Marius Krutulis buvo vienas pirmųjų Lietuvoje pradėjęs auginti žoleles vertikaliajame ūkyje „Daržulis“. Vertikalusis ūkis yra šiltnamio ūkininkavimo metodas, kai viskas vyksta aukštais, o ne plečiama horizontaliai. „Sutaupome naudojamos žemės plotą, o mūsų ūkio plėtrą riboja tik pastato, kuriame dirbsime, lubos. Turėdami labai aukštą pastatą, galime auginti itin didelį kiekį augalų, juos sluoksniuodami kelių aukštų konstrukcijose. Jei pastatas yra, pavyzdžiui, 5 000 kv. m, jame galime užauginti tiek augalų, kiek 3 ha šiltnamyje, bet būsime užėmę tik 50 a, – pasakoja „Ūkininko patarėjo“ pašnekovas. – Įsteigti vertikalųjį ūkį galima net ir miesto centre, nereikia keltis į rajoną, kad užaugintume tokią pačią daržovę, kaip tradiciniai ūkininkai. Taip mažėja transportavimo sąnaudos.“
M. Krutulis atkreipia dėmesį, kad vertikaliajame ūkyje taupoma ne tik vieta, bet ir energija, todėl tokie ūkiai yra tvaresni ir mažiau kenksmingi aplinkai. „Palyginkite, kiek reikia šilumos energijos apšildyti įprastą 1 000 kv. m. šiltnamį ir maniškį, kuris suapvalinus užima 300 kv. m. Be to, mažesnes patalpas galima efektyviau apšiltinti, todėl šilumos energijos sunaudojama dar mažiau. Kalbant apie vandenį, vertikaliuose ūkiuose jo sunaudojama taip pat gerokai mažiau, nes vanduo yra recirkuliuojamas. Tai įprastame šiltnamyje ar darže būtų sunkiai įgyvendinama, nes vanduo tiesiog geriasi į vis gilesnius dirvožemio sluoksnius ir negali būti surenkamas bei panaudojamas dar ir dar kartą“, – pažymi vertikaliojo ūkio savininkas.
Kalbėdamas apie vertikaliojo ūkio privalumus, M. Krutulis išskiria ir nedidelį darbo jėgos poreikį, nes čia įdiegtas DI, veikia automatizuotos sistemos. „Kadangi ūkis auga į viršų, be robotikos nesusitvarkysi, juk į dešimties metrų aukštį nelipsi kopėtėlėmis perstumdyti lovelių su žalumynais. Turėjome surasti sprendimus, kaip prižiūrėti augalus, pasitelkiant naujausias technologijas. Taip ne tik palengvinome sau darbą, bet ir sumažinome sąnaudas – nereikia samdyti darbuotojų, be kurių paprastai neišsiverčia šiltnamyje ar laukuose ūkinę veiką vykdantys žmonės. Be to, daugelis ūkininkų skundžiasi, kad darbo jėgos apskritai trūksta, – pastebi ŪP pašnekovas. – Ūkyje turime DI. Tai yra programinė įranga, įrašyta į mikrovaldiklį, prie kurio prijungta daug sensorių (drėgmės, temperatūros ir kt.). Jei jutikliai fiksuoja, kad pakilo drėgmė, vadinasi, reikia padidinti vėdinimą – duodamas signalas rekuperacinei sistemai įjungti vėdinimą. Sumažėjo drėgmės – vėdinimas išjungiamas. Vėdinti patalpas nuolat yra neefektyvu, o įjungdami jį tik reikalui esant, taupome energiją. Jei laistymo talpoje fiksuojamas vandens trūkumas, duodamas signalas vandens siurbliui įpilti vandens iki reikiamo lygio. Pripildžius talpą, išmatuojama vandens temperatūra. Jei vanduo per šaltas, įsijungia šildymo tenas.“
Ūkininkas pasakoja, kad DI itin efektyviai padeda taupyti elektros energiją, prognozuodamas savaitės elektros kainas ir įjungdamas auginimo lempas tais periodais, kai elektra pigiausia. „Nors šis modelis dar tobulinamas, bet jau dabar padeda sutaupyti, nes prognozės beveik visiškai atitinka realią situaciją elektros energijos biržoje. Kartu DI užtikrina, kad būtų išlaikomi augalams reikalingi apšvietimo ciklai, kad jie sėkmingai augtų, – atskleidžia M. Krutulis. – DI padeda ir planuoti, kokių sodinukų kokie kiekiai bus užsakyti po mėnesio, todėl galime tikslingai auginti asortimentą. Taip užtikriname, kad nebūtų išmetama produkcija, pakuotės, dirvožemis ir kt. Dėl DI beveik neturime išmetamų medžiagų.“
Pasak ūkininko, modernūs vertikalieji ūkiai galėtų būti žemės ūkio ateitis, tačiau Lietuvoje jų populiarumo banga buvo labai trumpa. „Manau, kad susidomėjimas vertikaliaisiais ūkiais atslūgo, nes tai yra žemės ūkio šaka, kuri reikalauja labai didelio investicinio kapitalo. Kadangi paramos ar dotacijų tokiems ūkiams kol kas gauti neįmanoma, jų dar negausėja, – mintimis dalijasi ŪP pašnekovas. – Visgi, ateityje prie vertikaliųjų ūkių, ko gero, sugrįšime, nes dėl sparčiai besikeičiančio klimato sąlygų tiek lauke, tiek įprastuose šiltnamiuose užauginti produkciją darosi vis sudėtingiau ir brangiau. Ši vasara buvo ypač šalta, palyginti su ankstesniais metais, kolegos pasakoja, kad šiltnamių katilines teko kūrenti net iki gegužės mėn. Tai reiškia, kad pabrango auginamos produkcijos savikaina, o automatiškai – galutinė kaina vartotojui. Jei klimato reiškiniai darysis vis ekstremalesni, vertikalusis ūkininkavimas gali tapti itin populiarus.“
Agronomas ir kraštovaizdžio specialistas Tautvydas Gurskas pastebi, kad vis daugiau žmonių sodus ir daržus įsirenginėja net mažose miesto erdvėse. Tai įgyvendinti pavyksta taikant vertikaliojo želdinimo metodus – sėjama ir sodinama skirtinguose aukščiuose sukabintuose vazonuose arba specialiose kabinamose sistemose, kurios gali būti įrengtos ant bet kokių vertikalių paviršių. „Sodininkaujama balkonuose, terasose, vertikalieji daržai kabinami ant tvorų ir net medelių. Tai yra puiki galimybė net ir gyvenant mieste užsiauginti prieskoninių žolelių, salotų, braškių ir kt. Sodininkystės bumas ypač jaučiamas pavasarį, kai žmonės būna išsiilgę žalumynų: auginant namuose, visada po ranka galima turėti šviežių žolelių ir jomis pagardinti patiekalus“, – sako ŪP pašnekovas.
Pasak agronomo, vertikalusis ūkininkavimas turi nemažai pranašumų prieš tradicinį. „Jį ne tik galima taikyti nedidelėse erdvėse, bet ir taip propaguoti sveikesnį bei tvaresnį gyvenimo būdą. Vertikaliajame želdinime sutaupoma daug vandens, nes tas pas vanduo gali būti surenkamas ir panaudojamas iš naujo, taip pat laistymui galima rinkti lietaus vandenį. Ant pastatų sienų, terasose, balkonuose įrengti vertikalūs ūkeliai veikia kaip puiki garso izoliacija, nes sugeria nuo gatvės sklindantį triukšmą. Jei sodininkaujama uždarose patalpose, čia augantys želdiniai padeda sureguliuoti drėgnumą, taip pat švarina orą. Taigi, patiriama net keleriopa nauda, – pažymi T. Gurskas. – Didžiuosiuose Europos miestuose želdiniais padengiama vis daugiau sienų ir stogų, ieškoma vis naujų galimybių, kaip išnaudoti erdves įvairiems augalams auginti. Vertikalusis ūkininkavimas yra viena iš intensyviai populiarėjančių tendencijų.“
VISAS STRAIPSNIS ČIA, 2025 m. spalio 3 d. numeryje!
Galite prenumeruoti „Ūkininko patarėjo“ elektroninę leidinio versiją
arba popierinę: ukininkopatarejas.lt,
arba susisiekus el. paštu: platinimas@ukininkopatarejas.lt, tel. +370 603 75 963.
Taip pat leidinio prenumerata priimama per www.prenumerata.lt, www.prenumeruoti.lt, www.prenumeruok.lt
bei Perlo terminaluose.
Visa informacija, esanti portale, yra UAB „Ūkininko patarėjas“ nuosavybė. Griežtai draudžiama ją kopijuoti, keisti, perpublikuoti, įgarsinti žodžiu ar kitaip naudotis komerciniais tikslais be Bendrovės leidimo.