Modifikuota telyčaitė „iš mėgintuvėlio“ žada perversmą pienininkystėje

Škotijos žemės ūkio koledžo (Scotland's Rural College – SRUC) mokslininkų ir veterinarijos bei veislininkystės įmonių partnerių pastangomis pasaulį išvydo telyčaitė, vardu Hilda. Ji ypatinga – buvo apvaisinta in vitro (IVF).

Sausio pirmosiomis dienomis SRUC socialiniuose tinkluose pasidžiaugė, kad jų pastangas pirmasis pastebėjo portalas „The Independent“, o straipsnyje pabrėžiamas novatoriškas SRUC pasiekimas. Veršelis „iš mėgintuvėlio“ yra pirmasis toks Langhilo pienininkystės tyrimų centre Dumfrise, o tyrimų centras veikia daugiau nei prieš pusšimtį metų. Novatoriškumas yra tas, kad laboratorijoje taip pat buvo pakoreguota genetinė medžiaga.

Mokslininkai pabrėžia, kad moderni technologija leidžia gerokai paspartinti genetinę pažangą, siekiant trumpinti kuo mažiau metano išmetančių gyvūnų atrankos ir veisimo procesą, galiausiai iki nulinio emisijų lygio. Naujosios kartos veršelis į pasaulį atkeliavo aštuoniais mėnesiais anksčiau nei buvo įmanoma seniau.

Aptarinėdami naujieną įvairūs šaltiniai pabrėžia, kad tai yra nauja vilties spindulys orientuojantis į galvijininkystės tvarumą.

Pasitelkiant in vitro metodą Hildos genai buvo tikslingai modifikuoti, siekiant išvengti šiltnamio efektą sukeliančių metano dujų susidarymo.

Kaip žinoma, šios dujos sudaro penkis procentus visų ŠESD, tačiau metanas atmosferą šildo daug labiau nei anglies dioksidas. Teigiama, kad žmonija šiais laikais suvartoja 200 kartų daugiau jautienos ir pieno produktų nei 1900 m., todėl sektoriaus poveikis aplinkai esą yra labai padidėjęs.

Brangus projektas atsipirks?

Ypatingoji telyčaitė Hilda yra kryptingo projekto („Cool Cow“) dalis. Projektas buvo dosniai finansuojamas.

Kaip rašo feedstuffs.com, šiam projektui veterinarijos kompanijos „Paragon“ ir „Semex“ gavo 335 000 GBP iš „Digital Dairy Chain“ bendradarbiavimo mokslinių tyrimų ir plėtros dotacijų konkurso. Konkursą savarankiškai valdo ir skiria JK nacionalinė inovacijų agentūra „Innovate UK“.

Komentarai

Projekto vadovas koledžo prof. Richardas Dewhurstas sakė: „Kadangi pieno produktų suvartojimas visame pasaulyje ir toliau auga, gyvulių auginimas siekiant tvarumo yra nepaprastai svarbus. Hildos gimimas gali būti labai svarbus momentas JK pieno pramonei”.

„Mes naudosime naują genominį vertinimą kartu su esamais gamybos ir aplinkosaugos efektyvumo rodikliais, kad tai pasitelktume elitinių, metaną efektyviai naudojančių telyčių veisimui. „Cool Cows“ projektas iš šių donorų pagimdys daugiau palikuonių, greitai sukurdamas labai efektyvių metano atžvilgiu veršelių branduolį“, – pridūrė R. Dewhurstas.

Stuartas Martinas, „Digital Dairy Chain“ programos direktorius, sakė: „Labai džiaugiamės galėję paremti šį novatorišką projektą. Kadangi ūkininkavimo poveikis aplinkai yra labai svarbi pasaulinė problema, projektai, ieškantys naujoviškų sprendimų šiam poveikiui sušvelninti, yra gyvybiškai svarbūs pramonei. Pirmojo „Cool Cows“ veršelio gimimas yra svarbus etapas, žadantis reikšmingų rezultatų tvaraus ūkininkavimo ateičiai“.

ES tvarka

Pasak Europos maisto saugos tarnybos (EFSA), genetinis gyvūno modifikavimas apima jo genetinės medžiagos pakeitimą pridedant, modifikuojant arba pašalinant tam tikrą DNR seką.

Gali būti naudojami įvairūs genominiai metodai, siekiant sustiprinti arba sumažinti esamas gyvūno savybes. Jie taip pat gali būti naudojami kuriant naujus dominančius bruožus, tokius kaip atsparumas ligoms, greitesnis augimas ar padidėjęs maisto gamybos pajėgumas.

DNR yra genetinė medžiaga organizme ir turi nurodymus apie visas organizmo paveldėtas savybes. Todėl gyvūno genetinės sudėties pokyčiai gali būti perduoti kitai kartai.

Maisto ir pašarų gamyboje genetinės technologijos iki šiol dažniausiai buvo naudojamos žemės ūkiui skirtuose augaluose ir mikroorganizmuose fermentams gaminti.

Tačiau mokslininkai taip pat tiria galimą genetinės modifikacijos metodų panaudojimą gyvūnams, auginamiems maistui, pašarams ar kitiems produktams, pavyzdžiui, vaistams ar žmonėms persodinamiems organams. ES taisyklės reikalauja, kad prieš pateikiant juos į rinką ES būtų įvertinta rizika, kurią kelia gyvūnai, užauginti naudojant genetinę technologiją arba taip gautas kitoks maistas bei pašarai.

Šiuo metu ES nėra leista prekiauti iš genetiškai modifikuotų gyvūnų pagamintu maistu ir pašarais, kol kas dar negauta ir tokių paraiškų.

Genetiškai modifikuota lašiša yra patvirtinta vartoti JAV, Kanadoje ir Brazilijoje. „AquaAdvantage Salmon“ buvo genetiškai modifikuota, kad augtų greičiau, nei nemodifikuota atlantinė lašiša.

Parengė Ričardas Čekutis