Ar teks kartoti traktorių žygį į sostinę?

Prašo neforsuoti ir neignoruoti

Valdžia neįsiklauso į Lietuvos ūkininkų sąjungos (LŪS) ir žemdirbių išsakomas pastabas, teikiamus pasiūlymus, nesprendžiamos jų iškeltos problemos, o socialinis dialogas labiau imituojamas, nei iš tiesų siekiama ieškoti geriausių sprendimų. Tai konstatuojama šiemet gegužės 16 d. įvykusiame LŪS suvažiavime priimtoje rezoliucijoje.

Čia išdėstyta daug žemės ūkį alinančių senų problemų, minimos ir naujai projektuojamos – ūkininkams nepalanki mokesčių reforma.

LŪS prašo neforsuoti Gyventojų pajamų mokesčio (GPM) įstatymo pataisų priėmimo. „Mokesčių pakeitimai jokiu būdu negali veikti skirtingos juridinės formos žemės ūkio veikla užsiimančių ir vienodas pajamas gaunančių ūkio subjektų absoliučiai skirtingo pajamų (pelno) apmokestinimo ir dėl to skirtingų konkuravimo sąlygų. Faktiškai mokamas GPM ūkininkams po mokesčių pakeitimų negali didėti neproporcingai kitų verslų mokamų mokesčių atžvilgiu – visiškai nepriimtina, kad ūkininkams GPM mokestis gali padidėti daugiau nei 100 proc.“, – rašoma rezoliucijoje.

Taip pat atkreipiamas dėmesys, kad, keičiant GPM įstatymą, būtina kompleksiškai peržiūrėti ir valstybinio socialinio draudimo (VSD) bei privalomo sveikatos draudimo (PSD) mokesčius ūkininkams, kad mokamų mokesčių progresyvumas nestabdytų mažesnes ir vidutines pajamas gaunančių ūkininkų galimybės vienodai konkuruoti rinkoje su didesnes pajamas gaunančiais ūkiais – mažesni ūkiai privalo pagal ūkio pajamas turėti vienodas galimybes investuoti į gamybos plėtrą ir tvarumą bei produkcijos pridėtinės vertės didinimą.

Finansų ministras apstulbino

LŪS kvietė valdžią nedaryti klaidos ir nesmūgiuoti ūkininkams, tačiau mokesčių reformos rengėjų atsakymas kol kas vienas – nepatinka mokesčiai, keiskite teisinį statusą, kitaip tariant, pagal individualią veiklą veikiantiems ūkininkams siūloma kurti uždarąsias akcines bendroves (UAB) ir pan. Kam tai naudinga? Pasak LŪS lyderių, nei ūkininkams, nei valstybei.

Šiuo atveju daug ką pasako finansų ministro Rimanto Šadžiaus atsakymas Seime per Vyriausybės valandą. Parlamentaras Valius Ąžuolas paklausė: „Kodėl jūs baudžiate skirtingai? Juridiniams asmenims mokestinė našta bus didinama lygiai 1 proc., ne daugiau. O tiems, kurie dirba pagal individualią veiklą, didinsite nuo 15 iki 32 proc. Ir jeigu verslą sugalvos parduoti juridinis asmuo, pavyzdžiui, už 300 tūkst. Eur parduos savo akcijas, jam mokesčius sumažinate nuo 20 proc. iki 15 proc., pagerinate situaciją, bet jeigu savo verslą parduos dirbantysis pagal individualią veiklą, kuri akcijų neturi, verslą galima parduoti kaip turtą, jūs jam uždėsite 32 proc. Tai iš kur tokia neapykanta individualiai veiklai?“

R. Šadžius atsakė: „Jokių neapykantų nėra, individuali veikla ir juridinio asmens veikla yra absoliučiai skirtingos ekonominės veiklos rūšys ir jos turi savo taisykles. Paprasčiausias pavyzdys – individualia veikla užsiimantis asmuo gali sirgti, o juridinis asmuo – kažkaip ne, dėl to ir jų reguliavimas yra skirtingas.“

Nušluos nuo žemės

„Jeigu ūkininkams reikės susimokėti 32 proc. pelno ar pajamų mokestį, tai tikrai greičiausiai teks sugrįžti su traktoriais į Vilnių. Regis, dialogas su dabartine valdžia ėmė megztis, pradžia lyg ir nebloga buvo, premjeras gražiai pakalbėjo Anykščiuose, kai vyko „Metų ūkio“ renginys, bet darbai rodo visai ką kita“, – apie bręstantį žemdirbių nusiteikimą protestams kalbėjo Kėdainių krašto ūkininkų sąjungos (KRŪS) pirmininkas Mantas Župerka.

Jis „Ūkininko patarėjui“ teigė, kad ūkininkai nepasisako prieš mokesčius, tačiau mato siūlomą neteisybę, kai ta pačia veikla užsiimantys juridiniai asmenys mokėtų 17 proc., o ūkininkai – 32 proc. pelno mokestį. „Juk su tokias mokesčiais ūkininkai paprasčiausiai bus nušluoti nuo žemės“, – dėl pasekmių krimtosi KRŪS vadovas.

M. Župerka atkreipė dėmesį, kad tie, kurie lengva ranka ūkininkams siūlo kurti UAB, greičiausiai nesuvokia, jog tai padaryti nėra taip lengva, nes žemdirbiai turi įsipareigojimų Nacionalinei mokėjimo agentūrai, bankams. Jau nekalbant apie tai, kad bus vienu mostu sunaikinta ūkininkavimo tradicija ir tapsime turbūt pirmąja šalimi Europoje, kur gali nebelikti pajėgių prekinę produkciją gaminančių ūkininkų, bus tik juridiniai asmenys.

Ūkininkai nepraranda tikėjimo, kad Seimas nepriims Vyriausybės patvirtintos mokestinės reformos. „Turime vilties, kad Seime atsiras supratimas, jog ta pati žemės ūkio veikla negali būti neproporcingai stipriai apmokestinama vien todėl, kad ją vykdo ūkininkas, o ne UAB. Deja, Vyriausybė šio aspekto neįvertino. Ūkininkai nenori tapti UAB, jie turi turėti teisę išlaikyti ūkininko ūkio statusą. Daugelis tęsia šeimos ūkininkavimo tradicijas iš kartos į kartą“, – socialiniuose tinkluose komentavo Radviliškio krašto ūkininkų sąjungos pirmininkas Aivaras Rimkus.

Dar vyksta diskusijos

LŪS vicepirmininkas, kelmiškis ūkininkas Martynas Puidokas redakcijai sakė, kad dabar bene pagrindinė prielaida dideliam ūkininkų nepasitenkinimui būtų mokesčių reforma, bet dėl jos dar vyksta diskusijos ir nežinia, koks bus galutinis rezultatas. „Galime dar tik spėlioti, ar tokią ją ir patvirtins, ar gali dar kas ir pasikeisti. Todėl nežinau, ar jau dabar reikia imtis kažkokių aktyvių žygių. Pasiūlymus mes teikėme, gal į juos bus atsižvelgta, jeigu ne, tada galvosime, ką daryti toliau. Visada pasiliekame galimybę demokratiniu būdu reikšti savo poziciją, o vienas iš tokių būdų – protesto organizavimas“, – aiškino ūkininkas.

Jis akcentavo, kad LŪS siūlo į mokesčių reformą žiūrėti kompleksiškiau ir vertinti ne tik GPM, bet ir „Sodrai“ ūkininkų mokamus mokesčius. Dabar dėl to ir vyksta diskusijos su Žemės ūkio ministerija. „Laikas parodys, ar į žemdirbius buvo įsiklausyta. Mes jau įrodėme, kad esame veiksmo žmonės – kaip pasakėme, taip ir padarėme. Jeigu bus kažkokia situacija, kad reikės imtis veiksmo, tada drąsiai ir imsimės. Kol kas pats asmeniškai nejaučiu, kad tai reikėtų daryti dabar“, – teigė ŪP pašnekovas.

Biudžetas pilnėja, bet vis dar maža

LŪS prezidiumo narys Albinas Navickas priminė, kad ūkininkų atstovai buvo susitikę su visomis Seimo frakcijomis ir išėjo su kartėliu, kad ne vienam įstatymų leidėjui nelabai ir įdomu, ką tie agrarininkai pristato ir kaip argumentuoja. „Kai pernai pajudėjo mūsų traktoriai, visi atkreipė dėmesį, todėl pritarčiau tokiai protesto akcijai. Matau, kad yra nevykdomi pažadai. Jau turėjo būti išspręstas „Sodros“ mokesčių klausimas, kai dėl mažų metinių pajamų anuliuotos ūkininkų įmokos, pats premjeras pažadėjo spręsti, bet nieko nėra. Negalima taip ignoruoti ūkininkų ir individualia veikla užsiimančių žmonių“, – nusivylimo neslėpė pakruojiškis.

Jis pridūrė, kad ūkininkai jokiu būdu nenori vengti mokesčių, tačiau šie turi būti adekvatūs ir negulti ant pečių dviguba našta. A. Navickui nelogiškai atrodo siūlymas 10 proc. apmokestinti draudimo įmokas: „Juk labiausiai nukentės inovatyvūs ūkininkai, kurie perka naują techniką, draudžia pasėlius ir t. t. Ir lieka neaišku, į kokią „kasą“ nueitų iš to surinkti mokesčiai.“

LŪS prezidiumo narys stebėjosi dėl valdančiųjų siekio didinti mokesčius. „Iš kur tas nusistatymas, kad, atėjus į valdžią, būtinai reikia kažką naujo daryti – nuimti, atimti, didinti... Bendrasis vidaus produktas auga apie 3 proc., dar arti tiek procentų bus infliacija, vadinasi, nominalia išraiška į biudžetą bus gauta apie 6 proc. papildomų pajamų, to užtektų ir gynybai, ir kitam perskirstymui, bet vis tiek nori keisti“, – samprotavo A. Navickas.

Staigmenos per darbymetį

VISAS STRAIPSNIS ČIA, 2025 m. birželio 3 d. numeryje!

Galite prenumeruoti „Ūkininko patarėjo“ elektroninę leidinio versiją

arba popierinę: ukininkopatarejas.lt,

arba susisiekus el. paštu: platinimas@ukininkopatarejas.lt, tel. +370 603 75 963.

Taip pat leidinio prenumerata priimama per www.prenumerata.lt, www.prenumeruoti.lt, www.prenumeruok.lt

bei Perlo terminaluose.

Visa informacija, esanti portale, yra UAB „Ūkininko patarėjas“ nuosavybė. Griežtai draudžiama ją kopijuoti, keisti, perpublikuoti, įgarsinti žodžiu ar kitaip naudotis komerciniais tikslais be Bendrovės leidimo.