Columbus +30,8 °C Debesuota
Ketvirtadienis, 19 Rgs 2024
Columbus +30,8 °C Debesuota
Ketvirtadienis, 19 Rgs 2024


Irma DUBOVIČIENĖ
ŪP portalo redaktorė 

Buvęs Naryškinų dvaras – svetingas medžiotojams

2023/08/06


Senos rusų bajorų giminės atstovai Naryškinai 1858 m. iš grafų Zubovų išsimokėtinai nusipirko Žagarės dvarą. Maskvoje gimęs, Rusijos armijos kavalerijos pulke tarnavęs Dmitrijus Naryškinas už dalyvavimą dekabristų sukilime buvo praradęs caro malonę ir neteko teisės gyventi Rusijos centre, tai ir lėmė, kad jis su šeima atsikraustė į Žagarę. Dabartiniai dvaro šeimininkai puoselėja istorinį kultūrinį paveldą, palaiko ir medžioklės tradicijos tęstinumą.

Dmitrijus Naryškinas buvo vedęs carienės Aleksandros freiliną Mariją, dažną Peterburgo aristokratijos literatūrinių salonų viešnią. Pasak užrašytų senųjų žagariečių prisiminimų, Marija vasaromis Žagarėje rengdavo įvairias šventes, varžybas, konkursus, kuriuos pakviesdavo vietos vaikus, jie galėdavę laimėti prizų. Naryškinai užaugino šešis vaikus – du sūnus ir keturias dukteris.

Naujieji šeimininkai Žagarės dvarą perstatė ir pavertė prabangia angliško stiliaus rezidencija su išpuoselėtu parku, žirgynu. Naryškinai rengdavę medžiokles, buvo įkūrę elnyną.

Žagarės dvaro rūmai
Įsigijęs Žagarės dvarą, Dmitrijus Naryškinas jį perstatė ir pavertė prabangia rezidencija.

Pasakojama, kad būtent iš šio dvaro taurieji elniai pasklido po Žagarės miškus, o vėliau ir visoje Lietuvoje. Esą per Pirmąjį pasaulinį karą elniai iš aptvaro ištrūkę patys, o gal juos paleidę vietos žmonės.

Paminklas elniui

Turbūt vienintelis paminklas elniui yra kaip tik čia, buvusiuose Naryškinų dvaro rūmuose. Kaip jis čia atsirado?

Dabar rūmuose veikia Žagarės regioninio parko lankytojų centras.

Pravėrus paradines duris, laukia daugiasluoksnės pažintys. Viena iš jų susijusi kaip tik su Sauliaus Alejūno sukurta medžio skulptūra „Paminklas elniui“.

Legendinis yra pats autorius S. Alejūnas – dailininkas, medžio skulptorius ir didelis gamtos mylėtojas. Labiau už viską gyvenime mylėdamas mišką ir gražiausią jam žvėrį elnią, jam ir skyrė savo skulptūrą.

Dar iki dvaro rūmų rekonstrukcijos menininkas, pabėgęs arčiau gamtos, gyveno viename iš išlikusių dvaro rūmų fligelių. Čia kūrė, klausydavosi tauriųjų elnių baubimo. Kartą pas jį, vėlgi dėl elnių, kūrybos kelias atvedė gamtininką, režisierių Vytautą Jankevičių, kuris tuomet kūrė juostą apie elnius „Rudens šauklių valdose“. Autoriaus darbas 2012 m. buvo įvertintas Vytauto Abukevičiaus premija (įsteigta gamtos režisieriaus ir operatoriaus atminimui ir siekiant skatinti kurti filmus apie gamtą). Greta elnio, S. Alejūnas tapo vienu iš filmo pagrindinių veikėjų.

Paminklas elniui
Sauliaus Alejūno "Paminklas elniui".

Medžioklės trofėjai

Žagarės regioninio parko lankytojų centre, tapusiame Naryškinų dvaro kultūros saugotoju, gražiai palaikomas senosios medžioklės tradicijos tęstinumas. Dvaro rūmai tapę savotiška šių laikų medžiotojų sostine. Čia galima išvysti įspūdingų medžioklės trofėjų ir sužinoti apie kelių kartų medžiotojus.

Pirmiausia dėmesį patraukia, žinoma, rudasis lokys – mat jis maurodamas pasitinka visus lankytojus ir kreipiasi į juos žmogaus balsu. Tai Gedimino Vaitiekūno, Vilniaus medžiotojų draugijos nario ir Lietuvos elnių augintojų asociacijos primininko medžioklės trofėjus.

rudasis lokys
Šis rudasis lokys, sumedžiotas Gedimino Vaitiekūno, maurojimu ir žmogaus kalba pasveikina regioninio parko lankytojų centro lankytojus.

Medžioklės trofėjų parodoje sužinome, kad Antanas Truskauskas, medžioklės biuro „Felis“ savininkas, yra sumedžiojęs net 23 lokius! Jis pirmasis iš Lietuvos medžiotojų sumedžiojo Afrikos dramblį bei Tarptautiniame safari klube oficialiai įregistravo sumedžiotą Didįjį Afrikos penketą – liūtą, leopardą, dramblį, raganosį bei buivolą; medžiotojo trofėjai įvertinti daugelyje Lietuvos ir tarptautinių parodų. Mindūnuose (Molėtų r.) veikia nuolatinė A. Truskausko sumedžiotų trofėjų ekspozicija, kurioje ir šiaurinis elnias, nušautas Kanadoje, ir liūtas – Tanzanijoje, elniaožė gazelė – Argentinoje, sidabrinis ožys ar meške – iš Sibiro.

šernas
Edmundo Rapalo sumedžiotas šernas.

Dvaro rūmuose taip pat eksponuojami trijų medžiotojų iš Mažeikių – Edmundo Rapalo, Arvido Čėsnos ir Virgilijaus Eidimto – trofėjai iš Pietų Afrikos, Namibijos, Sibiro, Kirgizijos, kitų šalių ir Lietuvos.

zebras
Arvido Čėsnos sumedžiotas zebras.

Visa rūmų palėpė yra skirta dr. Viktoro Zažeckio (1931–2013) medžioklės trofėjų kolekcijai, kuri buvo kaupiama 66 metus ir yra viena didžiausių Lietuvoje. Šiaulietis medikas buvo vienas trofėjininkystės pradininkų Lietuvoje, pripažintas tarptautinis ekspertas, medžiotojų mokymo centro steigėjas.

Viktoro Zažeckio trofėjų kolekcija
Viktoro Zažeckio trofėjų kolekcija.
ragai
Štai kokie netaisyklingi būna ragai. V. Zažeckio kolekcija padeda suprasti medžiotojų atliekamą selekcinį darbą.

Rūmuose garbingą vietą užima Kovo 11-osios akto signataro, pirmojo nepriklausomybę atkūrusios Lietuvos prezidento, 2001–2006 m. Ministro Pirmininko Algirdo Mykolo Brazausko (1932–2010) medžioklės trofėjai – Audronės ir Algirdo Usonių dovana regioniniam parkui. A. M. Brazauskas mėgo medžioti šiuose kraštuose, o sėkmingiausi buvo 1975–1979 m. Pasak Kosto Slivskio („Antras žvėrių gyvenimas“, 2001): „Būdavo, atvažiuoja iš vakaro. Pabūna bokštelyje. Per žiūroną kokį maureklį nužiūri, o anksti rytą prie jo slenka. Tokiu būdu yra sumedžiojęs 12 elnių, kurių ragai aukso ir sidabro medaliais įvertinti“.

Brazausko medžioklės trofėjai
Algirdo Mykolo Brazausko medžioklės trofėjai.
Brazausko medžioklės trofėjai
Algirdo Mykolo Brazausko medžioklės trofėjai.

 

Autorės nuotraukos

Dalintis