2025 m. birželio mėn. JAV gyveno 51,9 mln. imigrantų, o 15,4 proc. visų JAV gyventojų buvo imigrantai (sausį tokių  buvo 15,8 proc.). Imigrantai sudarė 19 proc. visos JAV darbo jėgos, o sausį tokių buvo 20 proc., kitaip sakant šiuo metu fiksuojamas 750 000 šios kategorijos darbuotojų sumažėjimas.

Nors JAV yra didžiausia imigrantų šalis, dešimtyse šalių (įskaitant Vokietiją) jie sudaro didesnę visuomenės dalį. Kanadoje jų yra 22 proc., o Jungtiniuose Arabų Emyratuose – net apie trys ketvirtadaliai.

Maždaug pusė visų JAV imigrantų (52 proc., arba 26,7 mln. žmonių) yra gimę Lotynų Amerikoje. Be milijonų migrantų iš Meksikos ir Kubos, daugiau nei milijonas atvykę iš Salvadoro (1,6 mln.), Gvatemalos (1,4 mln.), Dominikos Respublikos (1,4 mln.), Kolumbijos (1,2 mln.), Hondūro (1,1 mln.) ir Venesuelos (1,1 mln.).

Prasti signalai

Darbo jėgos trūkumas dar labiau sustiprina besitęsiančią ekonominę krizę ūkininkams, kuri ir taip yra sudėtinga dėl besitraukiančios eksporto rinkos. D. Trumpo muitų politika šią problemą dar labiau išryškino.

Tikėjimas D. Trumpo administracijos ilgalaikiais politikos tikslais daugiausia priklauso nuo administracijos pažadų sudaryti naujus prekybos susitarimus su kitomis šalimis, kurie galėtų atverti kelią didesniam JAV žemės ūkio produktų pardavimui užsienyje.

Tačiau, kaip akcentuoja „Politico“, D. Trumpo prekybos derybos nežada jokių greitų proveržių, kurie palengvintų ūkininkų gyvenimą. Derybos su Kinija vyko ypač lėtai, o praėjusį mėnesį prezidentas dar kartą pratęsė derybas – iki lapkričio 12 d. JAV teisinė kova dėl D. Trumpo tarifų, kurią Aukščiausiasis Teismas greičiausiai spręs artimiausiais mėnesiais, suteikia Kinijos vyriausybei dar daugiau paskatų sulėtinti derybas.

Be to, dėl biurokratijos ir didelių išlaidų, susijusių su vadinamąja H-2A programa, leidžiančia migrantams užimti darbo vietas sezoninėse žemės ūkio pramonės šakose, ūkininkai dažnai pasitelkia nelegalius darbuotojus. Jie taip pat skundžiasi, kad H-2A, didžiausia laikinųjų vizų programa šalyje, yra neprieinama darbdaviams, norintiems samdyti darbuotojus ištisus metus vystomai ūkiniai veiklai, pavyzdžiui, pieno ūkiams.

Sako, kad išgirdo

Minėtas G.T. Thompsonas teigė, kad šiuos nuogąstavimus išgirdo ir esą mėgina skubiai taisyti padėtį. Jis aiškino planuojantis pateikti sprendimą, pagrįstą vadinamosiomis dvipartinės politikos rekomendacijomis, kurias dar pernai pasiūlė Žemės ūkio darbo grupė. Kai kurias iš šių rekomendacijų, pavyzdžiui, pagal tą pačią H-2A vizų programą, reglamentuojančią jau įdarbintų darbuotojų darbo užmokesčio metodikos pertvarkymą, esą jau įgyvendina Žemės ūkio ir darbo departamentai, rengdami konkrečias taisykles.

Pramonės šakos, kurios remiasi H-2A darbuotojais, jau seniai kritikuoja programą kaip itin sudėtingą ir brangią, o dabartinė aplinka šiuos skundus dar labiau sustiprino.

„Perėjome prie H-2A iš būtinybės“, – pridūrė Sarah Zost, sodininkų bendrininkė iš Gardnerso, Pensilvanijos valstijos. „Niekas nenori naudotis šia programa. Tai tikras popierizmo košmaras.“

G.T. Thompsono siūlomam H-2A programos pertvarkymui reikėtų respublikonų lyderių Kongrese pritarimo, nors jie iki šiol mažai domėjosi teisės aktais, kurie galėtų būti politiškai neparankūs.

Bet koks pasiūlymas pertvarkyti H-2A programą greičiausiai sulauktų kritikos ir iš kairiųjų, kur daugelis darbo teisių aktyvistų ją laiko „išnaudotojiška ir grobuoniška“, ir iš dešiniųjų, kur griežtosios linijos šalininkai imigracijos srityje teigia, kad ji prieštarauja D. Trumpo akcentui dėl „100 procentų amerikiečių“ darbo jėgos.

Patikrinimai trikdo darbą

Praėjusį mėnesį pačiame derliaus nuėmimo įkarštyje JAV Darbo departamento inspektoriai surengė reidus ūkiuose, ieškodami nelegalių darbuotojų. Kai kuriuose ūkiuose darbas sutrikdytas. Taip nutiko ir daržovių ūkyje Bervike, Pensilvanijoje.

„Tai praktiškai priverčia jus uždaryti verslą visai dienai“, – sakė Alanas Kemmereris, ūkininkas, kurio gamybos veikla buvo sustabdyta.

Pensilvanijos ūkio biuro Žemės ūkio darbo ir saugos komiteto vadovas Charlie Porteris teigė, kad ūkininkai visoje valstijoje nekantrauja, kad būtų rastas sprendimas.

„Gaila, kad yra sunkiai dirbančių žmonių, kuriems reikia darbo jėgos, o jie turi žiūrėti per petį, lyg būtų nusikaltėliai, nors jie tikrai ne tokie“, – sakė Ch. Porteris.

Tipiškas pavyzdys

Johno Painterio ūkis Pensilvanijos šiaurėje yra žemėje, kurioje jo šeima dešimtmečius valdė ekologinę pieno ūkį. Jis pasitelkė migrantų darbo jėgą per dar per pirmąją D. Trumpo kadenciją, kai taip pat buvo sunku rasti norinčių darbuotojų. Jis pasamdė meksikiečių porą, kuri jam dirbo dvejus metus, kol vyras buvo sulaikytas per šeimos vizitą Niujorke. Vėliau vyras buvo suimtas ir jam buvo pradėta deportacijos procedūra, teisėsaugai aptikus, kad jis turėjo suklastotus dokumentus. Jis buvo laikomas sulaikytas daugiau nei metus, o vėliau deportuotas į Meksiką, o žmona ir vaikai pasekė paskui jį.

„Suprantu, kad jis čia buvo nelegaliai, bet taip pat suprantu, kad jis tėra žmogus“, – sakė J. Painteris. „Jie nori amerikietiškos svajonės ir nori dirbti.“

Galiausiai J. Painteriui pavyko rasti kitą porą darbuotojų, šį kartą iš Gvatemalos. Tačiau moteris laukiasi, taigi ūkininkas svarsto, kad jai pagimdžius bus sudėtinga prižiūrėti 450 galvijų pieno ūkį.

„Jei jie čia dirba ir moka mokesčius, – sakė J. Painteris, – tai nėra tie problemų keliantys asmenys, į kurių pašalinimą turėtume sutelkti dėmesį.“

J. Painteris tris kartus balsavo už D. Trumpą, tačiau teigė esąs „labai nusivylęs“ tuo, kaip prezidentas šią kadenciją vykdė imigracijos politiką. „Tai, ką jie daro, neteisinga“, – sakė jis. – „Visi mes, jei atsigręžtume į istoriją, įskaitant prezidentą, rastume ką nors, kas atvyko į šią šalį dėl Amerikos svajonės.“

Parengė Ričardas Čekutis