Ateities maistas – iš anglies?

Dar 2022 m. JAV Kalifornijos valstijoje įsteigta „Savor“ jau gavo 33 mln. JAV dolerių finansavimą iš investuotojų, įskaitant Billo Gateso „Breakthrough Energy Ventures“ ir „Synthesis Capital“. Šis finansavimas leis plėtoti technologijas ir didinti gamybą.

Šiuo metu bendrovė veikia bandomojoje gamykloje Batavijoje, Ilinojaus valstijoje, naudodama tik 1 proc. savo gamybos pajėgumų. Tai reiškia, kad projektas vis dar yra eksperimentinėje stadijoje, tačiau manoma, jog jo potencialas yra milžiniškas.

Anglys ir sviestas

„Savor“ kūrėjai sukūrė metodą, leidžiantį jiems gaminti riebalus, kurių cheminė sudėtis panaši į karvės sviesto, tačiau juose nėra jokių gyvūninės ar augalinės kilmės ingredientų, praneša optimistdaily.com.

Įmonės įkūrėjai Kathleen Alexander ir Ian McKay teigia, kad jų produktas yra autentiškesnio skonio ir tekstūros nei esamos augalinės alternatyvos, kurių pagrindą sudaro kokosų ar palmių aliejus.

Ši technologija naudoja anglį kaip pagrindinę žaliavą, kuri, tinkamai apdorojus laboratorinėmis sąlygomis, leidžia susintetinti riebalus, kurių struktūra panaši į piene esančių natūralių lipidų.

Pasak pirmųjų bandytojų, skonis taip pat panašus į tikrą sviestą. „Čia nekalbame apie margariną“, – sakė Brianas Woodas, „Started Bajery“ kepyklos Kalifornijoje savininkas, kuris jau naudoja šį produktą savo kruasanuose. „Tekstūra yra tiesiog tinkama, o žmonėms tai patinka.“

Poveikis gamtai

„Savor“ misija – ne tik kurti novatoriškus produktus, bet ir mažinti žemės ūkio poveikį aplinkai. Šiuo metu maždaug trečdalis pasaulio žemės ūkio paskirties žemės naudojama galvijų auginimui.

Projekto kūrėjų teigimu, sumažinus pieno ir gyvūninių riebalų paklausą, būtų galima atlaisvinti didelius žemės plotus valgomiesiems augalams auginti ir taip prisidėti prie pasaulinio maisto vartojimo efektyvumo gerinimo bei šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetimo mažinimo.

Idėja ir realizacija

Idėja kurti sintetinius riebalus gimė 2021 m., kai Ianas McKay'us, pagal išsilavinimą chemijos inžinierius, pradėjo darbą, įkvėptas beveik prieš šimtmetį atliktų vokiečių eksperimentų. Netrukus prie projekto prisijungė Kathleen Alexander, ir kartu jie sukūrė pirmuosius valgomuosius riebalus, tinkamus naudoti leduose, šokolade ir kepiniuose.

Šiuo metu „Savor“ produktai mažomis partijomis platinami atrinktiems restoranams, įskaitant „Michelin“ žvaigždutėmis įvertintas įstaigas. Virėjai testuoja laboratorijoje užaugintus riebalus kruasanuose ir desertuose, neskaitant kitų produktų, kurie sukurti taip, kad skonis būtų identiškas gaminiams su tradiciniu sviestu.

Vis dėlto iššūkių vis dar išlieka. Padidinti gamybą, kad būtų patenkinta paklausa, nebus lengva, todėl „Savor“ naršo sudėtingą maisto saugos reglamentų tinklą, kad galėtų pateikti savo produktą rinkai.

Taip pat yra visuomenės suvokimo kliūtis. „Laboratorijoje pagamintas“ maistas dažnai kelia skepticizmo jausmą, net jei yra pagrįstas mokslu. Be to, nors „Savor“ sviestas chemiškai nesiskiria nuo tradicinio sviesto, reikės atlikti ilgalaikius tyrimus, kad būtų galima įvertinti laboratorijoje pagamintų riebalų poveikį laikui bėgant.

Išradėjos komentaras

Kaip teigia minėta K. Alexander, tokio sviesto vartotojams nereikėtų baimintis: „Pažvelkime į esmę ir pagalvokime, kas yra maistas? Maistas yra molekulės. Tos molekulės yra angliavandenių, baltymų, riebalų pavidalo. Jas sudaro anglies, vandenilio ir deguonies atomai. Kodėl gi negalėtumėte rasti anglies, vandenilio ir deguonies šaltinių ir iš jų sudaryti molekules, kurių mūsų kūnams reikia energijai gauti?“

Nors tokio sviesto gamybos procesas ir šaltiniai yra patentuoti, ji atkreipia dėmesį į tokias operacijas kaip metano surinkimas pieninėse. Tačiau ten galutinis tikslas yra gaminti energiją, o „Savor“ galutinis tikslas – gaminti riebalus, kuriuos galima paversti maistu.

„Taigi iš tikrųjų klausimas buvo toks: ar turime daug efektyvesnių būdų energiją paversti iš vienos formos į kitą. Ar galėtume priartinti maisto sistemą prie energetikos sistemos ir iš tikrųjų pasinaudoti kai kuriais pasiekimais, kuriuos pasiekėme kituose ekonomikos sektoriuose?“ – sako ji.

Perspektyva

Nors technologija sulaukia didelio susidomėjimo, „Savor“ produktai komercinėje masinėje rinkoje pasirodys tik 2029 m.

Šiuo metu bendrovė daugiausia dėmesio skiria efektyvumo didinimui ir gamybos sąnaudų mažinimui, kad sprendimas būtų ekonomiškai konkurencingas, palyginti su įprastais riebalais.

Tuo pat metu startuolis akcentuoja, kad jo produktai yra visiškai saugūs ir atitinka visus standartus, o tai svarbu būsimai jų patvirtinimo procedūrai pardavimui Jungtinėse Amerikos Valstijose bei kitose tarptautinėse rinkose.

„Savor“ yra dinamiškos maisto pramonės tendencijos, kurioje derinamas biochemija, medžiagų mokslas ir aplinkosauginis sąmoningumas, pavyzdys. Jei projektas bus sėkmingas, jis gali žymėti masinės gyvūninių ir augalinių riebalų gamybos pabaigos pradžią ir naują erą, kuriant ateities maistą.

Beje, žurnalas „Time“ startuolio „Savor“ gaminamą sviestą šiemt įtraukė į savo kasmet sudaromų reikšmingiausių mokslo išradimų sąrašą.

Parengė Ričardas Čekutis