Bankininkai kailį diria ir žemdirbiams

Neramūs ženklai

Agrarininkai patyrė nerimo, kai Žemės ūkio paskolų garantijų fondas (ŽŪPGF) pernai rugpjūtį atsidūrė po „Invega“, kurios pagrindu konsoliduotos nacionalinės plėtros įstaigos, stogu. Dabar ši įstaiga pavadinta ILTE, ją Finansų ministerija siūlo pripažinti nacionaliniu plėtros banku. Ar, atsiradus naujam dariniui, nenukentės žemės ūkio finansavimas? Jau dabar iš žemdirbių girdėti skundų, kad jie negali paprašyti mokėjimų atidėjimų mėnesiui ar dviem, kaip buvo galima anksčiau. Be to, esą, atsirado nepalankių pokyčių finansavimo sąlygose.

Lietuvos žemės ūkio bendrovių asociacijos (LŽŪBA) generalinis direktorius Jonas Sviderskis teigė, kad ILTE vadovui yra išsakęs nuogąstavimus, jog anksčiau projektai buvo greičiau peržiūrimi, o dabar užtrunka 2–3 savaitėmis ilgiau. Jis patikinęs, kad dabar dar viskas styguojama ir vėliau to nebus. „Visgi yra tam tikro nerimo. Buvo žadėta, kad žemės ūkis turės ar savo departamentą, ar atskirą sąskaitą, bet dabar viskas „viename krepšyje“. Gal taip ir gerai, o gal ir nelabai, nes žemės ūkis nežino, kokia ten yra jo dalis. Kitas žadėtas dalykas, kad ILTE stebėtojų taryboje bus Žemės ūkio ministerijos (ŽŪM) ar agrarininkų atstovas, bet jo ten nėra. Turbūt ŽŪM aktyviai nekėlė tokio klausimo, nors mes buvusio žemės ūkio ministro to prašėme, nes žemės ūkis yra specifinė šaka“, – „Ūkininko patarėjui“ atskleidė J. Sviderskis.

Jis pripažino, kad ŽŪPGF prijungus prie „Invegos“, finansavimo pokyčių žemės ūkis nepajuto, tačiau žemdirbiams tokia sąjunga nebuvo prie širdies. „Tai buvo vestuvės iš išskaičiavimo. Juk ŽŪPGF buvo gal 4 metais anksčiau įsteigtas, jau buvo susiformavusi struktūra, jis galėjo išlikti, bet buvo prijungtas prie jaunesnės „Invegos“, – aiškino LŽŪBA vadovas.

Viena iš netekčių

Lietuvos žemės ūkio tarybos (LŽŪT) pirmininko Igno Hofmano įsitikinimu, ŽŪPGF praradimas – viena iš žemės ūkio netekčių. „Gaila, kad buvęs žemės ūkio ministras Kęstutis Navickas lengvai atidavė šį fondą „Invegai“. Jau tada kilo minčių, ar ūkininkų grąžinami kreditai grįš į žemės ūkio sritį, ar nepaskęs bendrame sraute. Ir dabar pagrindinis klausimas – ar bus užtikrinta žemės ūkiui reikalinga paskolų dalis“, – teigė skėtinės žemdirbių organizacijos vadovas.

Paskolos su valstybės garantijomis žemės ūkiui yra labai reikalingos. I. Hofmanas patikino, kad ūkininkai išnaudodavo tokią pagalbą – imdavo ir ilgalaikes paskolas, ir kreditus einamosioms išlaidoms, prašydavo kompensuoti palūkanas. „Kai ūkininkai neprieina prie paramos, techniką perka lizingu, ima kreditus ir naudojasi palūkanų kompensavimo priemone. 3 metų laikotarpiui 90 proc. palūkanų kompensavimas – tai buvo populiari priemonė ir didelė pagalba ūkininkams. Norėtųsi, kad tai išliktų ir žemės ūkis nepaskęstų tarp kitų verslų finansavimo“, – vylėsi LŽŪT pirmininkas.

Stinga iniciatyvų

Lietuvos ūkininkų sąjungos (LŪS) vadovas Raimundas Juknevičius teigė negalintis sakyti, kad „Invega“ pablogino galimybes finansuoti agrarininkus, tačiau nepasiūlė ir nieko naujo, kas atspindėtų naujus iššūkius, atsirandančius dėl stichinių nelaimių ir pan. „ŽŪPGF užsiėmė išskirtinai žemės ūkio finansavimu, buvo tam tikrų iniciatyvų, ūkininkai jautė, kad jiems yra didesnės galimybės pasinaudoti fondo lėšomis. Dabar sąlygos lyg ir nepasikeitė, bet ūkininkai kalba, kad nebevystoma ir nebeieškoma naujų kreditavimo formų. Ypač kai ištinka ekstremalūs įvykiai, kyla minčių, kaip padėti nukentėjusiems ūkiams ir sudaryti palankesnes galimybes pasiskolinti su valstybės garantija, tačiau tokių diskusijų nėra“, – pastebėjo ŪP pašnekovas.

R. Juknevičius svarstė, kad, turint didesnį kapšą pinigų, kartu ir didesnį ratą subjektų, kuriuos aptarnauja valstybės finansų įstaiga, turbūt pristinga stimulo atskirai žiūrėti į žemės ūkio poreikius.

20 proc. portfelio

ILTE atstovai ŪP komentavo, kad žemės ūkio finansavimas sudaro apie 268 mln. Eur – 20 proc. viso ILTE portfelio. Šiandien ILTE žemės ūkio sektoriuje turi 2,7 tūkst. aktyvių klientų ir daugiau nei 3,9 tūkst. aktyvių sutarčių. „Klientams prieinamas daugiau nei 127 mln. Eur finansavimas, kurio didžiąją dalį sudaro paskolos per finansavimo partnerius (80,3 mln. Eur), individualios garantijos – 46,7 mln. Eur ir kompensacijos. Palūkanų kompensavimas už paskolas ar lizingo paslaugas – šiuo metu žemės ūkiui aktualiausia priemonė, dėl kurios kreipiamasi dažniausiai. Per pirmąjį šių metų pusmetį buvo pasirašytos 196 sutartys, pagal kurias išmokėta 2,06 mln. Eur. O per 2023 m. analogišką laikotarpį buvo sudarytos 238 sutartys, išmokėta 0,94 mln. Eur“, – vardijo ILTE vyriausioji projektų vadovė Vaida Stamburaitė.

Ji atkreipė dėmesį, kad žemės ūkio verslai gali pasinaudoti kai kuriais smulkiojo ir vidutinio verslo sektoriaus produktais (pavyzdžiui, paskolomis atsinaujinančių energijos išteklių projektams finansuoti bei sutelktinėmis paskolomis „Avietė“).

V. Stamburaitė taip pat užsiminė, kad ILTE šiemet per finansavimo partnerius pradėjo įgyvendinti dvi finansines priemones – „Jaunųjų ūkininkų įsikūrimas“ bei „Investicijos (įskaitant tvarias) į žemės ūkio valdas“, kurioms skirta beveik 55 mln. Eur. Taip pat dar šiemet ketinama kviesti teikti paraiškas gauti paskoloms, kurios bus teikiamos investicijoms į žemės ūkio produktų perdirbimą. Priemonei numatyta skirti 10 mln. Eur, šiuo metu ILTE ieško finansavimo partnerių, kurie teiks šias paskolas.

Per pirmąjį šių metų pusmetį ILTE finansavimo partneriai gavo 243 paraiškas dėl paskolų garantijų žemės ūkiui, iš kurių teigiamai įvertintos 237, dėl kompensacijų gautos 504 paraiškos, o patenkintos 482. Pagal gautas 14 paraiškų suteikti paskolas finansavimo partneriai yra priėmę 4 teigiamus sprendimus, likusios paraiškos dar svarstomos. Visų teigiamų sprendimų finansinė vertė – 21,81 mln. Eur.

Iš viso per pirmąjį 2024 m. pusmetį pagal pasirašytas žemės ūkio priemonių sutartis buvo išmokėta 3,21 mln. Eur, o pirmąjį 2023 m. pusmetį – 3,6 mln. Eur.

Tik žalieji projektai

ILTE administruoja skatinamąją finansinę priemonę „Milijardas verslui“, kurią labai palankiai sutiko pramoninkai. Tik atsiradus šiai priemonei, Lietuvos pramonininkų konfederacijos (LPK) prezidentas Vidmantas Janulevičius kalbėjo, kad patiriant nuosmukį, kai visos investicijos stoja ir atsiranda pramonės sektoriaus stagnacija, tokia priemonė sudaro galimybę pramonei ir visam verslui gauti pinigų nepaprastai reikalingoms naujovėms, investicijoms į pažangesnes, inovatyvesnes, aukštos pridėtinės vertės darbo vietas. O finansų ministrė Gintarė Skaistė neseniai džiaugėsi, kad augantys ILTE finansiniai raumenys turės teigiamą poveikį Lietuvos ekonomikos augimui, nes suteiks papildomų finansavimo galimybių tiek smulkiajam ir vidutiniam, tiek ir stambiam verslui.

Bet kaip žemės ūkiui? „Tokia nuojauta, kad tas 1 mlrd. Eur labiau orientuotas į stambesnio verslo poreikius, o žemės ūkis, ko gero, bus nustumtas. Bent jau su ŽŪM nebuvo jokių kalbų ir diskusijų, kaip mes galėtume dalyvauti šioje finansinėje priemonėje“, – redakcijai pripažino R. Juknevičius.

ILTE vyriausioji projektų vadovė ŪP patikino, kad pagal priemonę „Milijardas verslui“ agrarinis sektorius taip pat gali pretenduoti į finansavimą, svarbiausia, kad projektas atitiktų priemonės reikalavimus, t. y. būtų orientuotas į aplinkai palankias technologijas, žiediškumo didinimą, dekarbonizaciją, energijos vartojimo efektyvumą, mažai atliekų sukeliančių, pažangių, novatoriškų, skaitmeninių technologijų diegimą, aukštos pridėtinės vertės produktų gamybos pajėgumų (įskaitant biotechnologijas) plėtrą. Pasiteiravus, ar gauta tokių žemės ūkio projektų, nes skelbiama, kad jau patvirtinta paraiškų už 300 mln. Eur, V. Stamburaitė aiškino, kad šiuo metu pagal priemonę gautų paraiškų vertė viršija priemonei numatytą finansavimo sumą, bet pasirašytų finansavimo sutarčių dar neturi, todėl kalbėti apie finansavimą konkretiems projektams šiek tiek per anksti.

ILTE atstovė akcentavo, kad priemonė „Investicijos (įskaitant tvarias) į žemės ūkio valdas“ pagal finansavimo kryptį yra artima priemonei „Milijardas verslui“ ir skirta žemės ūkio klientams. „Šių paskolų gavimo procese svarbu atlikti du žingsnius – pirmiausia dalyvauti Nacionalinės mokėjimo agentūros (NMA) programose, kurios yra unikalios kiekvienai paskolai gauti. Po NMA įvertinimo ir pažymos gavimo reikėtų kreiptis į ILTE atrinktus finansavimo partnerius, su kuriais bus pasirašomos paskolų sutartys“, – komentavo V. Stamburaitė.

Situacija – tragiška

VISAS STRAIPSNIS ČIA!

Galite prenumeruoti „Ūkininko patarėjo“ elektroninę leidinio versiją

arba popierinę: el. paštu: platinimas@up.lt,

tel. +370 603 75 963

https://ukininkopatarejas.lt//katalogas/popieriniu-leidiniu-prenumerata/, www.prenumerata.lt, www.prenumeruoti.lt, www.prenumeruok.lt

bei Perlo terminaluose.

Visa informacija, esanti portale, yra UAB „Ūkininko patarėjas“ nuosavybė. Griežtai draudžiama ją kopijuoti, keisti, perpublikuoti ar kitaip naudotis komerciniais tikslais be Bendrovės leidimo.