Kaunas +8,5 °C Mažai debesuota
Sekmadienis, 13 Rgs 2026
Kaunas +8,5 °C Mažai debesuota
Sekmadienis, 13 Rgs 2026




Baigėsi kasmetinė akcija „Saugom lašišą“: daugiausiai išaiškinta šiurkščių žvejybos pažeidimų

2023/12/27


Padidink tekstą

Per beveik tris mėnesius trukusią akciją „Saugom lašišą“ Aplinkos apsaugos departamento (AAD) pareigūnai surengė 279 reidus ir patikrino 1262 žvejus mėgėjus ir 46 žvejus verslininkus. Akcijos laikotarpiu nuo rugsėjo 1 d. iki lapkričio 20 d. nustatyti 146 mėgėjų žvejybos taisyklių pažeidimai (80 iš jų šiurkštūs), 2 verslinės žvejybos ir 39 kiti aplinkosauginiai pažeidimai, žala gamtai siekia daugiau nei 31 383 eurų.

„Akcijos metu kryptingai siekėme užkirsti kelią ir nustatyti šiurkščius žvejybos pažeidimus, pvz., kai naudojami draudžiami žvejybos būdai ar įrankiai, žvejojama draudžiamose vietose ar neleistinu laikotarpiu. Aktyviai rinkome informaciją, bendradarbiavome su nevyriausybinėmis organizacijomis, pilietiška visuomene, atlikome reidus įtariamų asmenų sodybose, turgavietėse, kad draudžiami žvejybos įrankiai nebūtų panaudoti“, – sako Gyvosios gamtos apsaugos departamento direktorė Mantė Ramanauskienė.

Pasak M. Ramanauskienės, dėmesys šiurkštiems pažeidimams pasiteisino – per akciją šiais metais šiurkštūs pažeidimai sudarė beveik 55 proc. visų nustatytų pažeidimų, be to, buvo išaiškinti asmenys, gaudę žuvį elektra, – vienu iš brutaliausių būdų. Toks žvejybos būdas daro didelę žalą aplinkai, todėl už jį gresia baudžiamoji atsakomybė. Pvz., per pasalą Vilniaus rajone buvo išaiškinti trys asmenys Kenos upėje gaudę žuvis elektros žūklės prietaisu ir sugavę 11 šlakių, 14 upėtakių ir 1 kiršlį. Plačiau skaitykite – čia.

Daugiausia nustatytų pažeidimų buvo padaryti naudojant draudžiamus mėgėjų žvejybos įrankius – iš viso 62. Pvz., per pasalą Valakupiuose Vilniuje buvo nustatyti asmenys pastatę tinklus Neryje, kuriais pagavo 4 lašišų pateles.

Dar vienas brakonieriavimo atvejis buvo nustatytas Vilnelės upės intake Vilniuje, kai buvo naudojamas neteisėtas žvejybos įrankis – žeberklas. Asmuo buvo sulaikytas nudūręs žeberklais šlakį ir upėtakį.

Siekdami užkardyti pažeidimus neteisėtais žvejybos įrankiais, aplinkosaugininkai vykdė prevencinius reidus, rinko informaciją apie draudžiamus žvejybos įrankius, tikrino turgaviečių prekeivius, internetinius skelbimus ir išaiškino 10 tokių pažeidimų. Pvz., per reidą vienoje Kalvarijos turgavietėje aplinkosaugininkai nustatė asmenį, kuris neteisėtai prekiavo nemėgėjų žvejybos įrankiais. Pareigūnai iš prekeivio paėmė 46 tinklus, tris bučius vėžiams gaudyti ir vieną ežerinę gaudyklę (venterį).

Iš viso per akciją pareigūnai paėmė 6 plaukiojimo priemones ir 144 įrankius (iš jų – 51 mėgėjų žvejybos, 93 tinklinius ne mėgėjų žvejybos ir 7 kitus įrankius).

Taip pat fiksuoti 8 šiurkštūs limituotos lašišų, šlakių žvejybos sąlygų pažeidimai, kai asmenys šias žuvis žvejojo neturėdami žvejo mėgėjo kortelės.

Aplinkosaugininkus džiugina tai, kad fiksuota nedaug smulkių mėgėjų žvejybos pažeidimų, pvz.: žvejų, nesurinkusių šiukšlių žvejybos vietose, viršijančių žvejybos įrankių skaičių arba žvejojusių be žvejo mėgėjo bilieto. Per akciją tokių pažeidimų nustatyta tik 27.

Ši akcija turi nemažą atgarsį visuomenėje – apie pažeidimus praneša pilietiški asmenys, prie akcijos prisideda neetatiniai aplinkos apsaugos inspektoriai ir nevyriausybinės organizacijos „Lašišos dienoraščio“ nariai.

 

AAD informacija

LasisosDienorastis.lt nuotr.

Dalintis
2026/09/12

Kodėl verta auginti kanapes? Naujos galimybės – didesnės pajamos

Pastaruoju metu žiniasklaidoje dar nedaug rašoma apie agromiškininkystę ir kanapininkystę, kanapių oficialų įteisinimą auginti agromiškininkystės sklypuose tinkama kultūra, itin efektyvų CO2 sugėrimą (ūkininkai gautų papildoma...
2026/09/12

Raudėnų žirgynas – ir grožiui, ir sportui, ir laisvalaikiui

Šią vasarą Šiaulių rajone buvo atidarytas Raudėnų žirgynas. Žirgininkystės verslo specialistė, žirgyno savininkė Aiva Lipskė – žinomo ūkininko Henriko Starasotnikovo dukra. Ji džiaugėsi savo tėvo ypatinga dovana – įkurti ...
2026/09/12

Europos žemės ūkio strateginė autonomija – su DI pagalba

Dirbtinis intelektas gali padaryti žemės ūkį išmanesnį, bet tik tuo atveju, jei jo modeliai iš tikrųjų pajėgia suvokti apie pasėlius, dirvožemį, klimatą ir ūkių valdymą. „AgriScienceFM“ yra naujas Europos projektas, kuris...
2026/09/12

Norite žalios vejos pavasarį? Pasirūpinkite ja dar prieš šalnas

Rudeniui įsibėgėjant, gamta ima ruoštis žiemos poilsiui, tačiau sode darbymetis dar nesibaigia. Kol šalnos ir sniegas nepaslėpė kiemo, svarbu pasirūpinti veja ir tinkamai paruošti ją artėjančiam šaltajam sezonui.
2026/09/12

Kai technologijos sustoja, sprendžia žmogus: pažintis su viena seniausių geležinkelio profesijų

Lietuvos geležinkelių infrastruktūra sparčiai modernėja – vis daugiau eismo valdymo funkcijų perima pažangios technologijos. Tačiau kai kuriose stotyse saugus traukinių eismas vis dar prasideda nuo žmogaus veiksmų. Čia iešmai iki &sca...
2026/09/12

Grūdai atpigo trečdaliu, tačiau duona – gerokai mažiau. Kodėl?

Per trejus su puse metų kviečiai ir rugiai Lietuvoje atpigo maždaug trečdaliu. Panašiai sumažėjo ir miltų gamintojų kainos, tačiau duonos gaminių kainos tokio pat kritimo nepatyrė. Šiemet dalis duonos gaminių parduotuvėse jau pastebi...
2026/09/12

Vidutinė šilumos energijos kaina Lietuvoje rugsėjį kiek mažesnė nei rugpjūtį ir išlieka mažiausia tarp Baltijos šalių, o biokuras brangsta

Artėjant naujam šildymo sezonui, rugsėjį centralizuotai tiekiamos šilumos energijos vidutinė kaina Lietuvoje 0,49 proc. mažesnė nei rugpjūtį, o biokuro kainų vidurkis per mėnesį padidėjo 5,4 procento. Dėl neįprastai šaltų orų ...
2026/09/12

Kodėl ugnikalnio pelenai sustabdo lėktuvus?

Praeitą savaitgalį Indonezijoje išsiveržus Anak Krakatau ugnikalniui, dėl ore pasklidusių pelenų sutriko Džakartos ir kitų oro uostų darbas. Lietuvos geologijos tarnybos (LGT) specialistai atkreipia dėmesį, kad ugnikalnių poveikis gali būti...