Ar robotai mokės mokesčius?

Dirbtinis intelektas (DI) neišvengiamai perima daugelį žmogaus veiklų. Ar DI turėtų finansiškai prisidėti prie visuomenės gerovės?

Pirmiausia reikia susitarti dėl robotų savybių – ar jie gali būti laikomi vienarūše preke, ar yra nevienalytės koncepcijos ir konstrukcijos, t. y. ar jie pakeičia darbo vietas, ar, didėjant našumui, papildo darbo vietas? Be to, kaip robotai turėtų būti vertinami kapitalo atžvilgiu? Ar tokie pokyčiai turi įtakos dabartinei įvairių gamybos veiksnių paklausai, taigi ir jų grąžai? Ir ar mokesčių politika galėtų būti naudojama siekiant sušvelninti neigiamą tokių pokyčių poveikį valdžios biudžetui? Šiuos klausimus reikia spręsti pripažįstant ilgalaikę robotų naudą žmonių visuomenei.

Šiame kontekste kyla klausimas dėl robotų apmokestinimo, nes jų veikla gali pakeisti svarbius tradicinius valdžios pajamų šaltinius, tokius kaip pajamų ar socialinio draudimo mokesčius.

Perspektyva analizuojama ir modeliuojama

Mokslininkai jau dabar analizuoja ir modeliuoja robotų apmokestinimą:

- Ar robotai gali (arba turėtų) būti laikomi apmokestinamuoju asmeniu – fiziniu arba juridiniu?

- Ar jiems turėtų būti taikomas pajamų ar vartojimo mokestis, ar ir vienas, ir kitas?

Pradiniame robotų technologijų etape daugelis šalių siūlė ir tebesiūlo  mokesčių lengvatas jų kūrimui.  Tačiau robotų naudojimas neišvengiamai plečiasi, jie sukuria didesnius pelnus, o kartu auga ir gamybos našumas, todėl apmokestinus robotus galima gauti papildomų pajamų valstybės išlaidoms.

Prognozuojama, kad robotams ir DI toliau tobulėjant, jie taip pat gali pradėti suvokti mokestinių prievolių vykdymo normas ir išplėsti mokesčių vengimo ribas. Tai būtų galima pasiekti DI intensyviai ir nuolat ieškant mokesčių vengimo praktikos visame pasaulyje ir dar labiau išplečiant šią praktiką pasitelkus savo tobulėjančias technologijas ir metodus.

Todėl DI taip pat gali padėti kurti ar nustatyti naujas mokestinių prievolių vykdymo ir mokesčių vengimo normas, kurios gali būti nepalankios veiksmingam mokesčių administravimo įgyvendinimui.

Taigi tik labai kruopščiai sumodeliuota mokesčių sistema gali sėkmingai įtraukti robotus į mokesčių sistemą. Tokia tikrovė kels didelių iššūkių tiek dėl išteklių sąnaudų, tiek dėl reikalingų aukštos kvalifikacijos specialistų lygio sumodeliuoti tokias sudėtingas mokesčių sistemas.

Kad būtų galima apmokestinti robotus, reikia įvykdyti keletą reikalavimų, įskaitant apmokestinamojo asmens apibrėžtį, apmokestinamąją bazę ir identifikuoti tinkamiausių mokesčių rūšis.

Kaip galima apmokestinti robotus? 

Galimi keli variantai:

-Įvesti roboto mokestį, pagrįstą norma, pagal kurią pramonės šakos atskiros įmonės lygmeniu darbo jėgą pakeičia bet kokio tipo robotais.

-Sukurti kvazipajamų mokestj, priskiriant robotų pajamoms vertes, kurios gali būti gaunamos iš darbo jėgos, kurią pakeičia robotai, pajamų.

-Panaikinti mokesčių lengvatas už investicijas į robotizaciją, taip gaunant daugiau pajamų iš pelno ir kapitalo mokesčių.

-Keisti ilgalaikio turto nusidėvėjimo normas, kad neskatintų (arba skatintų) naudoti robotus, ir taikyti specialius apskaitos metodus šiems.

-Išplėsti prekių ir paslaugų mokesčio arba pridėtinės vertės mokesčio taikymą robotų „vartojimui“, įtraukiant j GPM arba PVM bazę įvairią robotų veiklą.

-Apmokestinti robotų gamybą ir naudojimą dideliu selektyviu akcizo mokesčiu.

Visi čia išvardinti atvejai jau yra analizuojami ir modeliuojami ieškant geriausių alternatyvų. Robotų mokesčiu pradeda domėtis Kanada, Europos Sąjunga, Jungtinė Karalystė ir JAV. Kanados Žaliųjų partija pasiūlė įvesti robotų mokestį,  dauguma Europos lyderių sutinka, kad automatizavimo augimą reikėtų kontroliuoti.

Pasaulio mokesčių politikos formuotojai turi nuspręsti

Vien robotų sektoriaus reguliavimo nepakanka, nes galiausiai DI gali apeiti reguliavimą. Gerai suplanuotas robotų mokestis gali turėti potencialo, bent jau kurį laiką, apsaugoti žmogiškuosius išteklius ten, kur jų reikia, generuoti mokestines pajamas ir apsaugoti žmones nuo antrinės padėties, atsižvelgiant į spartų dirbtinio intelekto augimą netolimoje ateityje. Negalima ignoruoti vieno klausimo: kad spartus darbo jėgos pakeitimas robotais gali sumažinti žmonių savivertę, nes tokia technologijų pažanga vyksta darbo žmonių sąskaita. Pasaulio mokesčių politikos formuotojai turi nuspręsti: judėti pirmyn be robotų mokesčio ar, pripažįstant darbo jėgos apsaugos ir nesiliaujančios dirbtinio intelekto pažangos valdymo tikslus, įvesti gerai suplanuotus ir tinkamus robotams mokesčius.