Austrijos ūkininkai jaučiasi nepakankamai įvertinti

Nepatenkinti biurokratija

Austrijos ūkininkų sąjungos pranešime teigiama, kad šalies žemės ūkio įvaizdis griūva jau daug metų. Bent tokiomis nuotaikomis gyvena šios nuostabių gamtovaizdžių valstybės ūkininkai. Todėl Aukštutinės Austrijos taikomųjų mokslų universiteto magistro studijų studentė Michaela Sandmayr, bendradarbiaudama su Austrijos žemės ūkio rūmais, nusprendė išsiaiškinti, kas labiausiai netenkina žemdirbių, kaip jie supranta savo misiją ir kokios ateities tikisi. Ji 2023 m. kovo–birželio mėn. apklausė šiek tiek daugiau nei 400 ūkininkų iš skirtingų šalies regionų.

Pasak tyrime dalyvavusių žemdirbių, vis svarbesnės jų veikloje tampa naujovės ir gebėjimas prisitaikyti. Apklausos dalyviai šiuos veiksnius įvardija kaip priežastis, verčiančias pozityviai žvelgti į ateitį. Tačiau net 25 proc. neigiamai vertina išorės reguliavimą ir biurokratiją, 23 proc. – kainų daromą spaudimą ir vis didėjančias išlaidas, 14 proc. neigiamai žiūri į struktūrinius pokyčius.

Austrams svarbu ne tik pagaminti produktą

Detalūs apklausos rezultatai skelbiami bendradarbiavimui su žemdirbiais skirtoje platformoje Landwort. Lietuviams galbūt nuskambės keistokai, bet, atsakydami į klausimą apie Austrijos žemės ūkio verslų naudą, 28,13 proc. respondentų tvirtina, kad žemės ūkio misija yra „kultūrinio kraštovaizdžio išlaikymas ir išsaugojimas“, 23,72 proc. – „maisto produktų gamyba ir tiekimas“. Maždaug kas dešimtas mato savo veiklos indėlio į „kultūros paveldą“ (11,85 proc.), „vertės kūrimo ir darbo vietas kaimo vietovėse“ (10,74 proc.), „aplinkos apsaugą ir tvarumą“ (10,69 proc.) naudą.

Paklausus apie tai, kam naudinga žemės ūkio veikla, 19,72 proc. ūkininkų atsakė, kad „vartotojams“, 19,09 proc. – „visiems austrams“, o 13,83 proc. apklaustųjų įvardijo „bendruomenes“.

Be to, maždaug trečdalis (34,74 proc.) austrų teigė, kad iš veiklos sukuriama ir nemateriali nauda, t. y. taip išsaugojama kultūra ar tvarkomas kraštovaizdis. Ši nemateriali nauda taikoma, pavyzdžiui, turizmui, biologinės įvairovės strategijoms, aplinkosaugos priemonėms ir kt. Beje, tyrime nebuvo užfiksuota, kokiose vietovėse šis aspektas yra aktualesnis, tiesiog nustatyta, kad Austrijos ūkininkai žemdirbystėje įžvelgia ir didelės nematerialinės naudos.

Išskirtinumas – maži ūkiai ir kokybiški produktai

Austrijoje populiarios mažos, šeimos valdomos įmonės, turinčios platų produktų asortimentą. Tad neatsitiktinai 29,36 proc. šalies ūkininkų, žvelgdami į tarptautinį kontekstą, savo išskirtinumą mato pirmiausia „ūkių struktūroje ir įvairovėje“. Antroje vietoje liko „aplinkos ir gamtos tausojimas“ (18,75 proc.), trečioje – „kokybė ir artumas vartotojui“ (14,76 proc.). Štai šie trys bruožai, austrų manymu, juos išskiria iš bendro pasaulinio žemės ūkio konteksto.

Ūkiuose gaminamą produkciją lygindami su pramonine maisto gamyba, ketvirtadalis ūkininkų (24,53 proc.) vietos žemės ūkių stiprybę mato produkcijos „kokybėje“. Maždaug kas penktas apklausos dalyvis nurodė, kad pagrindiniai pranašumai yra „artumas klientams ir orientacija į rinką“ (21,52 proc.) bei „operacinė struktūra ir įmonės valdymas“ (19,43 proc.).

Maždaug 10 proc. ūkininkų teigė, kad svarbiau už masinę gamybą yra „idealizmas ir įsipareigojimas“ (11,23 proc.) bei „natūrali gamyba su žemės priežiūra“ (10,56 proc.). Tik 2,22 proc. nemato skirtumo tarp žemės ūkio ir pramoninės maisto gamybos.

Ateityje perspektyvų nemato

Apklausos rengėjus kiek nustebino ūkininkų požiūris į ateitį. 4 iš 10 apklaustųjų (41,00 proc.) šiuo klausimu yra gana skeptiški. Palyginimui, dėl ateities nerimauja apie 35 proc. Austrijos gyventojų. 30,68 proc. ūkininkų ateitį mato teigiamai, ketvirtadalis – neutraliai.

Neigiamai nusiteikę ūkininkai kaip kliūtį savo veiklai nurodė „išorės reguliavimą ir biurokratiją“ (25,06 proc.), „kainų ir sąnaudų daromą spaudimą“ (22,72 proc.) bei „struktūrinius pokyčius“ (13,97 proc.). Tai rodo, kad austrai, kaip ir daugelyje kitų Europos šalių, jaučia būtinybę spręsti žemėtvarkos, išlaidų ir produktų kainų bei struktūrinių pokyčių klausimus, norėtų labiau išnaudoti inovacijų potencialą.

Paklausti, kurios sritys, jų nuomone, galėtų užtikrinti veiklos sėkmę ateityje, ūkininkai įvardijo 29 kategorijas, tarp jų energetikos pramonė, turizmas, nišinė gamyba, perdirbimas, komunikacija ir kt.

Išsakydami savo nuomonę apie ūkininko įvaizdį ateityje, žemdirbiai ne tik akcentavo (27,89 proc.) norą, kad už darbą būtų labiau vertinami ir pripažįstami visuomenės, bet ir svarbą „gaminti aukštos kokybės maistą“ (13,61 proc.). Gerokai mažiau dėmesio sulaukė punktas apie „saugų maisto tiekimą regione“ (7,63 proc.), „tvarų ir draugišką klimatui“ ūkininkavimą (7,30 proc.) bei „patikimumą“ (7,02 proc.).

ŪP portalo informacija

Asociatyvi 123rf nuotr.