Ar ūkininkai bus pajėgūs įpirkti per 1 mln. eurų kainuojančią žemės ūkio techniką?

Vienur pardavimai kilo, kitur – smuko

Didžiausia žemės ūkio technikos ir įrangos rinka yra Azija ir Ramiojo vandenyno regionas, antroje vietoje – Šiaurės Amerika. Bet šiuose regionuose vykstantys procesai gana skirtingi.

Iškalbingą ataskaitą apie žemės ūkio technikos pardavimus pasaulyje paskelbė Italijos žemės ūkio mašinų gamintojų federacija „FederUnacoma“. Joje teigiama, kad praėjusių metų sausio–lapkričio mėnesiais pasaulinė traktorių rinka sulėtėjo, palyginti su dideliais pardavimų kiekiais 2022 m. ir ypač 2021 m. Kanadoje ir JAV, rinka patyrė atitinkamai 10,4 ir 8,4 proc. nuosmukį, o Europoje vyravo dviejų greičių tendenciją.

Vokietijoje ir Prancūzijoje pardavimų apimtys per vienuolika 2023 m. mėnesių išliko beveik tokios pat kaip prieš metus. Tačiau Ispanijoje ir Italijoje užfiksuotas ryškus nuosmukis, pardavimai susitraukė atitinkamai susitraukė 9,3 proc. ir 11,8 proc.

Ispanijoje, šalies Žemės ūkio ministerijos atskaitos duomenimis, pernai iš viso parduota 30 953 naujų mašinų, 2022 m. – 31 870 vnt., 2021 m. – 35 633 vnt. Daugelis mašinų įsigyta pasinaudojus valstybės subsidijomis. Parduotų naujų traktorių skaičius sumažėjo iki 8 688 (2022 m. – 10 318 vnt.). Šiek tiek atsigavo tik naujų kombainų pardavimai: 2023 m. nupirkta 217 vnt., 2022 m. – 191 vnt., 2021 m – 279 vnt.

Užtat Jungtinėje Karalystėje žemės ūkio technikos sausio–lapkričio mėnesiais parduota 1,6 proc. daugiau nei per tą patį 2022 m. laikotarpį.

Žemės ūkio technikos pardavimo apimtys išsilaikė Indijoje. Sausio–lapkričio mėnesiais parduota 871 tūkst. traktorių (daugmaž tiek pat, kiek ir 2022 m.), tikėtasi, kad iki metų pabaigos ši statistika vėl perkops 900 tūkst. Tokį didelį poreikį šioje šalyje lemia augantis gyventojų skaičius ir būtinybė pagaminti daugiau maisto.

Vis tik manoma, kad 2023 m. nuosmukis netaps daugiamete tendencija. Rinkos ekspertai siūlo žvelgti į aštuonerių metų traktorių pardavimo statistiką. 2015–2022 m. beveik visose rinkose fiksuotas akivaizdus traktorių pardavimų augimas: JAV pardavimai padidėjo nuo 205 tūkst. traktorių 2015 m. iki 271 tūkst. 2022 m., Indijoje – nuo 484 tūkst. iki 912 tūkst., Vakarų Europoje – nuo 171 tūkst. iki 196 tūkst., Japonijoje – nuo 20 tūkst. iki 34 tūkst. vienetų, Kanadoje – nuo 24 tūkst. iki 31 tūkst., Rusijoje – nuo 22 tūkst. iki 35 tūkst.

Per aštuonerius metus bendras parduotų traktorių skaičius pasaulyje išaugo nuo kiek daugiau nei 1,9 mln. iki beveik 2,5 mln.

Augančios kainos neramina ūkininkus

Atsižvelgdami į poreikį modernizuoti žemės ūkį, vyriausybių paramą, subsidijas, augančią maisto paklausą, rinkos analitikai prognozuoja, kad pasaulinė žemdirbystės technikos ir įrangos pardavimo vertė išaugs nuo 211,09 mlrd. JAV dolerių 2023 m. iki 225,51 mlrd. JAV dolerių 2024 m. O iki 2028 m. turėtų pasiekti 288,89 mlrd. JAV dolerių. Tokie lūkesčiai siejami su tiksliosios žemdirbystės pažanga, robotikos ir automatizavimo, daiktų interneto ir duomenų analizės plėtra, tvaraus ūkininkavimo sprendimais, didėjančia elektra varoma ir hibridine technikos pasiūla.

Taikydami naujas ir modernias technologijas, mažindami darbo jėgos poreikį ūkininkai galėtų gaminti maistą vis didėjančiam gyventojų skaičiui. Daug vilčių dedama į ekologiškus elektra varomus traktorius. Rinkoje jau formuojasi pasiūla traktorių modelių, kurių akumuliatoriai pajėgūs pasikrauti vėjo arba saulės generuojama energija. Taip siekiama mažinti išmetamų teršalų ir triukšmo taršą.

Jau ir Lietuvoje išbandomi savaeigiai, be vairuotojo numatytas funkcijas atliekantys traktoriai, kuriuose įmontuoti jutikliai, kameros, GPS navigacija. Tokios mašinos gali atlikti žemės ūkio darbus be žmogaus įsikišimo, leisdamos ūkio savininkui taupyti darbo jėgos sąskaita.

Vyriausybės aktyviai ragina žemdirbius modernizuoti ūkius, investuoti į klimatą ir aplinką tausojančias technologijas. Tik ar tokia technika įperkama ūkininkams? Jau dabar kaina perkopė milijono eurų ribą. Rinkoje jau šią kainą viršijančių kombainų, kuriuose įdiegtos išmaniosios technologijos leidžia derlių nuimti efektyviau, su mažiau išteklių. Kovai su piktžolėmis vietoj cheminių medžiagų dirbtinį intelektą ir lazerį naudojanti mašina kainuoja 1,4 mln. JAV dolerių. 

Regis, nieko keista, kad vis pažangesnė ir sudėtingesnė žemės ūkio technika brangsta, bet žemdirbiams nerimą kelia ne tik ne visada patikima valstybinė parama, auganti infliacija ir palūkanos. Portalas „Futurefarming“ pastebi, kad didelės mašinų sąnaudos ir nusidėvėjimas verčia persvarstyti žemės ūkio technikos atnaujinimo politiką ir operacijas. Smulkieji ūkininkai susiduria su kliūtimis ekonomiškai efektyviai investuoti į savo verslo modernizavimą, todėl kyla finansinė įtampa ir pavojus jų veiklos tęstinumui.

Net didelėms ūkininkavimo įmonėms investicijos į tvarias naujas technologijas yra iššūkis. Sudėtingi lazeriniai ravėtuvai arba autonominiai robotai kelia papildomą riziką dėl patvarumo, palyginti su standartine įranga ar traktoriais. O iš rinkos pasitraukus tiekėjams, nelikus serviso, anot „Futurefarming“, investuoti milijonai būtų verti tik metalo laužo kainos.

ŪP portalo informacija

Asociatyvi 123rf nuotr.