Briuseliniai kopūstai: per skrandį į širdį

Baltagūžių kopūstų galvos lietuvių daržuose matosi iš toli, o briuselinių kopūstų lysvė – neįprastas vaizdas. Šie gana aukštus stiebus, bet gardžius miniatiūrinius kamuoliukus išauginantys augalai, populiarūs kai kuriose Europos šalyse, gali laukuose išbūti ir spustelėjus šalčiams. Jie turi šešis kartus daugiau vitamino C nei jų giminaičiai, o gūželės skanios tiek šviežios, konservuotos, tiek raugintos ar šaldytos.

Išpopuliarėjo ne iškart

Manoma, kad briuseliniai kopūstai pradėti auginti jau XIII a. Garsus to laikotarpio mokslininkas ir gamtininkas Karlas Linėjus aprašė juos kaip naująją kultūrą, pavadindamas Briuseliu. Šie neįprasti kopūstai gausiai neišplito. Tik XVIII a. jie įgavo auginimo pagreitį. Pastaruoju metu briuseliniai kopūstai mėgstami ir auginami Nyderlanduose, Danijoje, Prancūzijoje, Didžiojoje Britanijoje. Deja, mūsų šalyje ši kopūstinė daržovė ne tik retai auginama, bet ir nedažnai matoma ant stalo.

Briuselinis kopūstas (Brassica oleracea L. var. gemmifera Zenker) yra bastučių (Brassica L.) genties, bastutinių (Brassicaceae Burnett.) šeimos 50–110 cm aukščio dvimetis augalas.

Lauke sodinami daigais

Pirmaisiais augimo metais ant storo stiebo išauga iki 35–40 cm ilgio lapai su plonais lapkočiais, kurie ant stiebo išsidėstę spiraline tvarka. Kiekvieno lapkočio pažastyse išauga mažos, 2–4 cm skersmens, 8–12 g svorio kopūstų galvutės. Priklausomai nuo veislės savybių, vienas augalas išaugina 30–50 mažų galvučių, kurios yra naudojamos maistui.

Antraisiais metais, per žiemą išlaikytus augalus vėl pasodinus į dirvą, iš viršūninio pumpuro ir gūželių išauga žiediniai ūgliai. Augalai žydi, formuojamos ankštaros, jose brandinamos sėklos.

Teigiama, kad šio kopūsto laukinis protėvis buvo aptiktas 1750 m. Briuselio apylinkėse, o po 70 m. belgai botaninį radinį perkėlė ir į savo daržus.

Briuseliniai kopūstai auginami vartoti ir perdirbti. Daugumos veislių gūželės pasižymi karstelėjusiu skoniu. Tam daug įtakos gali turėti netinkamos augimo sąlygos, drėgmės trūkumas ar nitratų perteklius. Kelias dienas palaikius šaldiklyje gūželių skonis pagerėja. Prieš dedant į šaldiklį gūželes reikia apvirti.

Briuselinių kopūstų vegetacijos periodas ilgas: vėlyvųjų veislių siekia net 160–170 dienų nuo daigų pasodinimo, ankstyvųjų – iki 110–120 dienų. Dėl šios priežasties kokybiškam ir gausiam derliui užaugti į lauką jie sodinami daigais. Tvirtiems, sveikiems daigams išauginti sėklos sėjamos į daigyną kovo antroje pusėje ar balandžio pradžioje. Daigios sėklos išlieka 4–6 metus, sudygsta vidutiniškai per 6 dienas. Daigai auga apie 40 dienų.

Gausiam ir sveikam derliui išauginti turi įtakos ne tik kokybiškos sėklos, bet ir geri daigai. Todėl rekomenduojama sodinti sveikus, tvirtus, turinčius 4–5 tikruosius lapus. Lauke jie sodinami gegužės antroje pusėje eilėmis: lygioje dirvoje 60–70 cm atstumais tarp eilių ir 45–50 cm atstumais tarp augalų.

Kartais teks palieti

Briuseliniai kopūstai auginami panašiai kaip ir baltieji gūžiniai kopūstai. Gerai auga humusinguose dirvožemiuose, giliai įdirbtose dirvose, kurių pH 6,5–7. Netinka auginti po kitų kopūstinių daržovių mažiausiai trejus metus.

Tręšiant augalus papildomai, rekomenduojama naudoti mineralinių trąšų, kurių sudėtyje daug kalio, fosforo ir mikro­elementų. Gražios gūželės užauga, kai liepą augalai gauna pakankamai drėgmės, maisto medžiagų. Azoto trąšas patariama naudoti iki gūželių formavimosi pradžios. Laistyti reikėtų gausiai – vienam augalui išpilant 1,5–2 l vandens.

Augalams augti reikia ir šviesos. Daigus susodinus tankiau nei rekomenduojami atstumai, prastai ir augs, ir derės: gūželės susmulkėja, suminkštėja, dažnai pasišiaušia. Kad jos greičiau ir vienodžiau augtų, būtų kietesnės, didesnės, patariama nuskinti augalo viršūnę, o geriausia – atsargiai nulaužti augimo kūgelį. Tinkamiausias laikas gūželėms nuskinti – kai jos būna jau apie 1 cm dydžio.

Nebijo šaltuko

Briuseliniai kopūstai nuimami prieš stipresnį oro atvėsimą. Jei norima juos ilgiau laikyti ir vartoti, patariama visą augalą nupjauti, pašalinti lapus, viršūnes ir laikyti pastovioje temperatūroje (–1 °C). Tokiomis sąlygomis juos galima išlaikyti ir iki balandžio.

Augalo stiebai yra tvirti, kieti, todėl jiems nupjauti geriausia naudoti mažą kirvuką ar pjūkliuką.

Augalai aukštoki, tad briuselinius kopūstus galima auginti ir atramoms sudaryti, pavyzdžiui, lauko sąlygomis auginant agurkų, melionų, arbūzų, paprikų, pomidorų ir kt.

Briuselinių kopūstų ankstyvąsias ir vidutinio ankstyvumo veisles galima auginti ir kaip antrą kultūrą – po ankstyvųjų daržovių, kurios iki birželio vidurio jau būna nuimtos. Tada sėklos sėjamos į lauko daigyną gegužės pradžioje, nes iš peraugusių (senų) daigų gero derliaus neverta tikėtis.

Veislių įvairovė nedidelė

Briuselinių kopūstų veislių pasiūla, deja, gerokai menkesnė nei baltųjų gūžinių kopūstų, tačiau yra iš ko rinktis.

‘Long Island’ – ankstyva veislė, išauginanti žalios spalvos gūželių. Augalai iki 50 cm aukščio.

‘Groninger’ – ankstyva veislė, išauginanti vidutinio dydžio žalios spalvos gūželių. Jos pasižymi puikiu skoniu, ypač po pirmųjų šalnų.

‘Red Bull’ – vėlyva veislė, išauginanti violetinės spalvos, vidutiniškai 4 cm skersmens tvirtų gūželių. Augalai aukštoki, 70–80 cm aukščio.

‘Dolores’ H – ankstyva hibridinė veislė, išauginanti žalios spalvos gūželių. Augalai aukšti, 100–110 cm aukščio.

‘Diablo’ H – vidutinio ankstyvumo hibridinė veislė, išauginanti žalios spalvos gūželių. Augalai aukštoki.

Augina daugybę metų

Ūkininkė Ieva Stragytė-Andriukevičienė iš Leonpolio (Ukmergės r.) mena, kad briuselinius kopūstus augino dar jos mama Laima Stragienė, nuo pirmųjų žingsnių konsultuota LAMMC mokslininkės Nijolės Maročkienės.

Paklausta, kodėl briuseliniai kopūstai iki šiol nedingo iš šio ekologinio ūkio laukų, I. Stragytė-Andriukevičienė vardijo jo pranašumus: „Šiuos kopūstus galima laikyti laukuose iki pat šalnų, iki –14 °C. Vėlyvesnes daržoves mažiau puola kenkėjai. Tai maistinga, naudinga daržovė, kurią noriai naudojame garnyrui, kepiname ant sviesto, dedame į sriubas, o košelių duodame ir mažyliams nuo 8 mėnesių.“ Šiame ūkyje briuseliniai kopūstai užauga be papildomo laistymo.

LAMMC Sodininkystės ir daržininkystės instituto  mokslo darbuotoja Nijolė MAROČKIENĖ

123rf nuotr.

Žurnalo „Rasos“ archyvo informacija

Visa informacija, esanti portale, yra UAB „Ūkininko patarėjas“ nuosavybė. Griežtai draudžiama ją kopijuoti, keisti, perpublikuoti ar kitaip naudotis komerciniais tikslais be Bendrovės leidimo.