Ashburn +0,1 °C Dangus giedras
Šeštadienis, 28 Sau 2023
Spausdintų leidinių prenumerata
Ashburn +0,1 °C Dangus giedras
Šeštadienis, 28 Sau 2023

Degė neseniai renovuotas Kelmės kultūros centras

2023/01/13


Sausio 11-osios rytą Kelmės kultūros centro viduje kilo gaisras. Prieš ketverius metus buvo baigta pastato renovacija, trukusi daugiau kaip dešimtmetį. Viena iš moderniausiųjų Lietuvoje kultūros centro scena ir žiūrovų sale kelmiškiai pasidžiaugė vos keletą metų. Pirminiais duomenimis, aparatinėje kilęs gaisras suniokojo ne tik visą įrangą, bet ir didžiąją žiūrovų salę bei fojė, kur taip pat vykdavo nemažai renginių.

Suveikė signalizacija

Kaip informavo Kelmės kultūros centro direktorius Arnas Arlauskas, apie pusė septynių rytą kultūros centro kiemą tvarkiusi moteris išgirdo kaukiant signalizaciją, atsidarė kultūros centro durys, o iš vidaus veržėsi dūmai.

Apie gaisrą pranešta bendrajam pagalbos centrui. Skubiai informuotas ir Kultūros centro direktorius A. Arlauskas. „Ugniagesiai sureagavo labai operatyviai, – „Šiaulių kraštui“ pasakojo A. Arlauskas. – Bet įeiti į patalpas ir aptikti gaisro židinį trukdė dūmai ir labai didelis karštis.“

„Atvyko dvi Kelmės priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos auto cisternos. Tačiau, kol nesuradome gaisro židinio, negalėjome pilti vandens, – informavo Kelmės priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos viršininkas Virginijus Ramanauskas. – Pasitelkę Šiaulių miesto priešgaisrinės gelbėjimo valdybos auto keltuvą ir kopėčias, galimą gaisro židinį aptikome antrajame aukšte esančioje aparatinėje. Gesinti buvo labai sudėtinga dėl didžiulio karščio ir uždaros erdvės.“

Kelmiškiams gesinti gaisrą padėjo kelios auto cisternos iš Šiaulių ir Raseinių. Gaisras užgesintas. Popietę dar vyko baigiamieji darbai. Kaip teigė V. Ramanauskas, židinių daugiau nesimato, tačiau ugniagesiai objektą dar kurį laiką stebės.

Kol kas atšaukti visi Kultūros centre turėję vykti koncertai, spektakliai ir renginiai. Centro darbuotojai kurį laiką dirbs nuotoliniu būdu.

Pirminiais duomenimis, kalta elektra

Manoma, jog gaisras aparatinėje galėjo kilti dėl elektros instaliacijos, galbūt nuo trumpojo sujungimo. Užsidegė laidų izoliacija, po to ugnis persimetė į šiltinimo medžiagas.

Tikslesnė gaisro priežastis paaiškės, kai tyrimą atliks Gaisrinių tyrimų centro ekspertai.

Po renovacijos Kelmės kultūros centro patalpų nebuvo priėmusi komisija. Kai kurie trūkumai kliuvo priešgaisrinės saugos specialistams. A. Arlauskas „Šiaulių kraštui“ aiškino, jog kultūros centro renovacijos projektas buvo parengtas 2008 metais. Per dešimtmetį, kol vyko renovacija, kai kurie reikalavimai keitėsi. Todėl priešgaisrinės saugos specialistams kliuvo keletas smulkmenų, tokių kaip pavyzdžiui, ventiliacijos angų dydis.

„Tai labai sudėtingas pastatas ir įranga. Tokio sudėtingumo pastatų Kelmėje daugiau nėra. Daugybė aparatūros ir kūliai laidų“, – kalbėjo direktorius.

Kelmės priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos viršininkas V. Ramanauskas reikalavimų neatitikimus atsisakė komentuoti. Jis tvirtino, jog atliktų statybos darbų priėmimo komisijoje, paprastai, dalyvauja kito regiono priešgaisrinės saugos specialistai.

Kultūros centro darbuotojai tvirtino, jog po kiekvieno koncerto, spektaklio ar renginio, viskas patikrinama, išjunginėjama visa aparatūra. Gaisro išvakarėse Kelmėje koncertavo Šiaulių „Polifonijos“ choras. Tačiau gyvo garso koncertas vyko fojė.

Po gaisro Kultūros centre apsilankė ir Kelmės rajono meras Ildefonsas Petkevičius. Paklaustas apie galimybes atstatyti žiūrovų salę, jis atsakė klausimu: „Kodėl jau antrame, to paties rangovo renovuotame objekte kyla gaisras?“

Kelmės kultūros centrą, pasitelkusi subrangovų, renovavo Kelmėje įsikūrusi bendrovė „Agrotech“. Ta pati bendrovė renovavo ir Tytuvėnų piligrimų centrą, kuriame, praėjus šiek tiek laiko po renovacijos, 2012 metų sausio mėnesį taip pat kilo gaisras.

Nuostoliai – milijoniniai

Nuo gaisro labiausiai nukentėjo aparatinė ir didžioji žiūrovų salė. Išdegė salės lubos, degdamos jos krito ant kėdžių. Išdegė ir fojė lubos. Sunaikinta apšvietimo ir įgarsinimo aparatūra.

Kaip informavo Kultūros centro direktorius, salės įrengimas kainavo apie milijoną eurų. Tačiau atstatyti ją po ugnies suniokojimo šiandieninėmis kainomis gali atsieiti daug brangiau.

Pastatas nebuvo apdraustas, nes rekonstrukcijos užbaigimo darbų nebuvo priėmusi valstybinė komisija.

Kelmės kultūros centro renovacija prasidėjo 2008 metais ir tęsėsi iki 2019 metų. Darbai buvo finansuojami palaipsniui, todėl tęsėsi labai ilgai. Renovacija kainavo apie 4 milijonus eurų.

Po renovacijos Kelmės kultūros centras tapo vienu moderniausių kultūros centrų Lietuvoje. Įrengta moderni scena, su kokybiška apšvietimo ir įgarsinimo aparatūra, atnaujintos žiūrovų salės, fojė, Amatų centras, galerija, įrengti šiuolaikiški kabinetai darbuotojams. Po tuo pačiu stogu įsikūrė ir Kelmės mažasis teatras.

Pastaruosius kelerius metus atnaujintame Kultūros centre buvo labai suaktyvėjęs kelmiškių kultūrinis gyvenimas. Tačiau kilęs gaisras vėl nubloškė į praeitį.

A. Arlauskas nepajėgia nuslėpti, jog išgyvena. Beveik vienuolika metų rūpinosi renovacija, reikalavo kokybiško darbo iš rangovų. Tuo pačiu turėjo rūpintis ir tiesioginiu savo darbu – kultūra.

Išgyvena ir Kultūros centro darbuotojai, neilgai tepasidžiaugę puikiomis darbo sąlygomis ir atnaujinto centro suteiktomis galimybėmis.

„Tokiu momentu svarbiausia nepradėti ieškoti, ką čia pakorus, ne politikuoti, o susitelkti, – sunkiai tramdydamas jaudulį kalbėjo A. Arlauskas. – Kaip nors išgyvensime šią nelaimę.“

Dėl gaisro labai apgailestavo ir pro šalį einantys kelmiškiai. Kai kurie teiravosi, kaip susigrąžinti pinigus už į spektaklius ir koncertus nusipirktus bilietus. Jų paprašyta palaukti bent kelias dienas. Pinigai bus grąžinti.

„Gaila Arno, – apie Kultūros centro direktoriaus būseną kalbėjo Kelmės mažojo teatro vadovas Algimantas Armonas. – Tiek savo sveikatos, nervų per tuos dešimt renovacijos metų sudėjo. Gaila darbuotojų. Su tokiu entuziazmu dirbo! Neaišku, kaip dabar bus. Kaip biurokratai mus smaugs.“

Ko nesurijo ugnis

Kelmės mažojo teatro darbuotojai, kai tik galėjo įeiti į patalpas, išnešė viską, kas vertingiausia. Patalpos tik sulietos. Tikimasi, kad išdžius ir sale bus galima naudotis.

A. Armonas siūlo kultūros centrui kol kas naudotis mažojo teatro sale. O teatro darbuotojai laikinai galėtų persikelti į kuriuos nors ištuštėjusius kaimo, pavyzdžiui Vaiguvos, kultūros namus ir ten repetuoti.

Ugnis suniokojo tik vieną kultūros centro šoną, tą pusę, kur įsikūrusi žiūrovų salė, foje, o antrajame aukšte – aparatinė. Koridorius tik šiek tiek sulietas. Kai jis išdžius, lankytojai galės patekti į galeriją, kuri liko visiškai sveika.

Ugnis neišplito ir į darbuotojų kabinetus. Švarus visas koridorius ir kabinetai. Neapgadintas ir pusrūsyje įsikūręs Amatų centras.

Tikimasi, jog po to, kai ekspertai ištirs, dėl ko galėjo kilti gaisras, ir darbuotojams bus leista naudotis patalpomis, kultūros centre vėl prasidės darbai, nors ir ne tokie visaverčiai, kokie buvo.

 

Skrastas.lt

Dalintis

2023/01/28

Valstybė smūgiuoja veislininkystei – atsikrato įmonių

Veislininkystės įmonių privatizavimą žemdirbių atstovai vadina istorine klaida ir pabrėžia, kad nacionalinę veislininkystę žlugdyti gali tik labai netoliaregiška valdžia. Šioms įmonėms aukciono plaktuku mojavo dar ankstesnės kadencij...
2023/01/28

Žalumynai ant palangės: nestandartiniai sprendimai

Žalumynų ant palangės galima užsiauginti ir taip, kad jie puoštų namus – tarkim, svogūnų laiškų saldaininėje su akmenukais. Salotoms galima suteikti antrą gyvenimą, o imunitetą sustiprins ir švieži morkų lapeliai.
2023/01/28

Trąšų rinka: ar po sunkių 2022-ųjų galime tikėtis geresnių 2023 metų?

Praėjusieji metai trąšų rinkai buvo sudėtingi. Įtampa dėl kylančių kainų rinkoje buvo jaučiama jau 2021-ųjų pabaigoje. O 2022 m. vasarį, prasidėjus karui Ukrainoje, situacija tapo dramatiška. Agroverslo bendrovės „Agrochema&ldq...
2023/01/28

Lietuviškos simfonijos pradininką primena viena Plungės gatvė

Juozas Žilevičius – vargonininkas, kompozitorius, pedagogas, choro dirigentas, muzikologas, kultūros veikėjas. Simfonija f-moll, kuri buvo parašyta 1919 m., o po kelerių metų atlikta Kaune – laikoma pirmąją lietuviška sim...
2023/01/28

Ūkininkavimas – perspektyvus verslas

„Nepamenu, kiek tada man buvo metų, dar nedaug, tėvų draugų ūkyje padėjau rinkti akmenis. Nusibodo man tas darbas ir nusprendžiau eiti namo, pareikšdama: „Būsiu ūkininkė, bet akmenų nerinksiu. Ūkininke tapau, bet akmenis vis tie...
2023/01/28

Tėvų ir vaikų santykiai: atviri klausimai bei pagarbus klausymasis atrakina ir labai surūdijusią spyną

Kristina su vyru augina 4 vaikus, vyriausiam dabar 16 metų, o jauniausiam – 7-eri. Baigusi finansų mokslus ir ne vienerius metus dirbusi projektų vadove, šiuo metu moteris vis giliau neria į sritį, susijusią su vaikais. Ji antrus metu...
2023/01/28

Pusryčiai – hamletiškas klausimas

Valgyti pusryčius ar nevalgyti? Tokios mintys aplanko bent pusę mūsų ryte. „Pusryčius suvalgyk pats“, – teigia patarlė, o jai pritaria ir šiuolaikinė dietologija. Kai reikia skubiai nuspręsti, ką valgyti, o laikrodis rodo,...
2023/01/27

Radviloms priklausęs dvaras laukia naujų šeimininkų

Turto bankas paskelbė istorinių Buivydiškių dvaro rūmų aukcioną. Kelis šimtmečius garsiajai Lietuvos didikų Radvilų giminei priklausiusio dvaro dalis aukcione bus parduodama kovo pradžioje.
2023/01/27

Kviečia minėti Pasaulinę pelkių dieną

Artėjant Pelkių dienai, kuri minima vasario 2 d., Valstybinė saugomų teritorijų tarnyba (VSTT) nori atkreipti visuomenės dėmesį į vertingų pelkių bei šlapmžemių apsaugą.