Būsimo pinigų puodo dalybos džiugina ne visus žemdirbius

Žemės ūkio ministerija (ŽŪM) pagaliau praskleidė paslapties šydą – pranešė, kokių investicijų šalies žemdirbiai gali tikėtis į žemės ūkio produktų gamybą ir perdirbimą 2021–2027 metų finansiniu laikotarpiu. Konsultacijos su socialiniais partneriais, pasak žemės ūkio ministro Kęstučio Navicko, dar tęsis, taigi skaičiai dar gali keistis, tačiau tendencijos jau aiškios.

Trys kieti riešutėliai

Naujojo finansinio laikotarpio startinė pozicija ne per linksmiausia. ŽŪM tenka spręsti nelengvus rebusus, kaip įgyvendinti žaliąją pertvarką nepaisant gresiančių  kliūčių. Ministerija  kelia tris pagrindinius strateginio plano tikslus, visi jie ganėtinai kieti riešutėliai. Investicijos turės užtikrinti apsirūpinimą žemės ūkio produkcija, be to,  ji turi būti užauginta tvariai ir didinti pridėtinę vertę.

Kitas strateginis tikslas – prisitaikyti prie klimato kaitos ir saugoti gamtos išteklius, o trečias – kurti gyvybingą ir ūkininkavimui bei verslui patrauklų kaimą. Žemės ūkio ministras Kęstutis Navickas viliasi, kad šiai Vyriausybei riešutėliai ne per kieti ir investicijų lydimas reformas pavyks išjudinti iš mirties taško. Konstatuotos silpnybės – per didelis pajamų somumas nuo tiesioginių išmokų, nuo kurių mažiausiai priklausomi kiaulių ir paukščių augintojai bei daržininkai, nesubalansuota gamybos struktūra.

Ketvirta nuo galo

Palyginti su ES vidurkiu, Lietuvoje ganėtinai maža hektarui tenkanti žemės ūkio produkcijos vertė. Pagal šį rodiklį mūsų šalis yra ketvirta nuo galo. Pernai žemės ūkio naudmenų hektarui pagamintos standartinės žemės ūkio produkcijos vertė siekė 1 tūkst. 20 Eur, o ES vidutiniškai – apie 24 tūkst. Eur. Skirtumas – milžiniškas. Per pastarąjį finansinį laikotarpį augo vienintelis javų sektorius, nors jo plėtra žemės ūkio politikos strategų taip pat nedžiugina. Grūdų užauginama triskart daugiau, nei reikia vietos rinkai, kitos žemės ūkio produkcijos gamyba mažėja, o kai kurių produktų Lietuvos vartotojams pateikiama nepakankamai. Vaisių ir uogų užauginama vos 32 proc., kiaulienos – 53 proc., daržovių – 61 proc. poreikio. Net ir taip mėgstami cepelinai vis dažniau ruošiami iš svetur užaugintų bulvių, nes apsirūpinimas lietuviškomis siekia 84 proc. „Taip pat turime labai didelį ir staigų mažėjimą pieno sektoriuje. Nors šiandien skaičiai rodo, kad apsirūpiname pienu, tačiau mažėjimo tendencijos akivaizdžios ir tik laiko klausimas, kada Lietuvoje ims trūkti lietuviško pieno“, – pripažino K. Navickas, pristatydamas strateginį planą Seimo Kaimo reikalų komitete (KRK).

Pinigų padaugės ne visiems

Ministerija siūlo apie penktadaliu daugiau nei praėjusį finansinį laikotarpį paremti pirminę gamybą ir perdirbimą. Pirminei gamybai planuojama skirti 469 mln. Eur, iš jų beveik pusę – pereinamajam (2021–2022 metų) laikotarpiui.

Parama gyvulininkystės sektoriui augtų 16 proc. ir sudarytų apie 273 mln. Eur. Liūto dalis tektų pienininkystei (165 mln. Eur) ir mėsos sektoriui (107,8 mln. Eur).

Sodininkystei, uogininkystei ir daržininkystei numatoma 83,2 mln. Eur investicinė parama, ji didėtų – 78 proc. Prasta žinia specializuotiems javų ūkiams. Jiems investicinę paramą, palyginti su praėjusiu finansiniu laikotarpiu, siūloma mažinti net 65 proc. (iki 48 mln. Eur). Viena vertus, grūdininkams tai signalas įvairinti veiklą, antra vertus – orientuotis į žaliavos perdirbimą. Kartu ŽŪM siūlo sudaryti palankesnes sąlygas kurti didesnės pridėtinės vertės produktus ir 2021–2027 metų laikotarpiu 82 proc. padidinti investicijas perdirbimui (iki 116 mln. Eur).

Atsigręš į smulkiuosius

Investicijoms į gamybą ŽŪM numatė svarbiausius prioritetus. Pirmu punktu įrašyti smulkieji ir vidutiniai ūkiai. Jiems ypač reikalinga modernizacija. Smulkieji iki 20 ha šiuo metu sudaro 82 proc. visų ūkių, dirba penktadalį deklaruojamų plotų ir sukuria vos 18 proc. visos žemės ūkio produkcijos.  Ekonomistų vertinimu, sunkiai iš savo pagaminamos produkcijos gali išsiversti ir ūkiai iki 50 ha, jie sudaro 9 proc. visų ūkių. Į investicinę paramą pretenduojantiems smulkiesiems ūkiams bus keliama sąlyga kooperuotis, kad investicijos būtų panaudotos tvariau.

Prioritetinėje eilėje prie investicinės paramos rikiuosis ir ekologiniai ūkiai, taip pat kooperatyvai bei jaunieji ūkininkai. .

Ministras pabrėžė dar kelis dalykus. Bus skatinamas ūkio veiklos diversifikavimas į prioritetinius sektorius – gyvulininkystę, sodininkystę ar daržininkystę, taip pat perėjimas prie mišraus ūkininkavimo. Pabrėžiamas investicijų tvarumas aplinkosauginiu, ekonominiu, socialiniu požiūriais, pridėtinės vertės kūrimas.

Lėšos – pagal sąrašą

ŽŪM numato 2021–2022 metais paremti investicijomis į valdų modernizavimą apie 465 projektus. Preliminariai paramą gautų 75 stambieji ūkiai ir 390 smulkiųjų bei vidutinių ūkių.

Stambieji ūkiai galėtų pretenduoti vidutiniškai į 1,2 mln. Eur investicinę paramą (pienininkystės projektų – 0,75 mln. Eur, sodininkystės ir daržininkystės – 5 mln. Eur). Smulkieji ir vidutiniai ūkiai galėtų artimiausiu metu planuoti apie 174 tūkst. Eur vertės projektus, kurie padėtų ūkį modernizuoti ir padidinti konkurencingumą, kuriamą pridėtinę vertę.

Be to, šiuo pereinamuoju laikotarpiu ūkius lėšos turėtų pasiekti pagal visą sąrašą priemonių: bazinę ir žalinimo išmokas, susietąją paramą, jaunųjų ūkininkų tiesioginę išmoką, perskirstymo išmoką, jaunųjų ūkininkų įsikūrimą, smulkiųjų ūkių rėmimą, smulkiųjų ūkio subjektų bendradarbiavimą, investicijas į valdas ir perdirbimą.

Daržininkai nepatenkinti

Pasirengimas ilgai lauktam star-tui artėja prie pabaigos, nors konsultacijos su socialiniais partneriais dar tęsiasi,  nėra viso strateginio plano paveikslo, trūksta kai kurių elementų.

Žemdirbių asociacijos suabejojo dėl vienų ar kitų ministerijos siūlymų.

Lietuvos daržovių augintojų asociacijos direktorės Zofijos Cironkienės akis užkliuvo už kai kurių skaičių. „Pereinamuoju laikotarpiu numatoma paremti apie šimtą smulkiųjų ir vidutinių sodininkystės bei daržininkystės ūkių, jiems skiriant vidutinę 100 tūkst. Eur paramą. Tai bene pats mažiausias paramos dydis, nors investicijos į šį sektorių ir sukuriama vertė yra pačios didžiausios. Kažkaip nesuvokiami skaičiai“, – svarstė Z. Cironkienė, primindama, kad pagrindinė daržininkystės problema yra saugyklų trūkumas, o tokiam įrenginiui reikalingos gerokai didesnės investicijos. Taip pat ji pasidalijo abejonėmis, kad daržininkai vėl gali likti už borto, nesurinkti reikiamo balų skaičiaus. Daržininkystės ūkyje veiklą diversifikuoti, su gyvulininkyste suderinti būtų ypač sudėtinga.

Skirtingi vertinimai

Lietuvos žemės ūkio bendrovių asociacijos generalinis direktorius Jonas Sviderskis, . primindamas kofinansavimą tarsi užmynė ministrui ant nuospaudos. „Akcentuojami europiniai milijonai, bet nutylima, kad iš nacionalinio biudžeto prisidedama minimaliai – 15 proc., kelissyk prašėme, kad pakiltų bent 25 proc. Kur kas ryžtingiau turėtų būti skatinama pieno gamyba, kitaip sektorius trauksis ir proveržio nebus, nepaisant deklaruojamų gerų norų ir noro investicijas nors ir po nedaug padalyti kuo didesniam pareiškėjų ratui“, – asociacijos vadovas.

Lietuvos grūdų perdirbėjų ir prekybininkų asociacijos direktorė Dalia Ruščiauskienė pasidžiaugė dėl ministerijos sprendimo skatinti grūdų gilųjį perdirbimą. Šiuo metu eksportuojama apie 70 proc. superkamų grūdų, perdirbama apie 1,5 mln. t. Tačiau asociacijos atstovė užsiminė apie verslo ypatumus, dėl kurių tikslai nebūtinai būtų pasiekti, nes vis tiek turėtų išlikti grūdų žaliavos eksportas. Tam sukurta visa infrastruktūra. Afrikoje, Izraelyje ar kitur reikalingi būtent grūdai, o ne lietuviški miltai ar kita produkcija.

Irma DUBOVIČIENĖ

2021-05-29